Vėl pradedu pastebėti gamtą, jaučiu oro kvapą, negalvoju vien apie terapiją (vaikščiojimą po batų parduotuves - kartais tai veikia kaip inhaliatorius nuo astmos), imu parašinėt blogą, kitaip tariant, kyla autentiškų minčių.

Kodėl buvau "užsidūchinus"? Nes dirbau klaikiai bukinantį, koktų, ne savo darbą. Verčiau techninius tekstus. Maniau, juk negali būti labai blogai, juk aš taip nebenoriu matyti žmonių, geriausia dviese su kompu dirbti tai, ką moku geriausia. Deja, deja. Vertimo turinys vos neišvarė iš proto, kol Mano Mylimas Jis neiškėlė ultimatumo - arba metu darbą ir atvirstu į žmogų, arba mes niekados neturėsime vaikų, nes aš niekados taip ir nebeužsinorėsiu mylėtis.

Tai va, jau antrą savaitę fryliancinu. Pasaka. Antrosios knygutės vertimas jau į pabaigą, o ir šiaip imu kvėpuoti, nors neprognozuojamų nervinių protrūkių dar pasitaiko :D

Beje, koks paradoksas - šiandien pasirašiau aktą, kuriame buvo įrašytas didžiausias mano gautas atlyginimas (išskyrus pirmosios knygos vertimą). Ech, jei tas darbas man patiktų... :)

Poryt važiuoju į Medicinos diagnostikos centrą aiškintis, ar neprisižaidžiau besisoliariumindama. Vaje, kaip nelaiku db būtų susirgti odos vėžiu! Dabar, kai dirbdama namie jaučiu tokį kaifą, kai mes radome tą gražią vietą gyventi, kai taip neseniai nusipirkau dviratį ir svarstome apie auksaspalvį retriverį beigi va šitą afigennai čiotką ekologišką automobiliuką (jis dar tik konceptas, bet ledinis, nors negaliu pakęsti špygos dydžio mašinų... Tai anyway, jis ekologiškas ir kosminio dizaino)...

O dar į Amsterdamą važiuojame svtgl... Žodžiu, db būtų lb prastas laikas mirti. Tas pats, kas pradėti valgyti gimtadienio tortą ir gauti per nagus dėl to, kad alkoholikas tėvas šoko ant arklių.

Jis klausė, ar nebijau. Tai nebijau, nes mirti ruošiausi nuo vaikystės. Na, tik nesinorėtų grabely tįsoti nuplyšusiu veidu. Būtų liūdna, jei būtent dabar.

Todėl, mano geriausias drauge iš Dievulio raidės, padaryk taip, kad nesirgčiau odos vėžiu, o aš Tau pažadu nebeiti į soliariumą (reikės pasiaiškinti, kaip ten su tais savaiminio įdegio kremais, gal kas žinot gerų briandų?) ir labiau vertinti tai, jog esu gyva su tais žmonėmis, kurie aplink mane, be tų, kurių neliko, nes taip reikėjo ir viskas yra Tavo valia, kuriai aš atsiduodu, nes Tu visada žinai, kaip turi būti, ir Tu neši mane ant rankų.

(Man klaikiai patinka tas pasakojimas apie dvejas pėdas smėlyje, ir kai jos lieka vienos, tai tada Dievas neša mus ant rankų.)

Amen.

Dar šis tas liko, bet esu nusiteikusi optimistiškai. Vienas Protingas Žmogus sako, kad esu talentinga. Ir graži. Kad ir ką tai reikštų, skamba pozityviai :D

Jei kam įdomu, įmetu linką į puslapiuką, kur galima užsisakyti gūdžiais žiemos vakarais prie spingsulės mano verstą knygą. Tai vadovėlis vyrams, kaip kabinti merginas. Įspėju - nelabai švanku ;)

http://www.industrijosakademija.lt/index.php?handler=lt.knygos&details=1&pid=135&gid=&PHPSESSID=e31a2bc682d1c7284cd8d5723bbf0e8a

Jovanotti "Tau"

Tau, kuri esi vienintele pasaulyje, vienintele priezastis,
del kurios ikvepiu ir iskvepiu iki galo kiekviena karta,
kai ziuriu i tave po dienos, pilnos zodziu,
tau tylint viskas pasidaro aisku.
Tau, kuri mane radai kampe sugniauztais kumsciais,
nugara i siena pasiruosusi apsiginti,
nuleistom akim stovejau nusivylusiu eileje,
kai tu mane pakelei kaip kaciuka ir nusinesei su savimi.
Tau as dainuoju daina, nes neturiu nieko
geresnio pasiulyti is to, ka turiu,
imi mano laika ir magija vienu spragtelejimu
pirstu mus skraidina kaip muilo burbulus.
Tau, kuri esi,
paprasciausiai esi,
mano dienu pilnatve,
mano dienu pilnatve.
Tau, kuri esi mano didzioji meile,
ir mano meile didzioji.
Tau, kuri paeme mano gyvenima
ir is jo sukurei daug daugiau.
Tau, kuri man dave laiko jausma
nematuojat,
Tau, kuri esi mano didzioji meile
ir mano meile didzioji.
Tau, kuria maciau verkiant ant mano peties,
tokia trapi, kad galejau nuzudyt nors kiek suspaudes
ir paskui tabe maciau su jega lektuvo
paimant i rankas savo gyvenima ir istraukiant is duobes.
Tau, kuri mane ismoke pazinti sapnus ir nuotykiu mena,
Tau, kuri tiki drasa, bet taip pat baime,
Tau, geriausiam dalykui, kuris man yra atsitikes,
Tau, kuri keitiesi kiekviena diena, bet visada lieki ta pati,
Tau, kuri esi,
paprasciausiai esi,
mano dienu pilnatve,
mano sapnu pilnatve.
Tau, kuri esi,
is esmes esi,
mano sapnu pilnatve,
mano dienu pilnatve.
Tau, kuri sau nepatinka, bet yra stebuklas,
gamtos jegos tavyje susitinka,
esi uola, esi augalas, esi uraganas,
esi horizontas, kuris mane pasitinka, kai as nutolstu.
Tau, kuri yra vienintele drauge, kuria galiu tureti,
vienintele meile, kurios noreciau, jei netureciau salia,
tau, kuri mano gyvenima padare toki grazu, kad noris numirt,
kuri sugeba didziausia sunkuma paversti malonumu.
Tau, kuri yra mano didzioji meile
ir mano meile didzioji,
tau, kuri peme mano gyvenima
ir is jo sukurei daug daugiau,
Tau, kuri davei laiko jausma
nematuojant,
Tau, kuri esi mano didzioji meile
ir mano meile didzioji,
Tau, kuri esi,
paprasciausiai esi,
mano dienu pilnatve,
mano sapnu pilnatve...
tau, kuri esi,
paprasciausiai esi,
mano dienu pakeleive
sapnu pinatve.

"Naujųjų medijų kalba" - kodėl ji, kodėl dabar, kodėl lietuviškai?

Trumpai apžvelgiant projekto esmę, ko gero, pirmiausia reikėtų nusakyti tam tikrą situacijos problematiką. Šiuo atveju problema yra dvilypė. Visų pirma, Lietuvoje jaučiamas naujausios kritinės literatūros apie naująsias medijas trūkumas. Didžioji naujausios šviečiamosios ir metodinės literatūros dalis yra užsienio kalba, todėl atsiranda sunkumų dėl jos integravimo į edukacines programas bei idėjų sklaidos plačiojoje visuomenėje. Internetinis žurnalas www.balsas.cc šiandien yra kone vienintelis skaitmeninis "Prometėjas" Lietuvoje.

Kita problemos pusė - tai naujųjų medijų kritinio diskurso formavimas, kurio strategijas galima apčiuopti dažniausiai tik marginalinėse kultūrinės raiškos sferose. Imantis bendros medijų istorinės apžvalgos atsiranda netikslumų ne vien dėl kultūriškai įteisinto teorinio modelio nebuvimo, bet ir dėl termninijos, sąvokų neapibrėžtumų.

Tam, kad Lietuvos kultūros kritikai, dėstytojai, medijų aktyvistai, menininkai ir studentai galėtų adekvačiai vertinti bei kalbėti apie aktualius naujųjų medijų kultūros reiškinius, reikalinga terminologija, kuri padėtų plėtoti kritinį naujųjų medijų diskursą. Tai būtina norint turėti autentišką balsą ir kritišką nuomonę, o ne tenkintis pasyviu, informaciniais greitkeliais atplūstančių idėjų replikavimu. „Naujųjų medijų kalba" atitinka vadovėlio, gido, pažintinio leidinio formatą. Be to, knygoje bus pateikiamas ir specifinių terminų bei sąvokų žodynėlis, kuris bus sudarytas išvertus knygos tekstą.

Lietuvos kontekste tai bus pirmoji knyga, kritiškai nagrinėjanti naująsias medijas ir pateikianti istorinę medijų raidos analizę. Knyga pirmiausia bus aktuali akademiniam šalies sluoksniui (studentams, dėstytojams), menininkams, naujųjų medijų aktyvistams, kultūros istorikams ir kritikams. Ji galės būti įtraukiama į universitetines mokymo programas, tapti pažintine priemone humanitarams ir visiems, kam įdomu susipažinti su naujosiomis medijomis ir apčiuopti istorines šiuolaikinės technokultūros gaires.

Projekto iniciatoriai ketina pasikviesti L.Manovichių į Lietuvą paskaitų ciklui ir seminarams, kritinėms diskusijoms ir naujausių medijų meno tendencijų aptarimui.

Tokios štai gairės. O kol kas - prie darbų.