Svarstyklių aš namie neturiu ir neperkų jų sąmoningai. Nuo vakar jaučiu, kad Mano Mylimas Jis taktiškai nekomentuoja, bet jei taip ir toliau, išvarytų mane iš namų į biblioteką, vaikų namus ar Afriką paieškoti prasmingesnių domėjimosi objektų.

Ir Jis teisus. Kažkada maniau, jog nieko baisaus apsimesti tuščiagalve, jei tokia iš tikrųjų nesi. Bet ne visada pasiseka laiku susigriebti ir pavojus nebe atrodyti, o tapti paviršutiniška tampa bais realus.

Pastaruoju metu tas pavojus, regis, buvo sustiprėjęs. Tai įvedinėdama pusiausvyrą skaitau keturias knygas iš karto, einu į filmus, teatrus, koncertus ir dažnai pakalbu itin dvasingom temom, saikingai įterpdama lotyniškų sentencijų.

Žinau, žinau :) Kraštutinumai. Na, dar ne. Dar palaukim senatvės arba kito gyvenimo ir tikėkimės, jog švytuoklė nebesimakaluos į skirtingas puses it išprotėjusios vaikiškos supynės.

(Jėėėėėėė, aš vėl sveriu 60 kg!!!)

Taip pragyvenau 10 mėnesių. Tada draudžiami dalykai pradėjo šiek tiek persekioti - spontaniškai užsimanydavau net to, ko anksčiau labai ir nevertinau. “Nutrūkęs“ sukirtau vos ne pusę torto! Kitąkart - sūrio visą pakelį. Tapo aišku, kad ilgai taip neišversiu - su tokiu maistu galima gyventi metus, dvejus, na gerai - tris metus. O po to kas? Taip, anksčiau ar vėliau spjausiu velniop visas dietas ir gydytojų patarimus. Taip pat, kaip pasielgia dauguma metančių svorį, nors man ne svoris svarbiausia.

Be viso to, turėjau ir svorį sumažint - nedaug, apie 7 kg. “Apkarpytas“ racionas svorio nesumažino (keista, tiesa?), sportas taip pat - nedaug tesportuoju. Tada ir supratau, kodėl neveikia dietos. Tiesiog visos dietos yra trumpalaikės, su trumpalaikiu poveikiu. Laikini rezulatai būna - nukrenta svoris, sumažėja cholesterolis ir t.t. O toliau - žmogus anksčiau ar vėliau vėl valgo tai, ką mėgsta ar yra pripratęs, ir viskas grįžta į savo vėžes - svoris taip pat. Apkūniam būti geriau, nei alkanam.

Man pasisekė - kaip visada. Artimi žmonės sutiko puikų žmogų ir maitinimosi specialistą - Editą (nuoroda - straipsnio pabaigoje). Su Edita buvau susitikęs tik du kartus - pirmąkart ji sužinojo problemą ir mano mėgstamus valgius ir produktus, antrą - gavau jos rekomendacijas kaip toliau turėčiau maitintis. Jos dėka dabar aš:

- valgau VISKĄ. Išskyrus kiaulieną ir cukrų. Edita jų lyg ir nedraudė (galiu klysti - neatsimenu), tiesig man pačiam jų nebereikia
- cholesterolis (dėl kurio ir buvo problema) ne tik sumažėjo, bet ir vaistų kiekis sumažėjo dvigubai.
- per du mėnesius svoris nukrito 15 kg. Reikėjo “numesti“ septynis, tačiau jis ir toliau krito - dabar sveriu kaip 18-metis :)

Detaliai nepasakosiu Editos metodo - aš ne specialistas, o ir skirtas buvo man individualiai. Tačiau mano manymu, svoris kris iki normalaus lygio, laikantis tokių taisyklių :

1. valgyti reikia griežtai pagal laiką. Jokiu būdu nevalgyti po 19 valandos. Nebent agurkus - jie visai nieko maistingo neturi, o skrandį apgauna
2. Maisto derinimas - pradžioje sudaromas valgiaraštis, kurio reikia laikytis 3 savaites, griežtai - su maisto svėrimu. Po to prie grafiko ir maisto kiekio priprantama, grafikas tampa norma. Mano racionas tapo net spalvingesniu nei kada anksčiau. Pagrindiniai derinimo dalykai (kartoju - aš ne specialistas, čia rašau tik tai, kas galioja man ir kaip pats suprantu):
- mėsa, žuvis ir viskas, kas ateis į galvą, NIEKADA nevalgoma kartu su bulvėmis, kruopomis ar makaronais - tik su kitomis daržovėmis. Bulvės valgomos vienos - su kefyru skanu labai, kruopos - galima su vaisiais, makaronai - vieni.
- rimtas maistas (mėsa, košė, makaronai, blynai ir t.t.) valgomas su pertraukomis - 7, 12, 19 valandą (čia mano grafikas, ne taisyklė), kad spėtume maistą suvirškinti.
- tarp rimto maisto valgau vaisius, kartais įterpiu bandelę ar ką panašaus (11, 16 val). Daržovės tinka visada.
- apskaičiavau, kad dienos racionas vidutiniškai sudaro 1500 kilokalorijų (1200-1800). Čia man taip - sveriu dabar 66 kg, darbas sėdimas. Didesniam žmogui, dirbančiam judamą ar fizinį darbą kalorijų kiekis bus didesnis - čia jau specialisto reikia klausti.

Aš pragmatikas, ir klausimai mano paprasti - o kaip gi priaugsi to svorio, kai valgai tik 1500 kcal??? Teisingai, svoris gali tik mažėti (na nebent liga kokia nors rimta - nežinau). Bet svarbiausia yra tai, kad valgai tai, ką nori, o skrandis susitraukia - po mėnesio valgyti daug nebesinori, jautiesi sotus ir laimingas, o svoris - jis krenta kol sustoja. Ir nemanau, kad vėl priaugs.

Štai tokia istorija. Tiesiog norėjau pasidalinti tuo, ką gero apturėjau - gal dar kam nors tai naudinga. Trečiąkart pasikartosiu - parašiau tik tam, kad žinotumėt apie galimybę nenaudoti dietos. Nereiktų to suprasti kaip recepto ar patarimo - aš ne specialistas, o savarankiškais eksperimentais galima ir “prisidirbt“ problemų.

Ir dar. Edita, ačiū Jums dar kartą. Tikiuosi nepykstate už mano rašliavą (ją nedaug kas ir skaito) ir paskelbtą nuorodą į Jūsų svetainę - http://www.editastudio.com.

Linksmų Kalėdų visiems! - valgykit į sveikatą, bet saikingai. Maistas - tai malonumas, o malonumo mums nebus per daug.

Foto šaltinis - http://jacksonville-personal-trainer.com/weight-management.html