Kaip jau minėta antrame straipsnelyje, ilgalaikei atminčiai daug įtakos turi atsimenamo fakto sąsaja su savimi.

Tai -- apie MANE! Kuo labiau tam tikri dalykai susiję asmeniškai, tuo geriau jie atsimenami. Pavyzdžiui, merginos ar vaikino gimtadienį atsiminti lengviau, nei, tarkime, Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus, nors greičiausiai šią datą kada nors esame girdėję. Tiesiog ji mums didelės reikšmės neturi, todėl ir neužsifiksavo. O taip pat knygyno, kuriame parduoda naują, dar neskaitytą Hario Poterio knygą, vietą ir pavadinimą taip pat įsiminsime geriau, nei kosmetikos parduotuvės, kurioje parduodama "dar viena šampūno nuo pleiskanų rūšis". O knygoje kaip tik ir pateikiama keletas pavyzdžių, kaip reikiamą įsiminti informaciją labiau suasmeninti.Pavyzdžiai remiasi saviįtaiga ir vaizduote.
Pirmasis pavyzdys -- susitikimo su asmeniu prisiminimas. Norint įsiminti faktą apie būsimą susitikimą, reikia pirmiausiai sustiprinti ryšį su žmogumi, su kuriuo teks susitikti. Antra, reikia labiau sureikšminti patį susitikimą. Ryšiui su žmogumi stiprinti galima ieškoti bendrų tarp savęs ir kito asmens bruožų -- išvaizda, pomėgiai, pažiūros, partija, priklausymas kokiai nors organizacijai, bendra darbo sritis, pagaliau -- panašios spalvos drabužiai, apsirengimo stilius ar vairuojamas automobilis. Trumpai tariant, sau parodyti, kad asmuo yra ne šiaip sau eilinis asmuo. Jis -- svarbus ir "savas". Ryšys su susitikimo faktu gali būti stiprinamas įsivaizduojant bendrus ateities planus: verslo sandėriai, darbai, projektai ar laisvalaikis, hobis, bendra žvejyba arba medžioklė, ir visam tam daug įtakos turi būsimas susitikimas. Šalutinis efektas -- apie tai galvojant, prailginamas faktų išlaikymas darbinėje atmintyje, ir taip faktai lengviau perkeliami į ilgalaikę atmintį.
Antrasis pavyzdys -- kursų informacijos įsiminimas. Be abejo, visų pirma svarbu pakankamai susikautpi. Tačiau be to, galima įsivaizduoti, kaip išmokta/sužinota medžiaga padės ateityje. Kaip bus galima pasinaudoti įgytomis žiniomis savo tikslams pasiekti, tapti pranašesniu už kitus ar tęsti tolimesnius tos srities tyrinėjimus. Arba, kaip leis daugiau ir lengviau uždirbti, pasiekti norimas pareigas ar įsidarbinti norimoje darbovietėje. Pagaliau, informacija padės geriau tvarkytis asmeniniame gyvenime. Kaip šalutinis efektas, tokie pamąstymai nuteikia teigiamai, pakelia nuotaiką ir entuziazmą.
Trečias pavyzdys -- kažkas darbe susirinkimo metu pristatė naujas programas. Galima įsivaizduoti, kokią įtaką programos darys asmeniškai arba departamentui. Kas bus gerai, kas blogai. Kas išliks, kas keisis, kaip reikės dirbti. Galbūt keisti kolektyvą ar pravesti mokymus. Kur tokiu atveju ieškoti pagalbos. Ir panašiai. Tuo pačiu metu šios mintys skatina kritinį ir blaivų mąstymą apie faktus.
Knygoje taip pat siūloma susidaryti lentelę ir į ją susirašyti, kokioje situacijoje kokią vaizduotės priemonę panaudoti asmeniniam ryšiui su informacija sustiprinti. Viename stulpelyje -- situacija, informacijos tipas. Kitame -- kaip ją "suasmeninti". Bei patariama sekti progresą atminties žurnale ar kur kitur.

Vėliau bus daugiau ;-)

Ankstesnis straipsnis: 30 dienų atminties gerinimui. 8 diena.

Tapkite energingesnis, kad pagerintumėte atminties galias. Pirmasis metodas -- apie vienos minutės trukmės pratimas. Atsistokite tvirčiau, nei įprastai, ir vieną ranką tvirtai sugniaužkite į kumštį. Tuomet keletą kartų stipriai sumosuokite aukštyn-žemyn, mintyse sau sakydamas: "Aš jaučiuosi kupinas jėgų, pilnas entuziazmo, budrus!", ar kažką panašaus. Taip padarykite 5-10 kartų abiem rankomis. Šis metodas -- veikiantis kraujotaką, išjudinantis organizmą fiziškai.
Antrasis metodas -- 2-3 minučių trukmės įsivaizduojamos energijos pratimas. Atsisėskite ant kėdės, kojomis stačiu kampu remkitės į žemę. Jauskite, kaip iš žemės kyla įsivaizduojamos energijos bangos Jūsų kūnu, nuo pėdų aukštyn. Energija -- tvirta, suteikianti jėgų ir ištvermės. O tuo pačiu metu iš kosmoso leidžiasi lengva, šildanti energija, per galvą įeinanti ir kūnu judanti žemyn. Ramina mintis, nuima stresą ir įtampą. Energijos susitinka, ir pasiskirsto po kūną taip, kaip jam reikia -- kur reikia stiprumo, sklinda žemiškosios bangos, kur reikia sumažinti nerimą -- kosmoso bangos. Metodo poveikis -- suderinti organizmo būseną, atpalaiduoti per daug įsitempusius raumenis, tonizuoti -- per daug atsipalaidavusius.
Trečiasis metodas -- įsivaizdavimas darant kažką malonaus (5-10 minučių). Tinkamiausia -- sporto veikla. Svarbu įsivaizduoti kuo tikresnius ir stipresnius natūralius pojūčius, pavyzdžiui, slidinėjant -- kalnus, dangų, sniegą, slystančių sniegu slidžių pojūtį, vėją, pučiantį į veidą, sniego nelygumus.
Ne visus pratimus galima atlikti visais atvejais (pavyzdžiui, sėdint susirinkime neimsite mosikuoti rankomis). Tačiau dažniausiai įmanomas tinkamo pratimo ir jo atlikimo technikos parinkimas daugeliu atvejų.

Šiandienai -- tiek. Trumpai peržiūrėjau knygelės turinį. Panašu, kad po kelių skyrelių bus pereita nuo bendros savijautos gerinimo iki konkrečių metodų, kaip įvairius dalykus atsiminti geriau.

Ankstesnis straipsnis: 30 dienų atminties gerinimui. 7 diena.

Ši, septintoji tema -- tarsi šeštosios tęsinys. Praeitame straipsnelyje pateikti pagrindiniai sveiko gyvenimo principai, padedantys palaikyti gerą fizinę žmogaus būklę. Emocinė/psichinė būklė yra lygiai taip pat svarbi. Tad šiandien -- apie stresą, baimę ir kaip juos sumažinti.

Geresnei atminčiai -- mažiau streso ir baimės. Stresas turi teigiamą ir neigiamą poveikį. Teigiamas: nedidelis stresas padidina adrenalino kiekį kraujyje. Atsiranda papildomos energijos, jaučiama didesnė motyvacija darbui.Neigiamas: apima baimės jausmas, įtampa, žmogus tampa nervingas. Po kurio laiko, nuslūgus adrenalino bangai, staiga gali apimti visiškas nuovargis. Tad svarbu sugebėti išmokti laiku pajusti per didelės įtampos požymius ir save nuraminti. Kitaip sakant, "atvėsti". Knygoje aprašomi keturi žingsniai sumažinti stresui.
"Atvėsimas" naudojant relaksacinius metodus. Yra daug įvairių nusiraminimo metodų. Juos galima išbandyti esant vienam, ramioje aplinkoje, o įpratus -- naudoti visur, kur tik reikia ir įmanoma dėl aplinkos specifikos. Keletas metodų pateikiama ir knygoje:

• Dėmesio į kvėpavimą sutelkimas. Stebėti įkvėpimus ir iškvėpimus. Lengvai pajudinti kūno dalis. Įkvėpti. Jausti, kaip oras įeina į kūną ir nuslenka į kurią nors vietą. Iškvėpti. Mintyse sau kartoti: "Aš atsipalaidavęs. Aš atsipalaidavęs".
• Kūno nuraminimas. Įtempti visus kūno raumenis kiek įmanoma daugiau. Tada -- staigiai, kiek įmanoma daugiau, atpalaiduoti. Pakartoti tai 3 kartus. Tuomet įtempimą ir atpalaidavimą taikyti skirtingoms kūno dalims. Pradedant pėdomis, baigiant galva. Kiekvieną kartą mintyse kartoti "Mano pėdos [blauzdos, ..., akys, galva] dabar jaučia šilumą ir yra atsipalaidavę". Galima mintyse įsivaizduoti, kaip energija plūsta į kūno dalis. Po viso pratimo sau pasakyti -- "Dabar mano visas kūnas jaučia šilumą ir yra bei bus atsipalaidavęs, kad ir kas benutiktų".
• Dėmesio sutelkimas į raminantį garsą ar vaizdą. Galima įsivaizduoti besileidžiantį liftą ir save viduje. Sulig kiekvienu aukštu jaučiamas vis didesnis atsipalaidavimas. Arba ant bangų besisupančius jūros arkliukus. Jausti, kaip bangavimas padeda atsipalaiduoti. Arba, garsiai ir ilgai tarti vieną garsą, pavyzdžiui "O" ar "A". Įsivaizduoti, jog garsas užpildo visą erdvę galvoje, ir nieko daugiau ten nelieka.
• Stresą mažinantis "trigeris". Panašiai, kaip jau anksčiau minėtoje NLP "inkaravimo" metodikoje, reikia kūno signalo (pvz. suglaustų dešinės rankos nykščio ir didžiojo piršto), kuris susietų šį judesį su atsipalaidavimo būsena. Tam galima sukelti kūno signalą, ir kartoti "aš ramus, atsipalaidavęs", tuo pačiu metu jaučiant ramybę. Pakartojus keletą kartų, tą patį kūno signalą galima vėliau sužadinti esant įtampai. Tai turėtų padėti atsipalaiduoti.

Šie metodai tik padeda palengvinti simptomus, tačiau nepadeda išvengti pačių streso priežasčių. Toliau -- apie priežasčių šalinimą.
Įtampos ar streso priežasties išsiaiškinimas. Jaučiant įtampą, galima "stabtelėti" ir pažiūrėti iš šono, kas tą įtampą sukelia. Mintis verta užsirašyti, kad ir padrikai -- tai padės nepamiršti streso priežasčių vėliau.
Nuspręsti, kaip išvengti streso ar įtampos šaltinių. Esant toje pačioje atsipalaidavimo būsenoje bei žinant streso priežastį, reikia savęs paklausti, ką daryti, norint išvengti streso priežasties. Dažnai atsakymai į šį klausimą ateina spontaniškai iš vidaus.
"Problemų dėl problemų" atsikratymas. Vidinis dialogas, kuriame sukasi mintys apie "negaliu", "nepavyks", "ne mano jėgoms", "kodėl taip, o ne kitaip", "kodėl man" -- vienas iš didelių stabdžių. Šios mintys ne tik nepadeda, bet ir kenkia, nes (žr. antros dienos įrašą) sukelia grandinę neigiamų minčių ir nuteikia negatyviai. Tad -- "don't worry, be happy", nes kitaip prezentacija, kuriai ruošiatės ir prieš ją bijote, kad kažką užmiršite, gali ir nepavykti, "nes kažką užmiršite" :-)
Rūpesčių ir baimės nugalėjimas. Keturi būdai:
Alternatyvus scenarijus. Vietoje to, kad įsitempus nervintis, galima įsivaizduoti tokią situaciją: esat kino filmo režisierius. Štai scena, kuri Jums artėja realiame gyvenime. Vienas aktorius, vaidinantis Jūsų rolę, ateina pasiklausti pas Jus, kaip kino režisierių, ką pagal scenarijų jis turi dabar daryti. Direktoriau, sakyk kažką aktoriui. O jis tegul klauso ir vykdo. Tuomet viskas bus pagal scenarijų. Direktoriau, gali tiesiog pasakyti "atsipalaiduok ir palauk scenos". Beje, man šis metodas šiek tiek primena knygoje "Mano nuostabi ateitis. NLP - sėkmės technologijos" aprašytą vieną iš metodų, skirtų atsikratyti fobijomis.
Norimo rezultato vizualizacija. Įsivaizduojant norimą pasiekti rezultatą, lengvą susitvarkymą su galima nesėkme yra kur kas lengviau suvaldyti nesėkmės baimę, nes pozityviai galvojama apie tai, kas bus, įveikus prieš akis esantį žingsnį.
Kartok, kad "Tu padarysi tai": pirmas dalykas -- nusiraminti, "atvėsti". Tada sau pasakyti "aš galiu tai padaryti. Ir imu daryti". Ir mintyse matyti vaizdą, kaip viskas pasiseka gerai.
Susitaikyk, kad įvyko tai, kas įvyko. Būtina daryti viską, kas tik įmanoma, tačiau jei kažkas nepavyksta pagal planą net ir dedant didžiausias pastangas -- reikia su tuo susitaikyti ir tai priimti kaip pamoką. Matyt, taip turėjo atsitikti. Vietoje graužimosi, pykčio ar streso, galima atsipalaiduoti, nusiraminti ir ruoštis kitai progai, kai vėl bus suteikta galimybė bandyti pasiekti tikslą.
Ryšys tarp atminties ir baimės -- akivaizdus. Kiek kartų teko užmiršti, atrodo, taip gerai žinomus dalykus, kai jų staiga kažkas paklausia streso būsenoje? Taigi -- "relax, take it easy. But don't forget: You can do anything - but not everything".

Gaila, pareigingai nepildau savo "atminties žurnalo". Ir neužsiimu pakankamai fizine veikla :-( Na bet maitintis pradėjau kažkiek sveikiau. Jau kelios dienos iš eilės racione daugiau vaisių, daržovių ir žuvies, ir mažiau mėsos, saldumynų ir druskos ;-)

Ankstesnis straipsnis: 30 dienų atminties gerinimui. 6 diena.