<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><!-- generator="wordpress.com" -->
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	>

<channel>
	<title>technologijos &amp;laquo; WordPress.com Tag Feed</title>
	<link>http://wordpress.com/tag/technologijos/</link>
	<description>Feed of posts on WordPress.com tagged "technologijos"</description>
	<pubDate>Sat, 17 May 2008 17:59:18 +0000</pubDate>

	<generator>http://wordpress.com/tags/</generator>
	<language>en</language>

<item>
<title><![CDATA[Mimobotai]]></title>
<link>http://pauliaus.wordpress.com/?p=621</link>
<pubDate>Mon, 12 May 2008 19:40:20 +0000</pubDate>
<dc:creator>Paulius</dc:creator>
<guid>http://pauliaus.wordpress.com/?p=621</guid>
<description><![CDATA[
Mimobotai - egzotiško pavadinimo, labai žaismingo dizaino, bet gana nepigūs USB duomenų laikik]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://lab.mimoco.com/index.asp?PageAction=VIEWCATS&#38;Category=6"><img class="alignnone size-full wp-image-630" src="http://pauliaus.wordpress.com/files/2008/05/usb_keys3.jpg" alt="" width="444" height="270" /></a></p>
<p>Mimobotai - egzotiško pavadinimo, labai žaismingo dizaino, bet gana nepigūs USB duomenų laikikliai. Būtent tokių meškučių pagaminta tik 2000 vienetų. Panašių USB laikmenų galima įsigyti <a href="http://lab.mimoco.com/index.asp?PageAction=VIEWCATS&#38;Category=6">čia</a>. Be mimobotų, parduotuvė siūlo velnias žino kuo besiskiriančių <a href="http://www.mimoco.com/vimobots/">vimobotų</a> :)</p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Pirmas straipsnis arba kaip Giedrius tinklaraštį kuria]]></title>
<link>http://logius.wordpress.com/?p=8</link>
<pubDate>Thu, 24 Apr 2008 16:18:08 +0000</pubDate>
<dc:creator>logius</dc:creator>
<guid>http://logius.wordpress.com/?p=8</guid>
<description><![CDATA[Kaip ir kažkam Miglei sakiau,vis dėlto kurisu blogą. Jau labai senai(=seniai) planavau pradėti r]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p>Kaip ir <span style="text-decoration:line-through;">kažkam</span> Miglei sakiau,vis dėlto kurisu blogą. Jau labai senai(=seniai) planavau pradėti rašyti savo nuomonę. Turbūt pastūmėjo į tai vakarykštis vaikščiojimas po internetą, o dar tiksliau, po tinklaraščius (aka blogus). Įsikūriau wordpress'e, kadangi man tai yra priimtiniausia sistema. Daug esu išbandęs, bet ši turbūt mano mylimiausia. Rašysiu. Rašysiu daugiausiai apie tai, kas mane domina, ar su manim susiję(domina technologijos). Tad pradėkim. Skelbiu pirmą "postą" parašytą.<img src="//qtl/content/load.gif" alt="" /></p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Web dizainas]]></title>
<link>http://pauliaus.wordpress.com/?p=558</link>
<pubDate>Wed, 09 Apr 2008 21:02:12 +0000</pubDate>
<dc:creator>Paulius</dc:creator>
<guid>http://pauliaus.wordpress.com/?p=558</guid>
<description><![CDATA[Web dizainas - tai profesionalus, kokybiškas, išsiskiriantis ir suderintas apipavidalinimas. Į di]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p style="text-align:left;">Web dizainas - tai profesionalus, kokybiškas, išsiskiriantis ir suderintas apipavidalinimas. Į dizaino sprendimus įeina navigacijos funkcionalumas, vizualinis funkcionalumas (aiškiai suprantamas, lengvai suvokiamas informacijos išdėstymas), kūrybingas vaizdo sprendimas, patenkinti kliento lūkesčiai ir atsakymas į kliento iškeltas užduotis. Web dizainas - teoriškas grafikos, teksto ir atvaizdų sustatymas, kurie bus matomi žiniatinklyje.</p>
<p style="text-align:left;">Reiktų pastebėti, kad Web dizainas ir dizainas - yra dvi skirtingos profesijos. Puslapių dizainas yra viena iš dizaino atšakų, kaip ir interjero dizainas arba spaudos dizainas. Profesionalūs dizaineriai ir programuotojai pasiūlys naujų, originalių idėjų, kad svetainė būtų įdomi, išskirtinė ir lankoma.</p>
<p style="text-align:left;"><a href="http://pauliaus.wordpress.com/2008/04/09/web-dizainas/#more-558">Skaityti daugiau: Web dizaino istorija, Web dizainas ir verslas, Web dizaino struktūra, Web dizaino specifika, Web klaidos, Kaip tapti web dizaineriu?, Web dizainas Lietuvoje ir Europoje &#62;&#62;&#62;</a></p>
<p style="text-align:left;"><!--more--></p>
<h2 style="text-align:left;">Web dizaino istorija</h2>
<p style="text-align:left;">Web dizainas yra turbūt pati jauniausia dizaino šaka. Jis siejasi su apskritai viso žiniatinklio ir interneto atsiradimu. Tim Berners-Lee sukūrė žiniatinklio svetainę 1991 metų rugpjūtį. Bernersas pirmas sukombinavo interneto komunikaciją (kurioj veikė elektroninis paštas ir paslauga "Usenet") su hipertekstu. Žiniatinklio svetainė buvo parašyta mark-up kalba, pavadinta HTML (hyper text mark-up language) kalba. Ankstyvosios HTML kalbos versijos buvo primityvios (lyginant su šiandieninėmis), naudojo tiktai žiniatinklio svetainių bazinę struktūrą (antraštes ir paragrafus), ir gebėjo sujungti naudojamą hipertekstą. Tai buvo nauja komunikacija - vartotojai galėjo lengvai vartyti internetinius puslapius. Kadangi tinklas ir web dizainas sparčiai progresavo, HTML kalba buvo pakeista. Ji tapo sudėtingesnė tačiau kur kas lankstesnė, gebėjo pridėti tokius objektus kaip atvaizdai ir įvairias nuorodos į puslapį.</p>
<p style="text-align:left;">Laikui bėgant web technologijos sparčiai tobulėjo - atsirado CSS (Cascading Style Sheets), duomenų bazės, skriptai, naujos programavimo kalbos. Progresuojant visam pasauliniam tinklui (WWW), susikūrė tūkstančiai web dizaino įmonių visame pasaulyje, patenkinančių vis labiau augantį web poreikį. Kaip ir didžioji dalis informacinių technologijų (IT) pramonės, web dizaino įmonės sparčiausiai kūrėsi besivystančiose šalyse taip pat daugelyje Vakarų šalių kompanijų, įkurusių įstaigas tokiose šalyse kaip Indija, Rumunija, ir Rusija, kad pasinaudotų palyginti žemomis darbo normomis, rastomis tokiose šalyse.<br />
Šiandien web dizainas labiausiai išvystytas didžiausiose pasaulio šalyse. Geriausios web studijos susikūrusios JAV, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Japonijoje.</p>
<h2 style="text-align:left;">Web dizainas ir verslas</h2>
<p style="text-align:left;">Web dizaino paslaugos be abejo yra susietos su verslu. Bet kokiai verslo įmonei ar organizacijai reikia geros internetinės svetainės. Žiniatinklio svetainė ir jos dizainas yra vienas svarbiausių požymių internetinėje rinkodaroje. Daug dėmesio skiriama žiniatinklio svetainės vizualizacijai, informacijos išdėstymui ir pateikimui, valdymui ir suvokimui. Todėl labai svarbu, kad žiniatinklio svetainė būtų suprojektuota teisingai ir profesionaliai.</p>
<p style="text-align:left;">Gera web dizaino įmonė pateiks gerų minčių, patarimų ir idėjų, kurios gali gerokai padėti žiniatinklio svetainės augimui ar tobulinimui. Gerą vardą turinti įmonė visada turės unikalias, novatoriškas ir traukiančias dėmesį mintis, kurios bus kitokios negu kitų, ir suteiks žiniatinklio svetainei naują žvilgsnį.</p>
<p style="text-align:left;">Meninių ir grafinių įvesčių į svetainę pridėjimas padarys ją žymiai įdomesne ir patrauklesne. Visa tai puikiai įgyvendins web dizainu užsiimanti įmonė. Jie turi sugebėti suprasti verslo įmonės politiką ir terminus, kad sukurtų reikiamą turinį ir dizainą žiniatinklio svetainei. Prieš pasirinkdami web paslaugų įmonę, peržvelkite jų ankstesnius projektus ir portfelį.<br />
Tačiau nereiktų pamiršti ir paties web dizaino verslo. Tai be abejonės yra vienas iš sparčiausiai besivystančių ir perspektyviausių verslo idėjų. Sukūrus gerą komandą, kuri paprastai susideda iš marketingo, web dizaino, animacijos, programavimo specialistų, šiandieninėje informacinių technologijų rinkoje galima tiesiog klestėti. Web dizaino paslaugų kainos gali "šuoliuoti" nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių litų ar netgi daugiau.</p>
<p style="text-align:left;"> </p>
<h2 style="text-align:left;">Web dizaino struktūra</h2>
<p style="text-align:left;">Kuriant naują svetainę, pagrindiniai web projekto aspektai yra:</p>
<p style="text-align:left;">1. Turinys - medžiaga ir informacija apie svetainę tuti būti "į temą". Ji turi pateikti atitinkamą informaciją ar tam tikrus duomenis.<br />
2. Panaudojimo patogumas - svetainė turi būti patogi vartotojui, su grafine vartotojo sąsaja (interfeisu) ir paprasta bei patikima navigacija.<br />
3. Išvaizda - grafika ir tekstas turi apimti vieną stilių, kuris turi būti pastovus. Stilius turi būti profesinis, žavus ir tinkamas.<br />
4. Matomumas - svetainė turi lengvai randama įvairiose paieškos sistemose.</p>
<p style="text-align:left;">Žiniatinklio svetainė paprastai susideda iš teksto ir atvaizdų. Pirmas žiniatinklio svetainės puslapis yra vadinamas Pagrindiniu puslapiu ar Indeksu. Kiekvienas tinklalapis žiniatinklio svetainės viduje yra HTML, PHP arba kitos kalbos rinkmena, kuri turi jos savą URL. Po to, kai kiekvienas tinklalapis yra sukurtas, jie yra dažniausiai jungiami, kartu naudodami navigacinį meniu, sudarytą iš hipersaitų. Galingesnėse ir šiuolaikiškesnėse svetainėse neretai veikia TVS (turinio valdymo sistema) ir duomenų bazės.</p>
<p style="text-align:left;">Kai tik žiniatinklio svetainė yra užbaigta, ji turi būti publikuota ar išsiųsta, kad būtų matoma visuomenei internete. Tai gali būti padaroma naudojant FTP klientą. Po publikacijos interneto svetainės administratorius gali pasinaudoti vienu iš daugelio būdų, kad padidintų svetainės lankomumą, matomumą ir pan. Pavyzdžiui, svetainės pateikimas į tokią galingą sistemą kaip Google ar Yahoo, naujų sąsajų apsikeitimas su kitomis žiniatinklio svetainėmis ir taip toliau.</p>
<h2 style="text-align:left;">Web dizaino specifika</h2>
<p style="text-align:left;">Ko gero joks kitas dizaino elementas taip neveikia lankytojo erdvės suvokimo kaip spalvinė gama. Spalvos gali akimirksniu keisti mūsų nuomonę ir nuotaiką. Jų pagalba galima sukurti jaukumą, įbauginti, sujaudinti. Dizaino kūrimui ypač naudingos grynosios spalvos. Didelėje amplitudėje spalvų kombinacijų, sutinkamų gamtoje, spalvos gali išsiskirti (galėdamos sukurti ilgiau atmintyje išliekančią svetainę), nukreipti (padėdamos lankytojui susikoncentruoti ties tam tikromis svetainės dalimis), patraukti (darydamos svetainę ar atskiras jos dalis daugiau patraukliomis), įkvėpti (siūlydamos naujas idėjas renkantis spalvas).</p>
<p style="text-align:left;">Svetainei reikia galvoti kaip išsiskirti iš bendros visumos. Jei jūsų svetainė išsiskiria iš daugumos, yra galimybė, kad lankytojas svetainei skirs daugiau laiko ar dėmesio. O gal lankytojas atsimins svetainę ir po kurio laiko grįš vėl. Greičiausiai nėra kitos tokios stiprios priemonės sudaryti įspūdį kaip spalva. Žmonės įprastai akimirksniu reaguoja į spalvą: jie susijaudina, tampa linksmi ar pradeda nuobodžiauti.</p>
<p style="text-align:left;">Unikali spalvų paletė, sudaryta iš gamtoje sutinkamų spalvų, gali jus išvaduoti iš spalvų rutinos, bei padėti sukurti giliau atmintyje įstringančią interneto svetainę. Pavyzdžiui, natūrali spalvų kombinacija, naudojama svetainės kūrimui, kontrastuoja su kitu tos pačios svetainės maketu. Minkštos spalvos pakankamai švelnios, kad būtų naudojamos fone, tačiau tuo pačiu jos išskiria keturis pagrindinius svetainės informacijos blokus.</p>
<p style="text-align:left;">Tačiau prieš tai, kai panaudosite „prerijų vaizdelį" savo svetainės spalvom parinkti, pagalvokite apie tai, kad jūsų svetainės spalvų paletė turi patikti tikslinei auditorijai. Vien todėl, kad spalvinės asociacijos labai giliai įstrigusios žmonių pasąmonėje. Svarbu pasirinkti tas, kurios geriausia tinka Jūsų atveju.</p>
<h2 style="text-align:left;">Web klaidos</h2>
<p style="text-align:left;">Nustatyti 2005 metų grubiausias svetainių dizaino klaidas autorius nusprendė užduodamas klausimus internete. Čia jis paprašė lankytojų išvardinti, jų nuomone pagrindines vartotojo sąsajos klaidas.<br />
Šis metodas leidžia pastebėti tas klaidas, kurios nebuvo pastebėtos profesionalų atliekamų testų metu. Tačiau taip jau atsitiko, kad skirtingi metodai davė tuos pačius rezultatus. Taigi nė vienas skaitytojas sau pasakys, kad šias klaidas aš jau seniai žinau, jos jau ilga laiką nagrinėjamos. Ir tai tiesa, bet kartojimas - mokslų motina, todėl dar kartą kalbam apie nuolat svarstomus dalykus. Taigi pristatau „karštąjį dešimtuką":</p>
<p style="text-align:left;">1. Problema su skaitomumu</p>
<p style="text-align:left;"><span style="color:#666699;">Šrifto parinkimo klaida įsiveržė toli į priekį. Ji gavo dvigubai daugiau balsų nei klaida numeris 2. Beveik du trečdaliai apklaustųjų skundėsi dėl mažo šrifto dydžio arba dydžio fiksavimo, o vienas trečdalis skundėsi per mažu kontrastu tarp šrifto ir fono spalvų.</span></p>
<p style="text-align:left;">2. Nestandartinės nuorodos</p>
<p style="text-align:left;"><span style="color:#666699;">Štai pagrindinės nuorodų taisyklės:<br />
• Svetainėje aiškiai parodykite kur yra nuorodos: jei tai yra tekstas, tegul jis bus kitos spalvos ir pabrauktas (nenaudokite pabraukimų tekste).<br />
• Neslėpkite skirtumo tarp lankytų ir dar nelankytų nuorodų.<br />
• Informuokite vartotoją kas slypi po nuoroda. Parašykite bent kelias užuominas apie nuorodos turinį, kad jas suprastų tiek vartotojas, tiek paieškos robotas. Aprašydami nuorodą stenkitės vengti nieko nesakančių frazių kaip „spauskite čia".<br />
• Stenkitės vengti JavaScript ir kitų nuorodą „apsunkinančių" priemonių, kurios keičia nuorodos naudojimo įpročius.<br />
• Stenkitės neatidarinėti nuorodų naujuose languose.</span></p>
<p style="text-align:left;">3. Flash</p>
<p style="text-align:left;"><span style="color:#666699;">Nors flash vis daugiau populiarėja pasaulyje, tačiau nemaža dalis flash darbų yra skaitomi nenusisekusiomis klastotėmis ir erzina vartotojus. Džiugina tik tai, kad flash intro jau beveik „išmirė". Puslapių intro buvo tiek kenksmingi, kad net patys daugiausia neišprusę dizaineriai nesiima jų daryti, ir dar mažiau neišprusę užsakovai jų neužsako.<br />
Flash yra programinė aplinka. Todėl ji turi suteikti papildomas galimybes vartotojui, kurių nesuteikia tradicinė statinė svetainių aplinka. Nereikia naudoti flash vien tam, kad svetainėje kas nors šokinėtų ar bėgiotų. Jei jūsų svetainės turinys nuobodus, perrašykite tekstus, kad jie būtų įdomesni, pasamdykite profesionalų fotografą, kad padarytų spalvingesnes nuotraukas. Neverskite jūsų svetainės šokti "čia-čia-čia" ritmu. Tai tik atbaidys lankytoją. Dauguma žmonių animaciją sulygina su netinkamu turiniu.<br />
Flash naudojimas navigacijoje beveik visada klaidingas. Žmonės visada mieliau naudos nuspėjamą navigaciją ir statinį meniu.</span></p>
<p style="text-align:left;">4. Bloga paieška</p>
<p style="text-align:left;"><span style="color:#666699;">Visų kitų klaidų taisymas yra lengvas lyginant kiek resursų sunaudos geros paieškos sukūrimas. Nepaisant išlaidų tai apsimoka todėl, kad paieška yra esminis darbo įrankis vartotojui, ir kiekvienais metais šis įrankis tampa vis svarbesnis ir svarbesnis.</span></p>
<p style="text-align:left;">5. Naršyklių nesuderinamumas</p>
<p style="text-align:left;"><span style="color:#666699;">Dar šį pavasarį absoliuti vartotojų dauguma naudojosi Internet Explorer naršykle. Šiandien vis daugiau vartotojų „pereina" į Firefox, Opera, Safari „stovyklas". Taigi negąsdinkite savo lankytojų vien dėl to, kad jie dirba su kita platforma.</span></p>
<p style="text-align:left;">6. Milžiniškos formos</p>
<p style="text-align:left;"><span style="color:#666699;">Vis daugiau žmonių skundžiasi svetainių formomis. Formos labai dažnai naudojamos internete, jos būna didelės, su daugeliu klausimų ir variantų. Visiškai išvengti formų neįmanoma. Tačiau padarykite, kad tas susitikimas su forma lankytojui būtų kuo trumpesnis. Štai penkios šio reikalo taisyklės:<br />
• Išimkite visus nereikalingus klausimus. Pavyzdžiui, ar tikrai jums reikia žinoti kaip kreiptis į vartotoją (ar tai vyras ar moteris, ar ištekėjusi ar ne)?<br />
• Privalomais padarykite tik tuos laukelius kurie jums tikrai reikalingi.<br />
• Naudokite automatinio pildymo funkciją naršyklėje. Tam naudokite HTML kode tradicinius laukelių pavadinimus (name, address ir t.t.).<br />
• Nustatykite automatinį kursorių pirmame laukelyje. Taip sutaupysite vieną pelės paspaudimą.<br />
• Lanksčiai palaikykite įvairius formatus. Pavyzdžiui, telefonų numerių, kreditinių kortelių numerių ir t.t. Juk nesunku suprogramuoti, kad sistema „išimtų" nereikalingus tarpus ir brūkšnius. Tai ypatingai aktualu pagyvenusiems žmonėms, kuriems sunku suvokti kitus formatus, ko reikalauja užsakymo forma. Kam prarasti užsakovą, jei jis tik nori gražiai užrašyti savo telefono numerį naudodamas brūkšnelius tarp skaičių.<br />
Formos, kurios laužo tarptautines taisykles dažnai tampa nesuprantamos užsieniečiams. Jei pas jus Kanados pašto indeksas priimamas kaip klaida nenustebkite, kad pas jus Kanados gyventojai nesiregistruoja.</span></p>
<p style="text-align:left;">7. Fiksuoto pločio svetainių maketai</p>
<p style="text-align:left;"><span style="color:#666699;">Čia nuomonės dalijosi pusiau:<br />
• Dideliame monitoriuje nebuvo patogu dirbti su svetaine, kadangi ji netapdavo platesnė. Ir atvirkščiai, jei monitorius buvo mažesnis, o svetainė „nesitampė", ji ne visa tilpdavo ekrane.<br />
• Dešinė, fiksuotos svetainės dalis, būdavo „nukirpta" jį spausdinant. Tai ypač erzino europiečius, nes jie naudoja siauresnį popieriaus formatą A4 nei amerikiečiai.<br />
Čia mes priminsime pirmąją taisyklę. Sakykime, kad jūsų svetainėje nėra pirmos klaidos ir jūs neužfiksavote šrifto dydžio. Vartotojai dirbantys dideliais monitoriais būtinai padidins šriftą. Tada jie padidins ir naršyklės langą, kad būtų lengviau skaityti tekstą. Tačiau jei jūsų svetainės plotis fiksuotas svetainės lankytojas tikrai neliks patenkintas.<br />
Blogiausia ką galite padaryti tai fiksuoti iššokančio lango plotį ir aukštį. Iššokantys langai iš esmės yra „gamtos klaida", tačiau jei jūs priversti jais naudotis, neverskite lankytojų informaciją skaityti lange dydžiu prilygstančiame spynos rakto skylutei. Leiskite vartotojui keisti kiekvieno naujo lango dydį.</span></p>
<p style="text-align:left;">8. Neteisingas nuotraukų didinimas.</p>
<p style="text-align:left;"><span style="color:#666699;">Pagal vartotojų balsavimo rezultatus aštuntoje vietoje turėtų būti iššokantys langai, tačiau apie jos ir taip daug rašoma. Todėl geriau atkreipiam dėmesį į kitą nemažiau svarbią klaidą.<br />
Viena iš kertinių komercinių puslapių savybių yra nuotraukos didinimas, kad pirkėjas geriau apžiūrėtų prekę. Šaunu matyti, kad dauguma svetainių tai supranta ir šią galimybę siūlo savo lankytojui, kuri dažnai slepiasi po lupos ikona. Tačiau daugelis svetainių šia galimybę diegia neteisingai.</span></p>
<p style="text-align:left;"><span style="color:#666699;">Pats blogiausias atvejis, kai vartotojas spausdamas vaizdo padidinimo mygtuką kaip rezultatą gauną tą pačią nuotrauką. Elementai, kurie nieko naujo nepateikia visada yra klaida. Tokios nuorodos ir mygtukai be reikalo naudoja vietą svetainėje ir klaidina vartotoją (blogesnis pavyzdys galėtų būti tiktai nuoroda į pirmą svetainės puslapį pirmame svetainės puslapyje).<br />
Kitą, tokia pat grubią klaidą, daro svetainės kurios nuotrauką didina tik keletą procentų. Jei jau lankytojas paprašė didelės iliustracijos tai jam ir duokite didelę fotografiją. Geriausia, kad iliustracijos dydis sutaptų su dažniausiai jūsų lankytojų naudojamu monitoriaus dydžiu (šiuo metu populiariausias 1024х768 taškų dydis). Kartais ir to nepakanka ir tenka pasiūlyti kelias mažesnes nuotraukas su išdidintomis atskiromis detalėmis, kad vartotojui nereikėtų dirbti su naršyklės lango šliaužtėmis.</span></p>
<p style="text-align:left;"><span style="color:#666699;">Taip, pradiniuose puslapiuose turi būti mažos fotografijos, kad svetainės dizainas būtų optimalus. Taip, visada reikia nepamiršti apie svetainės greitį ir „svorį". Jei vartotojas prašo parodyti jam didesnę nuotrauką, ko gero jis sutinka palaukti. Žinoma išskyrus tuos atvejus kai vartotojas gauna nekokybišką nuotrauką, kurioje nieko naujo negalima įžiūrėti.</span></p>
<p style="text-align:left;">Šių metų klaidų sąrašas sako, kad reiktų grįžti prie web dizaino ištakų. Dabar forumuose vyksta karštos diskusijos apie „Web 2.0" galimybes. Tačiau vartotojų nedomina naujos technologijos bei funkcijos. Jie tiesiog nori paprastų svetainės elementų tobulinimo:</p>
<p style="text-align:left;">• Kad tekstą būtų patogu skaityti.<br />
• Kad svetainės turinys atsakytų į užduotą klausimą.<br />
• Kad navigacija ir paieška padėtų greitai surasti tai, ko jiems reikia.<br />
• Kad formos būtų kuo trumpesnės.<br />
• Kad nebūtų grubių klaidų, neteisingų duomenų, neveikiančių nuorodų, pasenusio turinio.</p>
<p style="text-align:left;">Kiekvieną kartą pagalvokite ar verta naudoti naujas, dar neįsisavintas technologijas, jei dar iki galo neištobulinote senųjų. Dauguma verslo įmonių puslapių, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų svetainių būtų naudingesnės, jei ten būtų pateikiama įdomi informaciją, straipsnių antraštės būtų intriguojančios ir parodančios naudą vartotojui. Ir tai kur kas efektyviau, nei naujos technologijos jūsų svetainėje (na išskyrus paieškos tobulinimą).<br />
Žinoma, tai - tik tam tikro rato žmonių nuomonė. Nereikia jos absoliutinti. Kiekviena svetainė turi savo tikslus. Jei jūs į svetainę žiūrite kaip į meno kūrinį ar norite ja šokiruoti, apverskite visas šias taisykles aukštyn kojomis. Na bet tada susitaikykite, kad dalis lankytojų iksiuką (X) dešiniame viršutiniame kampe paspaus jau pamatę pirmo svetainės puslapio vaizdą. Svarbu, kad kiekvienas turi teisę rinktis.</p>
<h2 style="text-align:left;">Kaip tapti web dizaineriu?</h2>
<p style="text-align:left;">Web dizainas ir su juo susiję mokslai yra palyginti jauni, ir dar tik vystosi. Dažnai užduodamas klausimas „Kaip tapti web dizaineriu?". Atsakymas nepaprastas. Egzistuoja daugybė būdų tapti profesionaliu web dizaineriu. Kiekvienas iš jų unikalus, kaip unikalūs žmonės save vadinantys web dizaineriais.</p>
<p style="text-align:left;">Šiandien dauguma sėkmingų pasaulinio tinklo profesionalų yra savamoksliai. Dalis iš jų į web dizainą atėjo iš kitų sričių. Tik neseniai web dizaineriai ateina į šią rinką baigią mokymus. Šalyse kur internetas matomas kaip perspektyvi šaka (gal ir Lietuvoje) galima mokytis šio amato. Tačiau dauguma atvejų vien šių mokslų neužtenka, kad būtų galima sėkmingai dirbti.</p>
<p style="text-align:left;">Supraskite teisingai. Mokslai gali tapti geru pamatu ir ateityje būti sujungti su kitais mokymosi būdais. Būtent apie šiuos kitus būdus ir norime papasakoti. Jie naujokui gali labai padėti pasiekti profesionalo sėkmės.</p>
<p style="text-align:left;">Dažnai problema yra ne tik blogos, mažai praktikos suteikiančios, pasenusios mokymo programos, bet ir tai, kad interneto rinka viena sparčiausiai besivystančių. Todėl formaliems mokslams nėra jokių galimybių pasivyti šį progresą. O norint būti patrauklus rinkoje reikia nuolat domėtis, kas vyksta aplinkui.</p>
<p style="text-align:left;">Ką reikia padaryti, kad taptum nusisekusiu web dizaineriu? Pradžioje Jums reikia norėti mokytis, bei nenustoti mokytis visos karjeros metu. Internetas kinta nuolatos ir labai greitai. Kad „nesivilktum uodegoje" Jums reikia nuolat sekti šias permainas. Taikyti prie jų savo žinias ir sugebėjimus. Pavyzdžiui, kokia nors technologija gali imti ir „numirti" tada, kai ją pagaliau „perkandote". Visada tai turėkite galvoje, ir visada sekite rinką.</p>
<p style="text-align:left;">Jūs turite mokėti būti lankstus ir turėti miklią ranką. Labai svarbus sugebėjimas improvizuoti ir mokėjimas spręsti iškilusias problemas. Jums būtina išmokti lengvai bendrauti ir dirbti komandoje su kitais specialistais. Internetas visų pirma bendravimas su žmonėmis, o ne su technologijomis. Ir nesvarbu kas parašyta Jūsų darbo aprašyme.</p>
<p style="text-align:left;">Jei Jūs galvojate vis dėlto baigti oficialius dizainerio mokymus rinkitės tuos, kurie suteiks viską, ko reikia sėkmingam darbui realioje darbo aplinkoje.</p>
<p style="text-align:left;">Jums prireiks plačios mokymų programos. Reiktų akcentuoti darbo su kompiuteriu pagrindus, o ne darbą su keliomis kompiuterinėmis programomis. Venkite mokymų žadančių Jus išmokyti dirbti tik su Flash‘u ir Dreamweaver‘iu. Šios žinios žinoma bus naudingos, tačiau kur kas naudingiau išmokti dirbti su žmonėmis, pažinti jų psichologiją. Dirbti su konkrečia programa galima išmokti ir vėliau. Deja, daugelis kursų ir Lietuvoje turi šią problemą.</p>
<p style="text-align:left;">Labai svarbu žinoti apie web dizaino technologijas ir metodus, tačiau įsitikinkite, kad gilinatės į naujausią informaciją. Jūsų kelių metų senumo HTML žinios gali būti jau niekam nenaudingos, nes per tą laiką požiūris į šį kodą pasikeitė kardinaliai.</p>
<p style="text-align:left;">Reikia ne tik nuolat „gaudyti permainų vėją", tačiau tobulėti bendraujant su kitų sričių specialistais, dirbant vienoje komandoje nevengti uždavinėti klausimus. Kaip minėjome, reikia nepamiršti, kad web dizainas yra nuolat kintantis mokslas. Per trumpą laiką reikalavimai web dizaineriui gali pasikeisti kardinaliai. Todėl kiekvienas darbas turi būti tarsi atskiras „mokslinis darbas". Štai čia padės slaptasis padažas.</p>
<p style="text-align:left;">Niekas taip nepadeda tapti tikru interneto profesionalu, kaip praktika ir bendras darbas. Jums reikės išnaudoti visas interneto galimybės, kad žinotumėte apie visas naujienas. Skaitykite straipsnius, blogus, diskusijas, prisijunkite prie bendruomenių. Užduokite klausimus, palikite komentarus diskusijose. Pilnai pasinerkite į sritį, kurioje ateityje dirbsite.</p>
<p style="text-align:left;">Jūs pastebėsite, kad dauguma interneto bendruomenių yra draugiškai nusiteikę. Jose gausite atsakymus į rūpimus klausimus, mokysitės iš kitų klaidų. Susiraskite bendraminčių, apsidairykite aplink, ieškokite žmonių, kurie „plaukia toje pačioje valtyje", kuriems rūpi tie patys klausimai. Jūs galite vienas kitam padėti, dalintis žiniomis, taip gilinant kiekvieno sugebėjimus.</p>
<p style="text-align:left;">Sukurkite svetainę. Jei jau mokotės web dizaino stenkitės jame praktikuotis kasdien. Kaip minėjome, Jūs turite turėti savo svetainę, kur galėsite praktikuotis ir taikyti savo žinias. Nesijaudinkite gerai ar ne jis atrodo. Ko daugiau sužinosite, tuo geresnė bus svetainė. Atsirado galimybė padirbėti web kompanijoje? Pasinaudokite ja. Jei tokios galimybės kol kas nėra, dirbkite su nekomerciniais projektais, arba darykite svetaines draugams bei šeimos nariams. Šie darbeliai padės pagrindus Jūsų ateities sėkmei.</p>
<p style="text-align:left;">Reiktų paminėti, kad kiek besimokytumėte, nepažinto visada bus daugiau. Nemanau, kad tinkle surasite nors vieną profesionalą, kuris internetą pažintų 100 %. Viskas labai greitai kinta ir visko tiek daug reikia išmokt, kad gyvenimo laiko permažai.</p>
<p style="text-align:left;">Jei Jūs atsakingai žiūrėsite į savęs mokymą ir nenustosite mokytis per visą savo gyvenimą, Jums būtinai pavyks.</p>
<h2 style="text-align:left;">Web dizainas Europoje ir Lietuvoje</h2>
<p style="text-align:left;">Lyginti web dizaino kokybę ir kiekybę Lietuvoje ir Europoje nėra paprasta. Naujausios technologijos neaplenkia ir mūsų šalies, tačiau aš manau, kad Lietuva šiek tiek atsilieka nuo Vakarų valstybių, pvz. Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos ar Austrijos. Taip yra dėl to, kad Lietuva ekonomiškai yra kolkas silpnesnė už išvardintas valstybes, o tai įtakoja naujų technolgijų plėtrą, mokslo ir švietimo sistemą. Jaunimas, Lietuvoje svajojantis studijuoti web dizainą, deja turės prastesnes sąlygas negu Vakarų Europos ar Skandinavijos šalys. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuva nėra perspektyvi šalis web rinkoje. Jau nevienerius metus lietuviai garsėja kaip gabūs studentai, todėl jau dabar Lietuvoje yra nemažai ypač sėkmingai veikiančių jaunų ir perspektyvių web studijų.</p>
<p style="text-align:left;">Pačios žymiausios - Gaumina, Dizaino Kryptis, Interneto Vizija, IVC ir t.t. Peržvelgus, tarkim, Gauminos darbų portfelį, galime pastebėti, kad įmonė sėkmingai dirba ne vien Lietuvos projektuose, tačiau puikiai save realizuoja ir užsienyje, sukurdama internetines svetaines tokioms organizacijoms kaip FIBA Europe, Pix, Whecheese ar MTV.</p>
<p style="text-align:left;">Didesnėse Europos valstybėse web studijos dirba kur kas "platesniuose vandenyse". Jos orientuojasi į kitų šalių ar net kitų kontinentų rinką. Tačiau ir užsakovai užsienyje daugiau dėmesio ir investicijų gali skirti firmos įvaizdžiui internete.</p>
<p style="text-align:left;">Į šimtą sėkmingiausiai pasaulyje dirbančių web studijų sąrašą patenka tokios Europos valstybės, kaip D. Britanija, Vokietija, Ispanija, Švedija, Italija, Airija, Belgija, Olandija, Prancūzija, Čekija, Rusija, Lenkija, Kroatija.</p>
<p style="text-align:left;"><span style="color:#808080;">Pagal:</span></p>
<p style="text-align:left;"><span style="color:#808080;">en.wikipedia.org/wiki/Web_design<br />
bradycommunications.com/perspectives/glossary.aspx<br />
amazines.com<br />
web.dizainas.profis.lt<br />
kriause.com<br />
useit.com/jakob</span></p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Google Konkurso Tikslas - Roboto Nutūpimas Mėnulyje]]></title>
<link>http://karolisbalciunas.wordpress.com/?p=73</link>
<pubDate>Fri, 22 Feb 2008 22:30:29 +0000</pubDate>
<dc:creator>karolisbalciunas</dc:creator>
<guid>http://karolisbalciunas.wordpress.com/?p=73</guid>
<description><![CDATA[Panašu, kad Google jau gyvena futuristinėmis idėjomis. Naujausio kompanijos paskelbto &#8220;Luna]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p>Panašu, kad Google jau gyvena futuristinėmis idėjomis. Naujausio kompanijos paskelbto <a href="http://www.googlelunarxprize.org/" target="_blank">"Lunar X Prize"</a> knkurso tisklas - roboto nutūpimas Mėnulyje. $30 milijonų prizinis fondas atiteks dviems komandoms, kurios primos atras būdą nutūpti ant mėnulio paviršiaus, nufotografuoti matomus vaizdus ir atsiųsti surinktus duomenis į Žemę. Pirmosios vietos nugalėtojų komandai atiteks $20 milijonų vertės prizas, antriesiems - $5 milijonai.</p>
<p>Kompanijos vadovas Sergey Brin, kalbėdamas su žurnalistais, <a href="http://www.nytimes.com/2008/02/22/business/22space.html?ref=technology" target="_blank">vylėsi, kad konkursas paskatins įvekti kosmoso iššukius greičiau nei tai galėtų padaryti valstybinės pastangos.</a> Tiesa, įdomu ir tai, jog misijos neįvykdžius iki 2012-ųjų metų, prizinis fondas pradės mažėti.</p>
<p>Ketvirtadienį Google būstinėje Kalifornijoje norą dalyvavuti konkurse jau pareiškė 10 komandų. Tarp jų - Carnegie Mellon Universiteto robotikos profesoriaus William L. Whitaker vadovaujama komanda, keturis universitetus ir dvi aeronautikos kompanijas vienijanti komanda iš Italijos, bei po pasaulį išsibarščiusių inžinierių komanda, kordinuojanti savo pastangas Internetu.</p>
<p>Google konkursas - puiki proga savo gabumus pademonstruoti ir Lietuvos inžinieriams, tad užsiregistruokite ir pasistenkite, kad ir Lietuvos vėliava suplevėsuotų ant Mėnulio paviršiaus.</p>
<p><a href="http://www.googlelunarxprize.org/lunar/get-involved" target="_blank">Platesnė informacija apie konkursą (siųskite kiekvienam pažįstamam mokslininkui ar inžinieriui)<br />
</a></p>
<p><img src="http://stephenyears.com/wordpress/wp-content/uploads/2007/09/moon.jpg" height="268" width="502" /></p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Apie blogų rašliavą "plačiajame pasaulyje"]]></title>
<link>http://nk95.wordpress.com/?p=48</link>
<pubDate>Wed, 13 Feb 2008 08:35:41 +0000</pubDate>
<dc:creator>shimgong</dc:creator>
<guid>http://nk95.wordpress.com/?p=48</guid>
<description><![CDATA[&#8230; o tai reiškia JAV, ar, tiksliau, &#8220;anglosphere&#8221;. Antai puiki išvada daroma vien]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p>... o tai reiškia JAV, ar, tiksliau, "anglosphere". Antai puiki išvada daroma <a target="_blank" href="http://www.nybooks.com/articles/21013" title="NYRB">vienos "New York Review of Books" autorės</a>:</p>
<blockquote><p>Finally, I think I get the superhero fixation [<i>among bloggers, that is -- A.D.</i>]. It's the flying. It's the suspension of punctuation and good manners and even identity. Bloggers at their computers are Supermen in flight. They break the rules. They go into their virtual phone booths, put on their costumes, bring down their personal villains, and save the world. Anonymous or not, they inhabit that source of power and hope. Then they come back to their jobs, their dogs, and their lives ...</p></blockquote>
<p>Labai taiklu. Manau, ir mes čia smagiai paskraidysma :).</p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Protestas prieš Britanijos parduotuvių naudojamą ultragarsą prieš paauglius]]></title>
<link>http://nk95.wordpress.com/?p=47</link>
<pubDate>Tue, 12 Feb 2008 20:58:51 +0000</pubDate>
<dc:creator>LER</dc:creator>
<guid>http://nk95.wordpress.com/?p=47</guid>
<description><![CDATA[

What is the Mosquito?
Using technology originally designed to scare away vermin, the ‘Mosquito]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p><img src="http://www.liberty-human-rights.org.uk/issues/young-peoples-rights/buzz-off-web.gif" alt="Buzz Off campaign add" align="right" height="200" width="400" /></p>
<p><img src="http://www.compoundsecurity.co.uk/images/mainimage_2.gif" alt="teenage control products add" height="80" width="300" /></p>
<h3>What is the Mosquito?</h3>
<p>Using technology originally designed to scare away vermin, the ‘Mosquito’ is a device that emits a very high frequency buzzing sound which cannot be heard by people over the age of 25.</p>
<p>This degrading and<br />
discriminatory device is now being used to deter young people from particular areas, with a sound that is described as “distressing” and “unbearable”. There are estimated to be 3,500 such ultra-<br />
sonic dispersal devices in use<br />
across the country.</p>
<p><b></b></p>
<h3><b>Why is the Mosquito a problem?</b></h3>
<p><b></b>Liberty has significant practical concerns about the device - for example, what effect does the Mosquito have on young people’s hearing?<br />
<b><br />
We are also concerned that:</b></p>
<p><b>-</b> The device will affect those who are behaving as well as those that are misbehaving.</p>
<p><b>-</b> It targets only young people when problems may also be caused by adults.</p>
<p><b>-</b> It exposes young people to extreme discomfort as if they were worth no more than a garden pest.</p>
<p>This is not a proportionate response to loiterers and could adversely affect young people. We believe that the Mosquito does not encourage young people to act responsibly instead simply presuming that they will not.</p>
<p>Find out more about <a href="http://www.liberty-human-rights.org.uk/issues/young-peoples-rights/human-rights-and-the-mosquito.shtml">the Mosquito and human rights</a>.</p>
<p><b>Shami Chakrabarti, Liberty's Director, said:</b></p>
<p><b></b></p>
<blockquote><p>“What type of society uses a low-level sonic weapon on its children?<br />
Imagine the outcry if a device was introduced that caused blanket discomfort to people of one race or gender, rather than to our kids.</p>
<p>The Mosquito has no place in a country that values its children and seeks to instill them with dignity and respect.”</p></blockquote>
<h3>Have you seen a Mosquito?</h3>
<p>If you are able to give us any more information on the location and operation of these Mosquito devices, and particularly if you know anyone who has experienced the effects of the Mosquito, please contact us using our <a href="http://www.liberty-human-rights.org.uk/contact/4-contact/index.html">online form </a>or call us 020 7403 3888.</p>
<p>http://www.liberty-human-rights.org.uk/issues/young-peoples-rights/stamp-out-the-mosquito.shtml</p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Greitasis internetas greitai bus UK]]></title>
<link>http://uktolt.wordpress.com/?p=63</link>
<pubDate>Fri, 08 Feb 2008 15:40:32 +0000</pubDate>
<dc:creator>uktolt</dc:creator>
<guid>http://uktolt.wordpress.com/?p=63</guid>
<description><![CDATA[Naujuosiuose namuose pastatytuose Ebbfleet&#8217;e , Ketn&#8217;e bus instaliuotas super greitas fib]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p>Naujuosiuose namuose pastatytuose Ebbfleet'e , Ketn'e bus instaliuotas super greitas fibre-optic internetas , kurio greitis siekia 100 Mbps. Rugpjucio menesi prasidedanti paslauga atskleis galimybe zmonems ziureti HD vide, 32-inch ekranuose, su Dolby sound, be jokiu trugdziu.<br />
<blockquote>Neblogas pakylejimas!<img src="http://www.gasolinealleyantiques.com/transportation/hydroplane/images/pins/pin-speedy-1984.JPG" height="417" width="436" /></p></blockquote>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[TED.com - ideas worth spreading]]></title>
<link>http://inspirado.wordpress.com/2007/11/11/tedcom-ideas-worth-spreading/</link>
<pubDate>Sun, 11 Nov 2007 21:07:36 +0000</pubDate>
<dc:creator>inspirado</dc:creator>
<guid>http://inspirado.wordpress.com/2007/11/11/tedcom-ideas-worth-spreading/</guid>
<description><![CDATA[
]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<br />
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Nuoširdi neapykanta M$ Windows]]></title>
<link>http://sniegas.wordpress.com/2007/04/18/nuosirdi-neapykanta-m-windows/</link>
<pubDate>Wed, 18 Apr 2007 18:03:32 +0000</pubDate>
<dc:creator>sniegas</dc:creator>
<guid>http://sniegas.wordpress.com/2007/04/18/nuosirdi-neapykanta-m-windows/</guid>
<description><![CDATA[Na taip, tai jokia naujiena, kad vidutinis langinių vartotojas nekenčia savo operacinės sistemos ]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p>Na taip, tai jokia naujiena, kad vidutinis langinių vartotojas nekenčia savo operacinės sistemos (kitaip nei vidutinis Mac OS vartotojas, mylintis savo kompiuterį - aš juk negaliu nepaminėti <a href="http://www.apple.com" title="Apple Inc.">Obuoliuko</a>), bet tai, ką padarė Microsoft prieš kelias dienas su mano sistema galutinai išvedė mane iš kantrybės. Taip, kad apie Ubuntu pradėjau galvoti ne kaip apie "sistemą laisvalaikiu".</p>
<p>O sunervino mane jų šviežiausias "atnaujinimas" - kitaip nei prieš kelis mėnesius per Internet Explorer 7 ir Windows Media Player 11, šis "atnaujinimas" buvo instaliuotas ne tiems, kas praėjo Windows genuine (gerai, galima mane smerkti, šiaip ar taip, man nelabai svarbu), o būtent tiems, kas <em>nepraėjo</em>. Dovanų gavau didelį pranešimą prisijungimo ekrano kampe, kad "aš matyt tapau programinės įrangos nelegalaus platinimo auka", tas buvo priminta iš kart prisijungus - ir tikrai ne maloniausiu būdu - išmetus lentelę, skelbiančią tą pačią žavingą frazę, su mygtuku "Išsiaiškinti vėliau". Tik tas mygtukas aktyvus patampa tik po 5 sekundžių vėpsojimo į lentelę. O kad tikrai pamatyčiau ir neužmirščiau, kad "esu auka", šis pranešimas išlenda dirbant kompiuteriu kas keliolika minučių. So nice.</p>
<p>Žinoma, su piratavimu, kuris sukelia milijonus nuostolius Microsoft'ui ir visiems kitiems, būtina kovoti... Ar tikrai? Mano atveju - visiškai ne. Nes situacija būtų labai numatyta į ateitį - aš, besinaudodamas puikiaisiais Windowsais prie jų priprasčiau taip, kad nenorėčiau matyti jokių blizgančių obuoliukų.  O dirbdamas ateityje įmonėje negalėčiau naudoti nelegalių langinių ir už verslo licenziją pakločiau dar ne tiek. Dabar jau vėlu - skaičiuoju mėnesius iki laiko, kai įsigysiu <a href="http://www.apple.com/macbook/">MacBook'ą</a> ir galėsiu palikti šitą virusų pakalnę kitiems. Žinoma, jei ji dar iš vis egzistuos, nes aš tikiu, kad tokie dalykai greit pūna {;</p>
<p>P.S. Aš tai dar vidutinis atvejis. Pamatyti šiuos pranešimus apie piratavimą savo mokyklos kompiuteriuose buvo nejauku.</p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Laužiam bibliotekos kompą]]></title>
<link>http://sniegas.wordpress.com/2007/02/07/lauziam-bibliotekos-kompa/</link>
<pubDate>Wed, 07 Feb 2007 20:05:40 +0000</pubDate>
<dc:creator>sniegas</dc:creator>
<guid>http://sniegas.wordpress.com/2007/02/07/lauziam-bibliotekos-kompa/</guid>
<description><![CDATA[Žmonės, nusistatę prieš hakerius arba mokantys baudžiamąjį kodeksą atmintinai gali šito nes]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p>Žmonės, nusistatę prieš hakerius arba mokantys baudžiamąjį kodeksą atmintinai gali šito neskaityti. Nors man pačiam nepavyko sugalvoti, kokią nusikaltamą veiklą vykdytum, atlikinėdamas toliau aprašytus veiksmus.</p>
<h3>Įžanga</h3>
<p>Bibliotekose galima naršyti internete. Ir ne tik ten - tas pats ir tavo mokyklos kompe, jei dar tokią lankai. Problema tame, kad ten tu esi svečio teisėmis. O jei tave knisa Internet Explorer ir nori <a href="http://www.mozilla.com/en-US/" target="_blank">Firefox</a>? Įsidiegti nieko negalėsi - tą padaryti gali tik administratoriai. Žinoma, tai labai praktinis šito hack'o panaudojimas. Bet nereikia pamiršti ir to, kad tą daryti gali būti tiesiog smagu.</p>
<p>Kitais žodžiai tariant, šitas įrašas išmokys tave vieno - <strong>kaip per dvi minutes patapti bet kokio windausinio kompo adminu</strong>.</p>
<h3>Pradedam</h3>
<p>Pasileisk Command Prompt - visagalį langinių tvarkytoją. Tą padaryti gali paspaudęs mygtuką su Windows langu ir R vienu metu. Įvesk komandą <code>cmd</code> ir spausk enter. Iššoks juodas langelis, kuris ir bus tas Command Prompt'as.</p>
<p>Toliau reikia suvesti ypatingą komandą, kuri tau suteiks SYSTEM (vartotojo, galingesnio net už patį admin) teises. Komanda atrodo taip:</p>
<p><code>at HH:MM /interactive "cmd.exe"</code></p>
<p>Kur HH - dabartinės valandos, kaip jas rodo laužiamas kompas, MM - dabartinės minutės + 1. Ši komanda atlieka tokią funkciją - nustatytu laiku (t.y. po minutės) iškviečia dar vieną Command Prompt'ą, tik šįkart tą prompt'ą valdys SYSTEM vartotojas.</p>
<p>Toliau turi išjungti explorer.exe. Tą gali padaryti paspaudęs mylimą mygtukų derinį Ctrl+Alt+Delete, nuėjęs į Processes, pasirinkęs explorer.exe ir paspaudęs End Process. Išnyks visi folderių langai ir start meniu. Nepanikuok. Dabar vėl sugrįžk į tą SYSTEM vartotojo valdomą konsolę (tipo Command Prompt) ir surink komandą <strong>explorer</strong>. Viskas vėl įsijungs. Tačiau jei kompas naudojo kažkokią nestandartinę aplinką (ne mėlynas juostas ir raudonus iksiukus kampe), tave gali pastebėti, nes aplinka nusistatys pagal pradinius nustatymus.</p>
<p>Dabar paspausk Start meniu ir pažvelk, koks vartotojas užrašytas - ten bus SYSTEM. Gali drąsiai eiti į Control Panel ir susikurti sau administratoriaus vartotoją, tada atsijungti ir vėl prisijungti naujuoju vartotoju.</p>
<p>Štai ir viskas. Tu patapai kompo adminu. Tai labai greita ir paprasta procedūra, trunkanti vos dvi minutes. Sėkmės {:</p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Virtualūs narkotikai]]></title>
<link>http://sniegas.wordpress.com/2007/01/27/virtualus-narkotikai/</link>
<pubDate>Sat, 27 Jan 2007 19:59:04 +0000</pubDate>
<dc:creator>sniegas</dc:creator>
<guid>http://sniegas.wordpress.com/2007/01/27/virtualus-narkotikai/</guid>
<description><![CDATA[Mm, keistas dalykas. Kompanija I-Doser sugalvojo pagaminti kažką-tokio kaip narkotinį poveikį su]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://sniegas.wordpress.com/files/2007/01/doser.jpg" title="doser.jpg"><img src="http://sniegas.wordpress.com/files/2007/01/doser.thumbnail.jpg" alt="doser.jpg" align="left" hspace="5" vspace="5" /></a>Mm, keistas dalykas. Kompanija <a href="http://www.i-doser.com/" target="_blank">I-Doser</a> sugalvojo pagaminti kažką-tokio kaip narkotinį poveikį sukeliančią programą. Būseną jie kuria garsu - <a href="http://www.i-doser.com/faq.htm" target="_blank">naudojasi labai žemo dažnio garsais, gudriais intervalais ir dar nežinia kuo.</a> Prikūrė jie visų įmanomų "narkotikų" - nuo ekstazi iki kažkokių baltų kryžių...</p>
<p>Narkotikai veikia tik klausant per ausines. Logiška, nes tik taip galima tiesiogiai veikti smegenis. Jie rekomenduoja "dozes" (tai jie įvardija savo muzikėles) vartoti atsipalaidavus, užsimerkus ir kiek toliau nuo kompiuterio, kad visai atsipalaiduotum. Na, man tokių galimybių nelabai yra, juolab jog tos muzikėlės - tai ne mp3, o .drg, tipo .drug {: Tai va dabar sėdžiu ir klausau pusvalandį tokių pačių virpesių stengdamasis nors kažką pajusti. Jokio efekto, (kaip bebūtų keista).</p>
<p>Dar reikia paminėti ir jų gudrią apsaugą. Vieną failą galima atidaryti tik vieną kartą, o jei nori to paties narkotiko vėl turi jį nusipirkti iš naujo. Dievaži, čia beveik kaip tikri narkotikai šiuo aspektu. Bet... Deja, man niekaip nepavyko priversti apsaugos sistemos suveikti. Kaip atidarinėjo taip ir atidarinėja tuos failus... Na, dar galima paminėti, kad programa turi skinus, netgi tris ir labai šlykščius.</p>
<p>Jeigu norite, tai <a href="http://failai.sniegas.net" target="_blank">mano failotekoje</a> galite gauti tą programikę. Bet jei turite geros muzikus, tai negaiškite laiko.<br />
O įrašo pabaigoje dar turiu paminėti, kad aš esu didelis narkotikų priešininkas. {:</p>
]]></content:encoded>
</item>

</channel>
</rss>
