Ilgai buvo manyta, kad Žemė yra plokščia, o visas dangaus skliautas sukasi apie ją. Bet ir senaisiais laikais buvo aišku, kad dalis dangaus kūnų juda savo keliais. Senovės astronomai taip pat galėjo nuspėti užtemimų laiką – tai padaryti jiems padėdavo akmeninės dangaus stebyklos. Vienas žinomiausių pavyzdžių – Stounhedg’as Anglijoje.

Senovės graikai suprato, kad penkios ryškios planetos – Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris ir Saturnas – juda žvaigždžių atžvilgiu ir tuo iš esmės nuo jų skiriasi. Bet žvaigždynų raštas nekinta, tad manyta, kad žvaigždėsyra pritvirtintos prie krikštolinės sferos, kuri sukasi aplink žemę.

Manyta, kad planetos yra arčiau Žemės ir kad jos, kaip Saulė ir Mėnulis, juda aplink Žemę tarp jos paviršiaus ir nejudamų žvaigždžių sferos.

IV a. pr. Kr. graikas Eudoksas sukūrė mokslinį astronomijos pagrindą. Jis bandė paaiškinti Saulės ir planetų judėjimą, teigdamas, kad jos tolygiai juda idealiose sferose, kurios yra arti žemės centro, bet su juo nesutampa. Senąją pasaulėžiūros sistemą galutinai įtvirtino Ptolemėjas (90 – 168). Jo nuomone, visų planetų orbitos turėtų būti idealūs apskritimai.

Kiti graikų filosifai, pvz. Aristarchas (310 – 230 m. pr. Kr.) manė, jog žemė juda aplink Saulę. Tačiau heliocentrinė teorija, tvirtinanti, kad pasaulio centras – Saulė, įsivyravo tik XVI a. po M. Koperniko atradimo. Savo teoriją jis paskelbė veikale “Apie dangaus sferų sukimąsi”. Pasirodžius šiam veikalui prasidėjo nauja astronomijos epocha. Neilgai trukus G. Galileo išrado teleskopą, o J. Kepleris XVII a. pr. paskelbė tris pagrindinius planetų judėjimo dėsnius. Pasaulėžiūros revoliuciją pabaigė I. Niutonas pagrindęs tolimesnę įvairių mokslų plėtotę. Tais laikais jau buvo žinoma, kad Saulės sistema tėra labai maža visatos dalis. Buvo nustatyta, kad žvaigždės taip pat yra saulės, bet tokios tolimos, kad jų regimasis, arba savasis, judėjimas labai mažas, akimi nepastebimas.

Išmokus matuoti atstumus tarp žvaigždžių, buvo galima įvertinti visatos matmenis. XX a. įrodyta, kad mūsiškė Galaktika yra tik viena iš daugelio milijonų galaktikų, o XXI a. techninė pažanga leido dar geriau pažinti mūsų visatą ir leistis į kitų gyvybės formų paieškas.

Žvaigždologas '05

Jau ketvirtadienį, rugpjūčio 25d., Vilniaus skautų centre susirinko 35 patyrę skautai iš visos Lietuvos. Iš šypsenų veiduose buvo matyti, kad dalyviai gerai nusiteikę. Tai puikiai atsispindėjo ir smagiuose kraštų prisistatymuose. Pabendravę, pažaidę kelis žaidimus dalyviai išsiskirstė kas sau – vieni skubėjo nakvoti pas draugus ar gimines, kiti – tyrinėti vakarinio Vilniaus gatvelių. Nors vykdytojai gąsdino svečius ankstyvais žadintuvais ir kitokiais siaubais baubais, bet žaidimai, kalbos ir juokas netilo pusę nakties.

 
Ryte užsimiegojusiuose veiduose jau nebešvietė vakarinis entuziazmas, bet gera nuotaika nedingo. Jau 10 val. visi sulipo į autobusą ir pajudėjo Molėtų link. Kelionė nebuvo ilga (tačiau turininga – visą kelią netilo brolio Martyno gitara ir dainos), todėl skautai nė nespėjo kompensuoti savo naktinio miego trūkumo. Atvykus į Senovinę Dangaus Stebyklą Kulionyse (Molėtų raj.), projekto dalyviai buvo suskirstyti į dvi komandas – baltąją ir juodąją skyles. Šios grupės atskirai gyveno, dalyvavo programoje ir gaminosi maistą (bei maitino vykdytojus :P). Beje, jau pirmąją dieną skautiška draugystė bei sumanumas nugalėjo ir skylės maistą pradėjo gaminti kartu.

 
Papietavę visi ėjo klausytis Molėtų Romuvos vaidilos Jono Vaiškūno paskaitos apie senovės lietuvių kalendorių ir dangaus stebėjimą. Iškart po paskaitos patyrusių skautų laukė įdomi „žvaigždorama“, kurioje jie ne tik rišo mazgus, plaukiojo ežere, virė vandenį, dainavo, ...bet ir gavo naudingos informacijos apie žemę, dangų ir dangaus kūnus. Nors vykdytojai ne itin išsamiai pateikė informaciją, tikimės, kad dalyviai bent dalį jos įsiminė. Kadangi naktis buvo apsiniaukusi ir žvaigždžių mums nepadovanojo, tai po nenutylančių dainų prie skautiško laužo patys drąsiausieji žvaigždinėtojai išsiruošė į naktinį žygį. Sesė Milda pasakojo: „Žygyje buvo visko, ...ir nuovargio, ir netikėtumų, ir dvejonių, ...ir vandens, bet manau, kad nugalėjo pasitikėjimas savo jėgomis... Galų gale naktį pabaigėm keliomis valandomis miego po atviru dangumi.“ Ačiū broliams Martynui, Augiui, Arnui už žygio organizavimą – manau, jo visi dar kurį laiką nepamirš.:)
Vos naktinėtojai grįžo iš žygio, nieko nelaukę visi išskubėjo į Lietuvos etnokosmologijos muziejų. Ten apžiūrėjo teleskopą, aplankė muziejaus ekspoziciją ir klausėsi tikrai įdomių ir naudingų gido pasakojimų. Žinoma, miego trūkumas darė savo, ir per relaksacinį skaidrių žiūrėjimą didelė dalis dalyvių ir vykdytojų ...tiesiog patogiai įsitaisę užmigo :)...
Užsimiegojusius vyšniukų veidus pradžiugino širdžiai mielas žodis – „pietūs“. Tik grįžę visi puolė virti košę - makalošę. Sočiai pavalgę visi išskubėjo į darbą grupėse. Dalyviai su vykdytojais aptarė metodinę medžiagą ir sudarė galimą žvaigždologo specialybės variantą. Darbas vyko gan sklandžiai, todėl jau po gero pusvalandžio visi galėjo skubėti į vaidilos Jono Vaiškūno paskaitą apie senovės lietuvių pasaulėžiūrą. Po turiningų pasakojimų dalis dalyvių ėjo gaminti maisto, kita dalis – į antrąjį grupelių darbą. Vakaras atėjo stebėtinai greitai. Gal todėl, kad visi labai entuziastingai leidosi skautišku liftu (vėl ačiū broliams)? Ir vėl laužas, dainos, juokas, žarijose keptos bulvės... O dangus mums padovanojo giedrą naktį, todėl pagaliau galima buvo įvykdyti pagrindinę projekto dalį – dangaus stebėjimą. O žvaigždeles parodyti mums maloniai sutiko tas pats vaidila – Jonas Vaiškūnas. Nors ir buvo šalta (ačiū broliams, kad vis tik nelabai), visi susidomėję žvalgėsi į dangų.

 
Rytas išaušo gan šiltas... Taigi toliau: pusryčiai, laiškų vykdytojams rašymas (dėkui visiems dalyviams už puikius meilės ir kritikos pilnus laiškus – mums jie tikrai naudingi…), palinkėjimų lapai ant nugarų ir daug šypsenų... Vėliau dar pora valandų diskusijų, kas buvo blogai, kas gerai bei kaip ši specialybė galėtų geriau pasklisti kituose LS kraštuose. Ir paskubomis sušaukta uždarymo rikiuotė, per kurią aktyviausi projekto dalyviai buvo apdovanoti specialiomis žvaigždutėmis. Sveikinimai jiems :). Kelionė namo neprailgo, nes didžioji dalis autobuso keleivių snūduriavo po bemiegio savaitgalio. Paskutinė nuotrauka prie Vilniaus skautų centro... Ir namai. Nebe žvaigždėti, bet savi.

Ačiū visiems. Ir dalyviams, ir vykdytojams. Tikiuosi, niekam nieko netrūko: nei žvaigždžių, nei darbo, nei laužo, nei dainų, nei šilumos, nei pažinčių, nei maisto... Tikiuosi, kad nei vienas nenusivylė ir kad dar galėsime dalyvauti panašiuose renginiuose kituose LS kraštuose.

Organizacinis komitetas

-----------------------------

Šis aprašymas - iškastas iš skautatinklio archyvų. Jei smalsu - originalas su visais poprojektiniais komentarais.

Niekaip neprisimenu, kas rašė šį aprašymą. Įtariu, kad aš, bet nežinau :) Nuotrauka turbūt Laimusės. Nes pamenu, kad buvo kažkokia krizė su manuoju fotoaparatu ir viskas išsitrynė.

Das galiu pridėti, kad šis Žvaigždologas - vienas didžiausių mano gyvenimo nuotykių. Jo metu išmokau nerealiai daug, o apie vykdymo užkulius galėtų gautis atskiras, ilgutėlis įrašas. Bet savo atsiminimus pasilieku sau ir būsimiems anūkams :)

Turėsim didžiulę stovyklą šiemet. Aš jai rengiu smagųjį specialybių kaimelį - tai lyg mini akademija, kurioje visą savaitę bus galima gilintis į pasirinktą sritį. Pradedant maisto gaminimu ir baigiant aviacija ar energetika. Smagiausia šiandienos naujiena, kad  infocentro specialybėmis besirūpinantis Donatas perskaitė mano mintis ir žurnalisto specialybę pavadino žurnalisto/tinklaraštininko. Šiandien apturėsim susitikimą, kurio metu viską detaliau aptarsim, bet faktas tas, kad supažindinsim su tinklaraščiais 14 - 18 metų mėgstantį rašyti jaunimėlį. Netveriu džiaugsmu, kaip man viskas smagiai atrodo kolkas! Jei jau kaimely turėsiu tinklaraštininkų, manau atėjo laikas po dviejų (gal net trijų) metų dvejonių pagaliau į virtualią erdvę perkelt ir savo Žvaigždologą.

Dabar pavirtęs į astronomo specialybę, kažkada tai buvo labai smagus projektėlis skirtas 14 -18 metų skautų iš įvairių Lietuvos kraštų susitūsinimui, pasidalinimui patirtimi ir domėjimuisi astronomija.  Po truputį palikus pinigų paiešką ramybėje persiorientuoju prie žinių bagažo kaupimo. Metodikas atrodo jau esu visas susirinkusi, apgalvojusi, dabar tereikia prisikrauti galvon žinių, kuriomis galėčiau pasidalinti tiek su savo aštuonmetėm vilkėm, tiek su šešiolikiniais, kurie kaip taisyklė, žino daug.

Esmė ta, kad karts nuo karto čia atsiras tokių papasakojimų, kaip, pavyzdžiui, kas sukūrė teleskopą, kuo senovės inkų astronomijos žinios skyrėsi nuo senovės baltų, kodėl Saulė šviečia. Man smalsiausia, ar pavyks kartais nuobodžią teoriją išplėšt iš vadovėlinių rėmų ir pateikt taip, kad perskaičius norėtųsi sužinoti dar. Norėtųsi ir sulaukti komentarų apie tai, ką ir kaip būtų galima patobulinti, ką pridėti, ką atimti. Turiu maždaug šimtą dienų tobulybės pasiekimui :)