Užterštas oras kenkia gamtai, o tyras ... irgi kenkia.

Tris dešimtmečius Europa rūpinosi oro tarša, griovė anglimi kūrenamas elektrines, mažino aerozolinę taršą ir rezultatas akivaizdus – Europos dangus tapo skaidresnis. Bet žydras dangus ėmė nebepatikti mokslininkams, kurie staiga susidomėjo, kodėl radikaliai sumažinus aerozolinę taršą, vidutinė oro temperatūra toliau kyla. Kai kuriuose regionuose per beveik tris dešimtmečius oro tarša sumažėjo 60 proc., tačiau saulės spinduliuotė didėjo ir tebedidėja. Šveicarijos mokslininkai pripažino, kad grynesnis oras sulaiko mažiau saulės spindulių, todėl vidutinė temperatūra kyla. Mokslininkai teigia, kad į atmosferą pakliuvę aerozoliai sukuria dirbtinius taršos debesis, kurie efektyviai atspindi saulės spindulius ir mažina oro temperatūrą.

Ar tai reiškia, jog kova prieš oro taršą tampa nebemadinga? Belieka tikėtis, kad šitos žinutės nepamatys Kinijos verslininkai ir kai kurių Lietuvos įmonių direktoriai.

DKNY 2008 vasara + Dizainerio štrichai

Mados tendencijos, mada ir stilius liepos 2-ai (vyrams): Šiandien jūs - Mados Fantomas. Mados Diktatorius ir Mados Vergas. Išlaisvinkite savyje baltos, juodos, raudonos ir violetinės spalvos blyksnius klasikinių siluetų nuodėmėse ir jūs - žmogus iš ateities.

Versace 2008 vasara + Dizainerio štrichai

Jil Sander 2008 vasara + Dizainerio štrichai

Mados tendencijos, mada ir stilius liepos 1-ai (vyrams): 2+2=4. Tai - logika. Šios dienos logika yra paprastesnė: 2+2=X. Kas yra "X"? "X" - tai šios dienos paslaptis. Būkite paslaptingi nederindami drabužių spalvų, formų ar nuotaikos, nederinkite nieko, nes tai šiandienos mados kodas. Jums tai patiks. Stilistas garantuoja. 

Ralph Lauren 2008 vasara + Dizainerio štrichai

Marni 2008 vasara + Dizainerio štrichai

Mados tendencijos, mada ir stilius birželio 30-ai (vyrams): Elegancija. Elegancija yra šios dienos moto. Elegancija atostogose, Elegancija darbe, Elegancija namuose, Elegancija valgant, Elegncija miegant, Elegancija nieko neveikiant, Elegancija skaitant laikraščius, Elegancija. Elkitės su ja švelniai, rūpestingai ir aistringai, ji juk - moteris. Stilistas garantuoja.

Michael Kors 2008 vasara + Dizainerio štrichai

Balenciaga 2008 vasara + Dizainerio štrichai

Giambattista Valli 2008 vasara + Stilisto štrichai

Mados tendencijos, mada ir stilius birželio 29-ai (vyrams): Aštriai kvepiančios vasaros spalvos šiandien turi būti dar.. dar ryškesnės, dar seksualesnės, dar labiau pabrėžti jūsų siekį puikiai praleisti tingaus laiko akimirkas, kurios iš lėto glamonėja atostogaujantį ego. Visuomet tavo, visuomet Stilistas.

Burberry Prorsum 2008 vasara + Stilisto štrichai

Maison Martin Margiela 2008 vasara + mano štrichai

Balmain 2008 vasara + mano štrichai

Alexander McQueen 2008 vasara + mano štrichai

Comme des Garcons 2008 vasara + mano štrichai

Mados tendencijos birželio 23-30, 2008 savaitei: ryškios ir nerūpestingai (ne)derinamos spalvos + aiškios linijos bei geometrinis nihilizmas + truputis jazminų kvapo + stačiakampė rankinė + jūsų individualumas = jūs atrodot pritrenkiančiai. Stilistas garantuoja.

Prada 2008 vasara + mano štrichai

karl lagerfeld 2008 vasara

karl lagerfeld 2008 vasara

 Louis Vuitton 2008 pavasaris/vasara

Peter Som 2008 vasara

Peter Som 2008 vasara

ikiukisss!

Christian Dior 2008 pavasaris/vasara

Neseniai perskaičiau, kad projekte The Genographic Project  dalyvaujantys mokslininkai padarė sensacingą išvadą – maždaug prieš 70 tūkstančių metų mūsų planetoje buvo likę vos 2000 žmonių, subyrėjusių į atskiras tarpusavyje nebendraujančias grupes. Po galais, tuomet visi žemės gyventojai galėjo sutilpti į „Siemens Arenos“ rūbinę! Nualinti sausrų, bado ir plėšrūnų žmonės turėjo jaustis klaikiai vieniši. Išgyveno.

Dabar mūsų daugiau negu 6 milijardai. Panašių į anuos du tūkstančius būtybių, tik kasdien susiduriančių su daugybe naujų pavojų – pavojingais mechanizmais, televizija, alergijomis, naujomis epidemijomis ir soliariumais. Nepaisant visko, žmonių vis daugėja. Neįžiūriu jokios logikos.

Arba, kitas pavyzdys. Dar 2006 metais mokslininkai genetikai nustatė, kad pingvinai Žemėje atsirado dar tuomet, kai čia karaliavo dinozaurai. Gyveno kartu bemaž 5 milijonus metų ir matė, kaip milžiniški ropliai išmirė. Pingvinai liko ir, kas keisčiausia, genetiškai nė kiek nepakitę gyvena iki šių dienų. Kodėl išgyvena silpnesnieji, o galingiesiems staiga ateina laikas pasitraukti, iki šiol neaišku. Aiškiau tai, kad radijo bangos, mobilieji telefonai, kinas, žaidimų kompiuteriai ar MP3 grotuvai neigiamai neveikia nei žmonių, nei pingvinų populiacijos.  

Automobilis – šių laikų svajonė

Tokia eilinė daugybės Vilniečių viltis arba jau gyvenimas. Normalu, bet verta truputi giliau pažiūrėti: Kodėl kasdien didėja kamščių Vilniuje? Todėl kad vis daugiau žmonių įsitikinę, kad vien savo automobilių galima saugiai važiuoti (arba stovėti). Automobilis yra mūsų laikų vilties simbolis: Jis reiškia laisvę, gerovę. Automobilių skaičiaus augimo sustabdyti atrodo neįmanoma: stovėjimo aikštelėms iškertami medžiai, naikinami žalieji miesto plotai.

Automobilis – šių laikų kenkėjas
Apie ką mūsų pavyzdinė šeima nepagalvoja: kiekvienas automobilis sukelia vis didesnę rimtą grėsmę mūsų gerovei: Mes patys sudarome kamščius, mes patys sukuriame sąlygas, kurios vaikams nebeleidžia žaisti kiemuose. Automobilių avarijos yra didžiausia nenatūralios mirties priežastis, jų kaltininkai: virš 75 proc yra pati vairuotojai. Ir mes – automobilių vairuotojai – esame atsakingi už vaikų ligas.

Kaip? Paskutinis sakinys Jums nesuprantamas? 2003 m. Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktą Aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis rizikos gyventojų sveikatai vertinimo ataskaita rodo, kad 26 proc.Vilniečių gyvena „labai užterštose teritorijose“. Oro tarša 2003 metais vaikams iki 14 metų amžiaus sukėlė: 12 bronchinės astmos paūmėjimų, 4615 ūmius bronchitus ir 2128 papildomus apsilankymus poliklinikose, dėl įvairių kvėpavimo sistemos susirgimų. Dar Jums trūksta vienos svarbios informacijos: sumažinus pramonės gamybos apimtis ir įdiegus švarias technologijas įmonėse, virš ¾ oro taršos sukelia eismas – tai ir Jūs, ir aš važiuodami mašina.

Kas yra oro tarša?

Bendrai vadinama „Oro tarša“ žinoma kaip aibė skirtingų kenkėjų sklindančių iš duslintuvų – iš kurių žinomiausi yra CO2 ir jo sukeliamas šiltnamio efektas bei smulkiosios kietosios dalelės. Būtent apie šias kietąsias dalelės ypač kalbama pavasariais. Paprastai sakant tai labai smulkios dulkės. Jos lengvai patenka į plaučius, sukelia kvėpavimo ligas (astma, bronchitas), širdies ir kraujotakos sistemos ligas, padidina tikimybę susirgti plaučių vėžiu. Jų poveikis prilyginamas rūkymui, bet kitaip nei cigaretės dūmas, kietosios dalėlės dažniausiai yra nematomos ir nejaučiamos. Norint jas pamatyti pvz. galima palaikyti baltą nosinę prie dyzelinio variklio duslintuvo.

Lietuvos Dviratininkai dalyvauja Europos Sąjungos tyrimų projekte, kuris būtent nori pavaizduoti šios oro taršos rūšies mąstą. Gegužės mėnesio vieną savaitę per Vilnių prariedės vos eilinis dviratis su krepšiais ant bagažinės. Jis ankščiau jau bus pravažiavęs Olandijos Utrechto mieste, Hamburge (Vokietijoje) bei Vengrijos sostinėje Budapešte. Bet bagažinėje yra mobilioji oro taršos matavimo įranga ir kompiuteris, prie dviračio pritvirtinta vaizdo kamera, o pateikiamuose vaizduose matomas kiekvienas smulkiausios oro taršos šaltinis: automobilis, statybvietė, taip pat rūkantis šalia kelio. Pirmąkart pamatysime ką mes pakeliui iš tikrųjų įkvėpiame, koks yra skirtumas tarp automobilių variklių rūšių ir automobilių tipų.
Kas mus saugo?
Visų pirma: Ar Jūs norite būti apsaugoti nuo automobilio poveikio? Visame pasaulyje labai paplitusi yra „meilė automobiliui“. Kai kam tai tik įrankis patekti nuo taško A iki taško B. Bet dažniausiai automobilis yra daugiau... Lietuvos valstybė ir Vilniaus miesto valdžia šioje srityje lyg šiol nesugeba įvesti tvarkos. Tiesiami nauji keliai nežada, kad bus mažiau automobilių ir taršos, bet kad jų daugės. Kai kada nereikia pamiršti, kad Lietuva – Europos Sąjungos narė. Ir tolimame Briuselyje 1996 metais buvo priimta direktyva ES 96/62 būtent dėl Oro taršos. Lietuva su įstojimu į ES įsipareigojo ją įgyvendinti iki 2010 metų. Ši direktyva jau sukėlė neramumų senose ES narėse: oro taršos normas galima viršyti tik 35 dienas per metus. Bet kokiam miestui viršijus normą, skiriama bauda nuo 200.000 Eurų per parą. Virš dešimt Italijos miestų, atsižvelgdami į tai, skelbia dienas, kuriomis draudžiamas visiškas arba dalinis susisiekimas automobiliu. Mažiau griežti variantai yra leisti įvažiuoti tik mažiau teršiantiems automobiliams į miesto centrus, kuriant „Aplinkos zonas“ (Vokietija) arba brangiai apmokestinti įvažiavimą į centrą (Londonas, Stokholmas).
Ar mes, vairuotojai, galime pakeisti pasaulį?
Viskas prasideda nuo mąstymo: Jei Jūs suprantate, ką Jūs veikiate kiekvieną dieną sudegindami kurą važiuodami ir stovėdami gatvėse, koks šio veiksmo poveikis, tai jau pirmas žingsnis. Be „nematomos“ oro taršos Jūs galite pradėti skaičiuoti kiek Jums kainuoja automobilis arba automobilio išlaikymas kasdien ar kas mėnesį. Po to seka sąžinė, kartais protingiau rinktis visuomeninį transportą, eiti pėsčiomis arba važiuoti dviračiais (tik jei sąlygos tinka – o jei netinka, reikia pasistengti jas padaryti tinkamomis). Jūs galite pagalvoti, ar Jums patogu važiuoti iki autobuso stotelės ir savo automobilį palikti. Arba susitarti su kaimynu arba darbo kolega kartu važiuoti į darbą – vieną savaitę Jūsų – kitą savaitę pažįstamo automobiliu. Jau būtų kasdien vienu automobiliu mažiau gatvėse.

Vieno atsakymo nėra
Yra daug mažų sprendimų. Žinodami, kad dauguma kelionių Europos Sąjungoje yra mažiau nei 6 kilometrai galima galvoti apie dviratį. Ne visada, ne į darbą, bet gal iki parduotuvės ant kampo... Kas svarbiau: Visuomeninio transporto ar kelio plėtra? Bendrai - Metro statybą bet iki mano namų – naujas kelias? Tokia dviprasmybė niekam nepadeda. Jei norime gero gyvenimo visiems – su švariu oru – mes patys turime rasti savo kompromisą. Niekas neišspręs mūsų pačių keliamų problemų jeigu ne mes patys.

P.S. Pirmieji VECTOR matavimo rezultatai:

Kamščiuose labiau nuodijasi automobilių keleiviai (LRT, delfi)

Šaltiniai:

Lietuvos Automobilinių Kelių Direkcija: www.lra.lt

Projektas „Vector“ “Eismo efektų poveikių dviratininkams pavaizdavimas gatvėse”

„Green Planet“ portale radau straipsnį, kuriame rašoma apie valgymo šeimose tyrimą, atliktą su 53 JAV studentais. Siekiant išsiaiškinti valgymo šeimoje įpročių poveikį vystymuisi, prašė kuo detaliau nupiešti savo valgymą namuose su šeima.

Rezultatai nesukėlė revoliucijos: itin ryškius atsiminimus iš vakarienių su šeima demonstravę studentai skiria daugiau dėmesio mitybai nei tie, kurie nepateikė įspūdingų piešinių apie šeimos stalą. Pasirodė – tinkamai valgant su šeima prie vieno stalo sveikas kitoks požiūris į mitybą ir teisingą gyvenseną.

Keli patarimai norint, kad jūsų šeima užaugtų sveika:

1. Turėkite namuose stalą. Studentai, piešiniuose akcentavę stalą, su malonumu imasi maisto ruošimo darbų ir domisi receptais.

2. Paruoškite vakarienę šeimai. Sukurkite mažą kasdienišką šventę visiems. Pasistenkite bent kartą į dieną valgyti visi prie vieno stalo. Šeimos nariai, nes žinos, kad jiems visada atsiras vietos prie stalo.

3. Išjunkite televizorių. Televizorius dažnai atitraukia dėmesį. Bendraukite su šeima prie stalo ir daugiau kreipkite dėmesį į maistą ir aplinkinius.

4. Įtraukite vaikus į maisto ruošimą, ne tik indų plovimą. Tą tikrai ketinu padaryti, kai tik Mantas paaugs. Vaikas, nuo mažumės pratinamas prie maisto ruošimo, ateityje mokės derinti maistą ir sveikai maitintis.

Viskas taip paprasta.

Senokai berašiau apie dviračius ir dviračių kultūrą apskritai. Kaip turbūt žinote, nuo liepos 1d. planuojamas KET pakeitimas, kad šalmai ir šviesą atspindinčios liemenės būtų privalomos. Ką ir bepasakyti - esame drąsių žmonių šalis - tokio punkto neturi dar niekas... Matyt, dviratininkų lobizmas nepakankamai įtakingas, kad kažką pakeistų, nors internete (ir ne tik) jau kuris laikas netyla diskusijos ir įvairūs siūlymai:

• Privalomi šalmai ir liemenės dviratininkams - smūgis dviračių kultūrai Lietuvoje
• Privalomi šalmai, liemenės ir galiniai žibintai: tyrimas apie praktiką ir faktus

Gauti buvo 28 atsakymai iš 16 šalių (kai kuriose šalyse yra keletas narių), iš kurių 11 – Europos Sąjungos narės.

Visose šalyse, išskyrus Graikiją, yra įteisintas privalomas galinis žibintas, ne vienoje apklaustų šalių buvo privalomi šalmai arba liemenės, nors keliose šalyse (Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Islandijoje) privalomų šalmų įvedimas buvo atmestas kaip „neefektyvi priemonė“.

• Lietuvos dviratininkų bendrijos pasiūlymas seimui dėl LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo:

Siūlymas: "2 punktas. Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai, pritvirtinti prie ratų. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos spalvos žibintas, arba dviračio vairuotojas privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę arba būti prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje šviesą atspindinčius elementus.“

Labai logiškas siūlymas - turi būti privalomi priekyje baltas žibintas, o gale - raudonas (ne atšvaitai!), o liemenė ar kiti atspindintys elementai pagal pasirinkimą. Niekad nedėvėjau ir nedėvėsiu liemenės - ji visiškai netinka važiuojant dviračiu - ji varžo judesius ir labiau prakaituojama. Tačiau mielai naudoju atspindinčias juosteles ant kojų (kurios kartu apsaugo nuo kelnių patekimo į grandinę) bei rankų.

Valdininkų ir politikų trumparegiškumas ir neišmanymas tiesiog stebina - tokia įstatymo pataisa gali atbaidyti žmones nuo dviračių, kas dar labiau padidins oro taršą bei spūstis miestuose.

Tad paskubėkim - persiųskime laišką į Seimą dėl LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. Nr. X-1337, Vilnius) 17 str. 2 punkto dalinio pakeitimo. Galimas teksto variantas - nukopijuotas iš dviratininkų konferencijos. O gal kas gali padaryti automatinę laiško formą, kur paspaudi "Siųsti" ir viskas?

Papildymas: 2008.04.24 Delfi: "Tačiau ketvirtadienį Seimo nariai Andrius Kubilius ir Algimantas Salamakinas Seimo sekretoriate įregistravo pataisas, naikinančias šį reikalavimą. Dėl jų sprendimą turės priimti Seimas". Laukiame sukryžiavę pirštus ir toliau siunčiame laiškus...

• Apklausa dėl privalomų šalmų ir liemenių (jau yra 822 respondentų rezultatai)
• Dviratininkai nenori būti kalėdų eglutėmis, o šalmų dėvejimas gali kaip tik padidinti susidūrimo tikimybę:
  

Pats būdamas užkietėjusiu dviračių entuziastu, 2006-ųjų vasarą I. Walkeris savo dviratę transporto priemonę apkarstė ultragarso davikliais ir ja išvažiuodavo į Selisberio ir Bristolio gatves tiek su šalmu, tiek be šalmo. Du kartus užkabintas autobuso bei sunkvežimio, tačiau likęs sveikas, mokslininkas ištyrė savo "santykius" su daugiau nei 2 500 transporto priemonių.

Paaiškėjo, jog tuomet, kai jis važiuodavo su šalmu, automobilių vairuotojai laikydavosi nuo lenkiamo I. Walkerio dviračio 8,5 cm arčiau negu tuo metu, kai jis važiuodavo be šalmo.

Psichologo išvada, dviratininką su šalmu pamatę vairuotojai mano, jog jis yra patyręs, ir esą iš jo negalima sulaukti jokių netikėtų veiksmų. "Tačiau iš tiesų nėra jokio pagrindo manyti, kad tas, kuris dėvi šalmą, turi didesnę patirtį", - teigia I. Walkeris.

Vidutiniškai lengvieji automobiliai aplenkdavo dviratį 1,33 m atstumu, sunkvežimiai - 1,14 m, o autobusai - 1,10 m atstumu (ref.)

Šie metai gana nesėkmingi dviratininkams - EuroVelo projektas sužlugo dėl Vilniaus m. savivaldybės finansavimo stokos ir todėl teks gražinti 9,4 mln. Lt Briuseliui (alfa, delfi). Ir, deja, tai nebuvo balandžio 1-osios pokštas...

Tačiau "bikes not dead" - rytoj, balandžio 25d. Vilniuje vėl vyks Kritinė masė! Budapešte per Žemės dieną susirinko 80000 dviratininkų! Tai pasaulinis rekordas (žr. video).

(šaltinis)

O gegužės 7-14d. vyks pop-soc eksperimentas "Savaitė su dviračiu" :

Ar galėtumėte bent savaitę sostinėje išsiversti be automobilio? Atsakymą patirti savo kailiu ryžosi vilniečių šeima, davusi pažadą vieną savaitę visur, kur prireiks, vykti tik su dviračiais.

Šiaurės šalyse daugybei žmonių dviratis yra pagrindinė transporto priemonė, puikiai tinkama kelionei į darbą, važinėjimuisi darbo reikalais mieste ar savaitgalio pramogoms. Tačiau žinodami savo lietuviškuosius įpročius bei turimą infrastruktūrą dviratininkams, „Savaitę su dviračiu“ vadiname eksperimentu.

Kaip ir kiekvienas eksperimentas, „Savaitė su dviračiu“ iškelia keletą hipotezių:

1. Ar tiesa, kad žmonės, važinėdami dviračiais, jaučiasi žvalesni, energingesni?
2. Ar tiesa, kad jie tiksliau planuoja savo laiką ir beveik niekada niekur nevėluoja?
3. Ar tiesa, kad Vilnius darosi vis patrauklesnis dviratininkams?
4. O gal tiesa tai, kad gyvenimas Vilniuje neįmanomas be automobilio?

Važiavimas dviračiu yra kur kas daugiau nei atrodytų:

As ever, cycling in Copenhagen is a sociable affair. You go on dates on your bikes, to the cinema, a café, to work and home again. It's physical. You ride close to each other and can talk freely. You're both in motion, moving forward. Talking. Listening. Being together (ref.)

Kaip visuomet, važiavimas dviračiu Kopenhagoje yra visuomeninis reikalas. Tu kas dieną važiuoji dviračiu, į filmą, kavinę, darbą ir atgal namo. Tai fiziška. Tu važiuoji greta vienas kito ir gali kalbėti laisvai. Jūs abu esate judėjime, judate pirmyn. Kalbėdami. Klausydami. Būdami kartu.

(šaltinis - ar matote kur nors šalmą ir liemenę???)

Kita puiki iniciatyva: Flickr nuotraukų grupė, kurioje fiksuojami automobiliai, pastatyti ant dviračių takų.

Kodėl tai gerai?
1) Turėsime duombazę fotografijų, kurią karts nuo karto galima parodyti policijai, kad ši vairuotojui išsiųstų dovanų kuponą;
2) Viešinant negražiai pastatytus automobilius, vairuotojai žinos, kad yra stebimi ir pasižiūrės po ratais kitą kartą besiparkuodami.

Reikalavimai:
- Foto aiškiai matosi, kad auto stovi ant tako;
- Matosi valstybiniai numeriai;
- Komentare užrašoma data ir laikas ir tiksli vieta.
- Pažymėkite, ar foto policijai išsiųsta, ar ne. Jei ne, tą padaryti gali bet kas ir komentare parašyti, kad išsiuntė.

Nagi, pasipainiokite man ant tako kas nors - make my day :)

McDonalds

Neseniai per TV1000 teko matyti filmą "Super size me". Kas nematė pateiksiu ale dokumentinio filmo esmę. Vienas, anot gydytojų, sveikas vyrukas nusprendė visą mėnesį maitintis tik McDonalds restoranuose. Jau po kelių dienų jį apėmė depresija, priaugo svorio, sumažėjo seksualinis pajėgumas, fizinė ištvermė. Ir valgė jis viską tik supersize (Lietuvoje didelės poercijos yra pas JAV mažos - bent jau taip sakė, kad lygino JAV su Europa). Tyrimo pabaigoje jam anot gydytojo beveik atsisakė kepenys.

Cepelinai

Visi supranta, kad valgyti McDonalds yra beprotiškai nesveika, bet valgo dėl to, kad skanu. Na standartinis lietuvis valgo ne tiek jau ir daug, nes visas šis gėris kainuoja nemažai. Bet lietuviai pagal nesveiką maistą nedaug ir atsilieka nuo JAV ir vakarų Europos. Kaip čia taip? Ogi standartinio lietuvio menu karaliauja cukraus-druskos-riebalų triada. Kad ir mūsų ale "nacionaliniai" cepakai - druska, grietinė, spirgučiai - kiek kalorijų! Šašlykai, kepti nuodai. Medžiagos dūmuose ant kurių kepami - kancerogenai. Prisipažinkit, kiek iš Jūsų salotoms naudoja grietinę, o ne aliejų?

Lietuva valgo labai mažai daržovių, vaisių, virtos mėsos , geria nemažai gaiviųjų gėrimų, junk food (bulvių traškučiai, picos etc.). Net ir pats paruošimo būdas viska kepant nėra labai sveikas. Kodėl dar neesame stori? Nes dar esam bent minimaliai fiziškai aktyvūs, tačiau kuo toliau tuo daugiau dirbam prie PC, važinėjam, bet nevaikštom ir taip po truputį storėjam. Pasižiūrėkit, ar nepastebit augančio pilvuko?

Sportas

Kol neturėjom mašinų ir mobilių telefonų sportavom natūraliai - jei reikia ko nors nueinam. Dabar jei reikia nulėkti šimtą metrų, tai tik automobiu. Jei reikia paklaust žmogaus už dvidešimt metrų - skambinam - juk vaikščioti nueiti paklausti pasidarė bene nepadoru. Užsivertę darbais neturim laiko pasportuot, nors reiktų kekvieną dieną, neturim laiko nė pasivaikštioti gamtoje.

Sveikata didžiausias turtas - ir tai dažnai supranti, kuomet jos nebeturi.

Europos parlamentui mokslininkų grupė, vadovaujama toksikologės prof. Andreas Kortenkamp neseniai pristatė aplinkos cheminių ir hormoninių veiksnių įtakos susirgti krūties vėžiu tyrimo ataskaitą (atsisiųsti pdf), kurioje pateikiami įrodymai apie šios ligos sąsają ne tik su estrogenais, bet ir "cheminiais kokteiliais" - pesticidais, fenoliais, parabenais, kosmetikos priemonėmis, konservantais ir kt. (anglų k.; prancūzų k.)

Tačiau tai (red. past. estrogenai) ne vieninteliai veiksniai. Tyrime atskleidžiama, kad krūties vėžio priežastimi dažniausiai yra cheminės medžiagos, kurių pilna mūsų aplinka. Paminėtas sąrašas ilgas, tai – insekticidai (pesticidai, skirti kovai su vabzdžiais), herbicidai (pesticidai, skirti kovai su piktžolėmis), nors su pastaraisiais nedaug kas turi tiesioginį sąlytį, bet jie per maistą vis tiek atkeliauja į mūsų organizmus, konservantai, antioksidantai, įvairios kosmetinės priemonės, kremai nuo saulės. Alkylfenoliai (kuriuos randame daugelyje rašalo, valiklių dažų, plastiko produktų sudėtyje), taip pat estrogenų receptorius veikiantys pyretroidas ir metoksichloras (ref).

Žinoma, ir moksle retai kada viskas būna 100% aišku bei patvirtinta, tačiau, kaip teigia profesorė, esamų įrodymų jau pakanka, kad reikėtų imtis reguliuojančių veiksmų. "You can't wait for perfect clarity. That would be really unethical."( Negalime laukti iki visiško aiškumo. Tai tiesiog būtų neetiška). Naujai ruošiama ES reguliacinė direktyva REACH (Registration, Evaluation, Authorisation and Restriction of Chemical substances) galėtų būti tokių pokyčių arena.

Galiu tik papildyti, kad apie 5-10 proc. ligos pasireiškimą sąlygoja žinomi genetiniai pakitimai, tokie kaip paveldimos BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijos, kurios riziką padidina sirgti krūties vėžiu iki ~85 proc. lyginant su ligos dažniu bendroje populiacijoje (~10 proc, Lietuvoje ~7,5 proc.), tačiau šie pokyčiai yra gana reti. Kiti - 20-30 proc. atvejų gali būti sąlygoti šiuo metu intensyviai tyrinėjamų daugelių genetinių pokyčių, kurie riziką sirgti didina nežymiai.

Tačiau būtent visi šie žmonės su vieno ar kito defektyvaus geno kopija (t.y. turintys polinkį) ir yra labiausiai pažeidžiami žalingų aplinkos veiksnių. Laimei, nemažai jų galima sąmoningai išvengti, o prasidėjusią ligą anksti diagnozuoti ir pagydyti (Svarbu: Lietuvoje visoms moterims nuo 50 metų rekomenduojama kartą per du metus atlikti profilaktinę mamografiją (krūtų rentgeno nuotrauką), ir tai atliekama nemokamai iki 69 metų - priminkite savo mamai, senelei ar pažįstamoms).

Tačiau taip pat žinoma, kad moterims, gimusioms po II-ojo pasaulinio karo rizika susirgti krūties vėžiu Vakarų pasaulyje padvigubėjo, lyginant su gimusiomis anksčiau, kas rodo stiprią sąsają su aplinka (dieta, gyvenimo būdas, hormonai?, radiacija?, cheminis užterštumas?). Faktas tas, kad dieta ir tabakas lemia 35proc. ir 30proc. visų(!) vėžinių susirgimų, paveldimi pokyčiai - 5-10proc, kenksmingos darbo sąlygos - 5 proc., radiacija - 1-2 proc, virusai - 1-2proc, ir kita - 16-23proc. Taigi, matematika paprasta - maitinkitės sveikai bei nerukykite (pasyviai taip pat) - ir jau 65 proc. laimite.

Kas tas kita - gal buitinės ir kūno priežiūros priemonės? Pamenu, klausiau pranešimą, kad vieno Tailande atlikto epidemiologinio tyrimo metu buvo nustytas paradoksalus dalykas - buvo rasta, kad vaisiai didina riziką sirgti krūties vėžiu (!). Tik vėliau paaiškėjo, kad ne tik vaisiai, bet ir apskritai visas maistas buvo stipriai užterštas pesticidais kaimuose gyvenančių ir laukuose dirbančių žmonių namuose, kur jie buvo naudojami net kaip indų valikliai(!).

Mokslininkai, pateikę ataskaitą ES parlamentui, įsitikinę, jog reiktų iš naujo įvertinti cheminius produktus, supančius mus namuose, darbo vietose ar paplitusios maisto pramonėje (ref.).

Paprasti patarimai rizikai sumažinti (ref.)

1. Valgykite daug vaisių ir daržovių

2. Pirkite kiek įmanoma daugiau natūralių produktų.

3. Kiek galima venkite cheminės produkcijos, ypač sode ir namų buityje naudojamų pesticidų, dažų, valiklių, taip pat asmeninei priežiūrai skirtų cheminių produktų (pvz.: kosmetikos).

4. Jei įmanoma, vietoj to kad naudotumėte kremus nuo saulės, pasilikite pavėsyje ar apsigaubkite labiau dengiančiais rūbais, nepamirškite kepurės nuo saulės

5. Negaminkite maisto mikrobangėse.

6. Stenkitės, kad kuo mažiau į rinką patektų mūsų hormoninę sistemą sujaukiančių produktų – kuo mažiau pirkite cheminių gaminių, informuokite pažįstamus žmones, kovokite už savo teises turėti galimybę gauti švarią produkciją ir gyventi švarioje aplinkoje.

Būkite budrūs, bet per daug nesureikšminkite.

Tik sąmoningas bei gerai informuotas pilietis/vartotojas/pacientas gali rinktis ir reikalauti geriausio.

Laimei sekmadienį jis jau grįžta...

"...žmogaus gyvybė prasideda nuo moters apvaisinimo ir <...> visi klausimai, susiję su gyvybės prenatalinėje fazėje apsauga, turi būti sprendžiami, teikiant prioritetą vaiko prenatalinėje fazėje teisėms, išskyrus 2 atvejus:

1) kai nėštumas gresia nėščios moters gyvybei ar sveikatai;
2) kai yra pagrįstų įtarymų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų."

Taigi, taip išeina, kad moterys, šeimos norėdamos nutraukti nepageidaujamą nėštumą, negalės to padaryti. Kažin, gerai tai ar blogai?

Aš pati galvodama apie šį projektą prisimenu vieną atvejį, matytą savo gimtame kaime. Šeima, kurioje vaikų buvo vienuolika. Asociali, alkoholikų šeima. Vienas vaikutis mirė nuo meningito (rodos, smegenų dangalo uždegimas). Vyriausioji dukra prieš metus pastojo nuo patėvio, pagimdė nesveiką vaikutį ir mirė nuo leukemijos. Likę vaikučiai lanko mokyklą, o dienos centro darbuotojai pasakoja, kaip jie atėję valgo tiek daug, kad vos nevemia. Kai jiems sakoma, kad maistą galima suvynioti ir nusinešti namo, vaikai sako: "Ne, nereikia.. Mama namie atims...".

Pašalpų ši šeima gauna daugiau nei du tūkstančius. Tokie seniūnijos duomenys. Kaimelio pardavėja pasakoja, kad kas kartą po pašalpų gavimo dėžėmis yra perkamas alkoholis, traškučiai, saldainiai. Ir laukiama kitos pašalpos. Vaikai žiemą į mokyklą eina vasariniais drabužėliais, sušąla. Dažnai serga. Praktiškai visiems mažakraujystė. Vaikų teisių apsauga motyvuodama tuo, kad jiems geriau su mama, vaikų neatima. O jei akys neapgavo, moteris laukiasi dar vieno vaikučio.

Galbūt pasirodysiu radikali, bet tokioms šeimoms aš taikyčiau prievartinę sterilizaciją. Juk ir taip aišku, kad vaikučiai šioje šeimoje tampa tiesiog pinigų gaminimo mašinomis. Ar ne?

Dar vienas variantas iš miestelio, į kurį dažnai važiuoju. Be to, plačiai Lietuvoje nuskambėjęs. Mergina, dvyliktokė, pastojo. Laukėsi. Iki pat pabaigos. Vaikutį, mažytę mergytę, po dviejų mėnesių rado parke, sniege, Maximos maiše, sušalusią į mažytį ledo gabaliuką.

Trečias variantas: draugavo vaikinas ir mergina. Gražiai, laimingai. Ir netyčiukais mergina pastojo. Vaikinas pažadėjo, kad ves, bet susidūrė su pirmais tėviškais rūpesčiais ir dingo. Mergina pagimdė. Tiesa, vaikutis taip ir liko šiukšlyne.

Ar ne su tuo susidursime galutinai uždraudę abortus? Galbūt čia man vienai šviečia liūdna vizija: naujagimiai vaikų namuose, prie durų, laiptinėse, upėse, šiukšlynuose? Arba daugybė nelaimingų, gyvenimą susigadinusių porų, gyvenančių kartu tik dėl vaikelio? Arba iki vaiko pilnametystės mokami alimentai? Arba "Veronikos paskenduolės" ir pakaruoklės, savižudės būsimos mamos? Juk nėra garantijos, kad nelaukiamas vaikutis bus mylimas arba staigiai pamiltas vos jam gimus. Nėra. Aš suprantu, kad Evangelijoje sakoma, kad visi vaikai yra didžiausi Jėzaus draugai. Okay, tebūnie. Bet ar neužsikimš rojus nuo vaikų pertekliaus? Tebūnie neigiama ta mūsų demografinė politika, bet ar tokiais būdais reikia skatinti gimstamumą?

Viena iš Lietuvos ginekologių kalbėdama Žinių Radijuje pasisakė prieš draudimą argumentuodama savo nuomonę ne tik statistika, apie abortų skaičiaus mažėjimą ir vis didesnį šią išeitį pasirinkusių moterų sąmoningumą, bet ir tuo, kad draudimu situacija nepasikeis. Atsiras daugiau pamestinukų ir bandymų sukelti savaiminį persileidimą. Anot jos, šio įstatymo projekto įgyvendinimo lėšas reikėtų skirti lytiniam švietimui, apsaugos priemonių pirkimui ir visuomenės sąmoningumo skatinimui.

Galbūt teisingai mano kambariokė sako: "Nemoki p**s, nereikia lįst." O gal aš tiesiog kažką ne taip suprantu? Padiskutuokim.

P. S. : man tikrai gražu matyti tokias poras, kaip kad šiandien mačiau: jauna nėščia mamytė, ją už rankos laikantis būsimas tėtis, šypsenos veiduose ir meilė. Pačiai šilčiau pasidaro...

P. S. 2: perskaitykit Johno Irvingo "Sidro namų taisykles". Ten irgi apie tai, ir apie draudimus. Ir labai mediciniškai, novatoriškai, išsamiai.

P. S. 3: statistiniai duomenys apie abortų skaičius ir amžių:

Abortų skaičius pagal moters amžiaus grupes

(Lietuvos informacijos centro duomenys)

Taip pragyvenau 10 mėnesių. Tada draudžiami dalykai pradėjo šiek tiek persekioti - spontaniškai užsimanydavau net to, ko anksčiau labai ir nevertinau. “Nutrūkęs“ sukirtau vos ne pusę torto! Kitąkart - sūrio visą pakelį. Tapo aišku, kad ilgai taip neišversiu - su tokiu maistu galima gyventi metus, dvejus, na gerai - tris metus. O po to kas? Taip, anksčiau ar vėliau spjausiu velniop visas dietas ir gydytojų patarimus. Taip pat, kaip pasielgia dauguma metančių svorį, nors man ne svoris svarbiausia.

Be viso to, turėjau ir svorį sumažint - nedaug, apie 7 kg. “Apkarpytas“ racionas svorio nesumažino (keista, tiesa?), sportas taip pat - nedaug tesportuoju. Tada ir supratau, kodėl neveikia dietos. Tiesiog visos dietos yra trumpalaikės, su trumpalaikiu poveikiu. Laikini rezulatai būna - nukrenta svoris, sumažėja cholesterolis ir t.t. O toliau - žmogus anksčiau ar vėliau vėl valgo tai, ką mėgsta ar yra pripratęs, ir viskas grįžta į savo vėžes - svoris taip pat. Apkūniam būti geriau, nei alkanam.

Man pasisekė - kaip visada. Artimi žmonės sutiko puikų žmogų ir maitinimosi specialistą - Editą (nuoroda - straipsnio pabaigoje). Su Edita buvau susitikęs tik du kartus - pirmąkart ji sužinojo problemą ir mano mėgstamus valgius ir produktus, antrą - gavau jos rekomendacijas kaip toliau turėčiau maitintis. Jos dėka dabar aš:

- valgau VISKĄ. Išskyrus kiaulieną ir cukrų. Edita jų lyg ir nedraudė (galiu klysti - neatsimenu), tiesig man pačiam jų nebereikia
- cholesterolis (dėl kurio ir buvo problema) ne tik sumažėjo, bet ir vaistų kiekis sumažėjo dvigubai.
- per du mėnesius svoris nukrito 15 kg. Reikėjo “numesti“ septynis, tačiau jis ir toliau krito - dabar sveriu kaip 18-metis :)

Detaliai nepasakosiu Editos metodo - aš ne specialistas, o ir skirtas buvo man individualiai. Tačiau mano manymu, svoris kris iki normalaus lygio, laikantis tokių taisyklių :

1. valgyti reikia griežtai pagal laiką. Jokiu būdu nevalgyti po 19 valandos. Nebent agurkus - jie visai nieko maistingo neturi, o skrandį apgauna
2. Maisto derinimas - pradžioje sudaromas valgiaraštis, kurio reikia laikytis 3 savaites, griežtai - su maisto svėrimu. Po to prie grafiko ir maisto kiekio priprantama, grafikas tampa norma. Mano racionas tapo net spalvingesniu nei kada anksčiau. Pagrindiniai derinimo dalykai (kartoju - aš ne specialistas, čia rašau tik tai, kas galioja man ir kaip pats suprantu):
- mėsa, žuvis ir viskas, kas ateis į galvą, NIEKADA nevalgoma kartu su bulvėmis, kruopomis ar makaronais - tik su kitomis daržovėmis. Bulvės valgomos vienos - su kefyru skanu labai, kruopos - galima su vaisiais, makaronai - vieni.
- rimtas maistas (mėsa, košė, makaronai, blynai ir t.t.) valgomas su pertraukomis - 7, 12, 19 valandą (čia mano grafikas, ne taisyklė), kad spėtume maistą suvirškinti.
- tarp rimto maisto valgau vaisius, kartais įterpiu bandelę ar ką panašaus (11, 16 val). Daržovės tinka visada.
- apskaičiavau, kad dienos racionas vidutiniškai sudaro 1500 kilokalorijų (1200-1800). Čia man taip - sveriu dabar 66 kg, darbas sėdimas. Didesniam žmogui, dirbančiam judamą ar fizinį darbą kalorijų kiekis bus didesnis - čia jau specialisto reikia klausti.

Aš pragmatikas, ir klausimai mano paprasti - o kaip gi priaugsi to svorio, kai valgai tik 1500 kcal??? Teisingai, svoris gali tik mažėti (na nebent liga kokia nors rimta - nežinau). Bet svarbiausia yra tai, kad valgai tai, ką nori, o skrandis susitraukia - po mėnesio valgyti daug nebesinori, jautiesi sotus ir laimingas, o svoris - jis krenta kol sustoja. Ir nemanau, kad vėl priaugs.

Štai tokia istorija. Tiesiog norėjau pasidalinti tuo, ką gero apturėjau - gal dar kam nors tai naudinga. Trečiąkart pasikartosiu - parašiau tik tam, kad žinotumėt apie galimybę nenaudoti dietos. Nereiktų to suprasti kaip recepto ar patarimo - aš ne specialistas, o savarankiškais eksperimentais galima ir “prisidirbt“ problemų.

Ir dar. Edita, ačiū Jums dar kartą. Tikiuosi nepykstate už mano rašliavą (ją nedaug kas ir skaito) ir paskelbtą nuorodą į Jūsų svetainę - http://www.editastudio.com.

Linksmų Kalėdų visiems! - valgykit į sveikatą, bet saikingai. Maistas - tai malonumas, o malonumo mums nebus per daug.

Foto šaltinis - http://jacksonville-personal-trainer.com/weight-management.html