<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><!-- generator="wordpress.com" -->
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	>

<channel>
	<title>recenzijos &amp;laquo; WordPress.com Tag Feed</title>
	<link>http://wordpress.com/tag/recenzijos/</link>
	<description>Feed of posts on WordPress.com tagged "recenzijos"</description>
	<pubDate>Wed, 08 Oct 2008 02:02:31 +0000</pubDate>

	<generator>http://wordpress.com/tags/</generator>
	<language>en</language>

<item>
<title><![CDATA[Bruce Chatwin: pusantros tiesos]]></title>
<link>http://rasau.wordpress.com/?p=48</link>
<pubDate>Mon, 11 Aug 2008 05:04:45 +0000</pubDate>
<dc:creator>insaideris</dc:creator>
<guid>http://rasau.lt.wordpress.com/2008/08/11/bruce-chatwin-pusantros-tiesos/</guid>
<description><![CDATA[Briusas Čarlzas Čatvinas (Bruce Charles Chatwin) (1940-1989) - anglų rašytojas, kūręs romanus,]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p><strong>Briusas Čarlzas Čatvinas</strong> (Bruce Charles Chatwin) (1940-1989) - anglų rašytojas, kūręs romanus, rašęs apie savo keliones. </p>
<p>Čatvino kelionių knyga "The Songlines" ("Dainos"?) - dokumentinis kūrinys, kuris ne tik supažindina su Australijos aborigenų situacija, bet ir atskleidžia platų autoriaus akiratį, jo gražų sugebėjimą gėrėtis dideliais ir mažais pasaulio stebuklais, atidų dėmesį personažui, detalei, nuostabų humoro jausmą, intelektą... "The Songlines" - tai dainos - eilės, linijos, tinklas. Tai takai, kuriais aborigenai vaikšto, apdainuodami žemę, žodžiu atgaivindami kiekvieną jos krūmą, lomą, kalną, upelį, šaltinį... Tai dainuojamoji geografija.</p>
<p>Atkreipkite dėmesį į knygos struktūrą (kokia netikėta pradžia! kaip neįprasta skaityti tiek daug citatų, ištraukų iš dienoraščio, bet kokia logiška jų seka!), kinematografišką vaizdų kaitą, dinamišką veiksmo montažą. Ypač meistriški personažų aprašymai (knygoje jų koks šimtas): Čatvinas geba ne tik keliais štrichais nupiešti vaizdingą charakteristiką, bet ir pažvelgti į kiekvieno vidų.</p>
<p>Štai vos kelioms eilutėms pasirodantis personažas: "Jis buvo bepradedąs aiškinti, kai nešina glėbiu popierių įėjo jauna aborigenė. Ši grakšti mergaitė buvo jo sekretorė. Ji turėjo tamsiai rudą odą ir vilkėjo tamsiai ruda megzta suknele. Mergaitė nusišypsojo ir pasakė "labas, Arkai!" , bet vos tik pamačius nepažįstamąjį, šypsena išblėso."*</p>
<p>Įdomus paties Čatvino autoportretas - biografiniai faktai, užrašai, jo istorinio-archeologinio tyrimo nuotrupos. Žvalgomės po egzotiškas pasaulio šalis neišeidami iš kambario - matome autoriaus akimis (ir mums rūpi jo pasaulėžiūra, o ne seksualinė orientacija)...</p>
<p>Knygoje yra įdomių versijų apie kalbos atsiradimą. Štai cituojama iš Otto Jasperseno knygos "Kalba" ("Language"): "Pirmykštės kalbos susideda iš labai ilgų žodžių, turinčių daug sudėtingų garsų, kurie labiau išdainuojami nei ištariami... Lyginant su šiuolaikiniais, ankstyvieji žodžiai turbūt atrodytų panašiai, kaip pleziozauras ar gigantozauras šalia mūsų laikų reptilijų."*</p>
<p>Čatvinas - pasaulio pilietis, kosmopolitas. Jis kalba apie gentį - jis kalba apie žmoniją. Jam, kaip saviškiui, pasakoja patys nepatikliausi. Jis mato tautų panašumus ir skirtumus, jų bendrus taškus ir jų nesutarimų šaltinius, jų dvasingumo ir jų degradacijos apraiškas. Jis mato ir, kaip rašė jo biografas Nikolas Šekspyras (Nicholas Shakespeare): "...sako ne pusiau tiesą, bet pusantros tiesos."</p>
<p><img class="alignnone size-medium wp-image-49" src="http://rasau.wordpress.com/files/2008/08/bruce-chatwin.jpg?w=257" alt="" width="257" height="300" /></p>
<p><a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Bruce_Chatwin" target="_blank">Bruce Chatwin</a></p>
<p> </p>
<p>*vertimas iš anglų: <em>insaideris</em></p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Fokusininkais gimstama?]]></title>
<link>http://rasau.wordpress.com/?p=25</link>
<pubDate>Thu, 07 Aug 2008 00:26:27 +0000</pubDate>
<dc:creator>insaideris</dc:creator>
<guid>http://rasau.lt.wordpress.com/2008/08/07/ir-kaip-jus-teisinate-savo-heteroglosija/</guid>
<description><![CDATA[Manau, nė vienas fokusininkas nepatikėtų, kad balandis iš tiesų &#8220;materializavosi&#8221; j]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p>Manau, nė vienas fokusininkas nepatikėtų, kad balandis iš tiesų "materializavosi" jo kolegos rankose! Anaiptol, jis dar ir susektų, kaip tai buvo padaryta, kaip veikia fokuso mechanizmas...</p>
<p class="structure_news_body">Jeigu taip, tai rašytojo akis turėtų matyti daugiau, nei paprasto skaitytojo (ir kitaip, nei paprasto literatūros kritiko), ji turėtų pastebėti daug techninių dalykų. Tokių, kaip:</p>
<ul>
<li>pradžia, pavadinimas</li>
<li>pasakojimas (pirmas ar trečias asmuo, prisiminimai, dienoraštis, kreipiniai į skaitytoją ir t.t.)</li>
<li>personažai (charakteriai, motyvacija, alter ego ir t.t.)</li>
<li>žanras (trileris, meilės istorija, satyra, magiškasis realizmas ir t.t.)</li>
<li>kalba (personažų balsai, tarmės, dialogai, keiksmažodžiai ir t.t.)</li>
<li>struktūra (dalių pavadinimai, chronologija, paraleliniai pasakojimai, montažas ir t.t.)</li>
<li>detalės (faktai, vietos aplinkybės, oro sąlygos, maisto aprašymas ir t.t.)</li>
<li>stilius (šiuolaikinis, senovinis, hiperbolė, pastišas, heteroglosija ir t.t.)</li>
<li>įrankiai (laiškas, elektroninis laiškas, laikraščio straipsnis, vardai, sutapimai ir t.t.)</li>
<li>literatūriškumas (intertekstualumas, epigrama, citata, simbolizmas ir t.t.)</li>
<li>pabaiga (epilogas, melaginga pabaiga, post scriptum ir t.t.)</li>
</ul>
<div>Ar jau norėtųsi paskaityti Johno Mullano "How Novels Work" ("Kaip veikia romanas")?</div>
<p class="structure_news_body"> </p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Sombre Chemin - Hétérodoxie: Opus 1 – (Haine)]]></title>
<link>http://kjkomanda.wordpress.com/?p=17</link>
<pubDate>Wed, 02 Apr 2008 14:20:54 +0000</pubDate>
<dc:creator>dambras</dc:creator>
<guid>http://kjkomanda.lt.wordpress.com/2008/04/02/sombre-chemin-heterodoxie-opus-1-haine/</guid>
<description><![CDATA[Achtung! – NSBM
Neabejotinai tenka pripažinti, jog grupė Sombre Chemin šiuo metu yra viena išs]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p><i>Achtung! – NSBM</i></p>
<p>Neabejotinai tenka pripažinti, jog grupė Sombre Chemin šiuo metu yra viena išskirtiniausių ir įdomiausių juodmetalio grupių<img src="http://img337.imageshack.us/img337/4326/sombreopus1tx1.jpg" alt="Sombre Chemin" align="right" height="150" width="150" /> tiek dabartinėje prancūzpalaikių, tiek apskritai NSBM‘o scenoje, dažnai tampanti būtent tuo vardu kuris ir iliustruoja  argumentus teigiant, jog NSBM scena kokybe ir idėjų kiekiu ne ką nenusileidžia savo labiau politiškai sukalbamesniems broliukams, o kartais juos ir lenkia.. Bet palikim politinius nesutarimus kostiumuotiems valdininkams, patys prieidami prie žymiai svarbesnės temos, mūsų šėtoniškų užkeikimų užgrūdintoms ausims - muzikos(?!).</p>
<p><!--more--><br />
Kaip kunigas nepradės pamokslo žiupsnelį neišgėręs, taip ir aš, kaip visada, pradžiai pakankinsiu skaitytojus su šiek tiek grupės istorijos ir kito sauso šlamšto. Sombre Chemin susikūrė neperseniausiai, tik 2000, bet jau yra gan plačiai žinoma ir spėjo įtvirtinti savo vardą scenoje 2 pilametražiais albumais bei kitais leidinias, o grupės demuškės jau laikomos kultinėm retenybėm ir graibstomos už nemažus pinigus (nėra ko stebėtis, jų tiražas tikrai neperdidžiausias, o tarp jų galima atrasti ir tokių istorinių relikvijų kaip split demo juosta su Peste Noire "<i>Mémoire Paļenne</i>"  ir t.t.). Pagrinde  Sombre Chemin – tai vieno  žmogaus - Vilwolfheim’o, stipriomis pagoniškomis ir nacionalistinėmis idėjomis grįstas, daugiausiai dėmesio ir gerų įvertinimų sulaukęs  pagrindinis projektas, kuriame jis tvarko visus muzikinius reikalus apart vokalavimo, palikdamas šį malonumą karts nuo karto pasikeičiantiems vokalistams. Taigi o dabar prie esmės.<br />
Iš dalies visada žinodavau ko galiu tikėtis įkišęs kokį nors šių varliaėdžių leidinuką į savo grotuvą. Tai gana primityvus, šiurkštokas, bet ir šiek tiek melancholiškas black metalas, tiesiog prifarširuotas įvairiausių įdomių muzikinių sprendimų, tokių kaip pakankamai gausios elektronikos ir akustinių instrumentų derinimas, operetiškų moteriškų vokalų naudojimas, įvairios ištraukos iš dešiniosios pakraipos istorinių himnų, ar veikėjų kalbų įpynimas. Dažnai muzika tiesiog nebesilaikydavo black metalo rėmuose, labiau supanašėdama į tamsų post roką, eksperimentinę elektroniką, ar viduramžių dainas, tokie muzikiniai nuokrypiai ir būdavo tas kabliukas kuris išskirdavo Sombre Chemin iš kitų grupių ir versdavo klausyti juos dar ir dar, mąstant kaip po velnių jie sugebėjo tai padaryti. Tad ir šį kartą nedvejodamas užsisakiau cd, jo nė truputėlio negirdėjęs, ir likau šiek tiek nustebintas. O gi prancūzų skambesys šiek tiek pasikeitęs, ne, permainos toli gražu neradikalios, tiesiog muzika šiek tiek supaprastėjo, tapo labiau žemiška, t.y. visų aukščiau išvardintų dalykų panaudojimas sumažėjo geru 50 procentų. Nors tai toli gražu nepadaro šio albumo prastesniu, vis dar aiškia girdima, jog tai vis dar tie patys Sombre Chemin, tiesiog šiek tiek ūgtelėję ir susipratę visus šios savo kozirius naudoti daugiau su galva. Tad muzika tapo žymiai labiau vientisesnė, o ausis tikrai sukrus išgirdusi jog naujasis skambesys žymiai energingesnis, agresyvesnis, o ir Vilwolfheim‘o instrumentų naudojimo įgūdžiai ženkliai pajudėję į priekį (tai techniškiausias iki šiol išleistas grupės darbas). Maloningųjų smulkmenų vis dar galima rasti veik kiekvienoje dainoje, nors ir nebe taip piktnaudžiaujant ausis pasiekia tikrai neblogas elektronizuotas intro, dainuojančio choro garsai, šiek tiek akustinės gitaros stygų skambesio, ir mano taip pamėgtų lengvų, melancholiškai šyzovų gitaros partijų. Sujungę visą tai ir su neįkyriu Weltanschauung vokalavimu, turime tikrai neblogą, šiek tiek labiau išbrandintą prancūzų darbą. Vienas tikrai labai didelis minusas tai albumo pabaigos trūkumas, iš pradžių buvau tikrai įsitikinęs, jog dėl kažikokio broko nebuvo įrašytos kokios 2 paskutinės sekundės, bet tai tikriausiai paprasčiausias mano poreikių ir muzikantų nuomonės nesutapimas, paliekantis klausytoją be paskutinio taško, t.y. muzikai dar esant pakankame pakilime o nevisiškai nusistovėjus, kas man tikrai sugadina atsiminimus apie pačią gražiausią albumo vietą, kai akustinės gitaros jungiamos su fūzuotom o pasaldinimui dar uždedamas melancholiškas gitaros solo, kuri būtent randasi pabaigoje, didelis minusas. Tenka pripažinti, jog pasikeitimų sulaukė ir grupės tekstai, šį kartą visos pajėgos, tiek tekstai, kiek leidžia suprasti mano kuklios prancūzų kalbos žinios (taip, mokymasis skaityti kaip priemones naudojant Black/death metalo grupių albumų bukletus, tikrai negarantuoja plataus žodyno), tiek apipavidalinimas – susiję su religinėmis tematikomis, šiek tiek pamirštant viduramžius ar istorines peripetijas (gal tai ir įtakojo pasikeitimus muzikoje, visas padidėjęs intensyvumas, agresija?).  Apibendrinant - tai veikėjams, jau pažystamiems su grupe tai bus visai nebloga patirtis pažvelgti į kitą jos pusę, ir gal iš naujo ją atrasti. O dar nesusipažinusiems, tai puiki proga gerai praleisti laiką beklausant įdomaus, vis dar išskirtinio, prancūziško black metal‘o, nors dėl pilnos pojūčių paletės primygtinai rekomenduočiau susipažinimą pradėti, tarkim nuo paskutinio albumo „<i>Notre Heritage Ancestral</i>“ (2006, Nebelfee Klangwerke). Kas dėl šio albumo tai kolei kas jis išleistas tik limituotu 1000 cd tiražu, bet šiemet tas pats leiblas turi išleisti ir vinilinę versiją kurioje jau puikuosis ir dar tebeslepiamas tęsinys „Opus 2“. Laukiam.</p>
<p>Įverinimas: <b>8</b>/<b>10</b></p>
<p>(mCD, Sabbath's Fire Records, 2007)</p>
<p>01.    Terre Maudite 04:06<br />
02.    Aux Traītres... 05:29<br />
03.    Dégénérés Du Culte 05:07<br />
04.    L'Ordre De Lucifer 05:21<br />
Viso: 00:20:04</p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Infernal War -- Redesekration]]></title>
<link>http://kjkomanda.wordpress.com/?p=13</link>
<pubDate>Mon, 10 Mar 2008 16:02:14 +0000</pubDate>
<dc:creator>kafbojus</dc:creator>
<guid>http://kjkomanda.lt.wordpress.com/2008/03/10/infernal-war-redesekration/</guid>
<description><![CDATA[    Jei manęs paklaustų, ką aš žinau apie Lenkiją, neskaitant bendros istorijos su Lietuva ir ]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p>    Jei manęs paklaustų, ką aš žinau apie Lenkiją, neskaitant bendros istorijos su Lietuva ir masiškai Angliją užgulusių lenkų, pirma mintis būtų puiki mūsų kaimynės metalo scena. Lenkai mane visada stebino savo undergroundo gausumu ir kokybe. Tokios kompanijos, kaip Hetzer, Bestial Raids, Witchmaster ar Bloodthirst jau kurį laiką teikia malonumą garso <img src="http://img134.imageshack.us/img134/7271/infwarhr7.jpg" alt="Infernal war - Redesekreation" align="left" height="150" width="150" />bangų pavidalu, o kur dar galybė neatrastų grupių.. Viena iš tokių buvo anksčiau girdėti Infernal War, kuria prisiverčiau pasidomėti sužinojęs, kad pastaruosius leidžia senoki favoritai Agonia Records (Witchmaster, Urgehal, Armagedda<b>,</b> <i>et cetera</i>). Grupė susikūrė 1997, per tris metus įrašė demūškę, kurioje skambėjo ganėtinai standartinis ir neįdomus black metal. Po to sekė EP'akas "<i>Infernal SS</i>", pora splitų ir pirmasis albumas "<i>Terrorfront</i>", kuriame jau matėsi šiokios tokios originalesnio stiliaus užuomazgos. Kas man keisčiausia, Agonia Records<b> </b>puslapyje griežtai teigiama, kad Infernal War nėra politinė grupė. O RLY? Tai kaip paaiškinti pirmojo EP pavadinimą, splitą su NSBM'ščikais Warhead arba kelių narių dalyvavimą Honor veikloje? Gal ir gerai, kad atsisakyta NS temos; kita vertus, keista, jog grupė pakeičia savo idėjas ir slepia praeitį. Kaip bebūtų, dabar nebesvarbu, žiūrim, ką turim.</p>
<p><!--more--></p>
<p>Kaip jau minėjau, apie šią Lenkijos Black Metal grupę buvau girdėjęs <i>n</i> sykių, bet vis pritrūkdavo laiko ar noro pasidomėti, kokią peklą kursto šie blasfemintojai. Dabar jau aišku, kad tas laikas skirtas paieškoms nebūtų prabėgęs veltui, nes čia turim aukščiausio lygio juodmetalį su šiokiu tokiu mirtmetalio prieskoniu. Pirmiausias akcentas krentantis į ausis - greitis. Taip, būgninkas čia atlieka juodą ir šimtu procentu precizišką darbą: blastbytų kanonandos, kaip kokia neperkopiama garso siena, maloniai užgula ausis ir sukelia klausytojui erekciją (Behemoth'ų Inferno gali slėptis su savo inovacijomis). Aišku, blastinama ne viso albumo metu, yra ir lėtesnių (mid-tempo) ritmų, thrashovų polkų ar pauzių, bet didžioji muzikos dalis yra orientuota į greitį. Gitaristų darbas skamba nei per daug oldschooliškai, nei per daug moderniai, išlaikytas pats viduriukas ir sekama devyniasdešimtųjų vidurio madomis. Pažiūrėjus bendrai, riffai yra kabinantys ir puikiai koreliuoja su kitais grupės vartojamais elementais. Beje, verta paminėti, kad čia nėra intarpų su švariomis/akustinėmis gitaromis ar panašių silpnybės (reliatyvi sąvoka, priklausanti nuo grupės grojamo stiliaus) formų, kurioms pasidavė, pavyzdžiui, Behemoth. Kitas malonus albumo aspektas - soluotės, be kurių, rodos, neapsieina nei viena daina. Grupė (taip ir neaišku, kuris narys čia soluoja) varijuoja tarp chaotiško atsitiktinių natų pjaustymo iki kažkiek melodingo grojimo, kaip '<i>Spill The Dirty Blood Of Jesus</i>'. Vokalistas irgi savo partijas atlieka kokybiškai, jo rėkimas (su saikingu aido efektu) pateikia reliatyviai platų emocijų spektrą, kiekvienas riktelėjimas turi savo kruopščiai parinktą vietą ir puikiai susiderina su kompozicijomis. O pačios lyrikos apima standartines šventenybių niekinimo, šėtono garbinimo ir anti-krikščioybės temas. Žodžiu, viskas - tvarkingai ir be išsidirbinėjimų.</p>
<p>Viską susumavus, peršasi išvada, jog darbas tikrai šaunus, įrašo kokybė - gera (minusas nuo garažinės kokybės juodmetalio fanų), instrumentų valdymas yra nepriekaišktingas, jaučiasi puikus grupės susigrojimas, bei savo stiliaus atradimas; sunku prie kažko prikibti. Jei reiktų palyginti su kitomis komandomis, pirmoje vietoje pastatyčiau Angelcorpse (ir čia tikrai ne dėl to, jog pastarųjų vokalistas atliko kviestinius paniurzgėjimus dainoje '<i>Regime Of Terror</i>') albumą '<i>The Inexorable</i>' (šitas labiau mirtinesnis už '<i>Redesekration</i>'), o antroje - Behemoth dėl savotiškos atmosferos (na gerai, ir dėl tautybės :)). Albumo šedevrai? Labiausiai patiko '<i>Spill The Dirty Blood Of Jesus</i>', '<i>Shatterer Of Liberty</i>', '<i>Regime Of Terror</i>' bei '<i>Death's Evangelist</i>'. Titulinis '<i>Redesekration</i>' - irgi smagus šmotas.</p>
<p>Vertinimas: <i><b>9</b>/<b>10</b></i> - o kad juos kas nors Lietuvon atgabentų...<br />
<b>Infernal War</b> - <i>Redesecration</i> (Agonia Records)<br />
1. <i>Prelude To Infernal Purification (Intro)</i><br />
2. <i>Spill The Dirty Blood Of Jesus</i><br />
3. <i>Shatterer Of Liberty </i><br />
4. <i>Redesekration </i><br />
5. <i>Radical (Kill The Peace!)</i><br />
6. <i>Regime Of Terror</i><br />
7. <i>Heretic Victory Ascending</i><br />
8. <i>Extirpate </i><br />
9. <i>Death's Evangelist</i><br />
10. <i>Branded With Sacred Flames Of Gehinnom</i><br />
11. <i>The End Of Time</i></p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Celestia – Delhÿs-cätess]]></title>
<link>http://kjkomanda.wordpress.com/?p=15</link>
<pubDate>Sat, 01 Mar 2008 11:49:14 +0000</pubDate>
<dc:creator>dambras</dc:creator>
<guid>http://kjkomanda.lt.wordpress.com/2008/03/01/celestia-delhys-catess/</guid>
<description><![CDATA[Visiems, daugiau ar mažiau, po underground‘o sceną besikapstantiems juoduliams prancūzpalaikių]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p>Visiems, daugiau ar mažiau, po underground‘o sceną besikapstantiems juoduliams prancūzpalaikių Celestia vardas tikrai<img src="http://img210.imageshack.us/img210/4053/celestiadelhyscatesseh3.jpg" alt="Celestia" align="right" height="160" width="97" /> turėtų būti bent jau girdėtas. Iš dalies dėl to, jog tai niekad nepailstančio Drakkar‘o leibl‘o vado, grupių „Gestapo 666“ (pasidomėkit nauju albumu „<i>Nostalgiah</i>“ manau tikrai nenusivilsit), Mortifera, ex-Peste Noire ir t.t. nario Noktu pagrindinis projektas, iš kitos pusės dėl to jog grupė gyvuoja jau 13 metelių, ir groja tikrai įdomų, nenuvalkiotą black metal‘ą.  „<i>Delhÿs-cätess</i>” tai demo kasetė, įrašyta 2006 (išleista 2007, pačių muzikantų pastangomis), skirta supažindinimui su naujausiu grupės pilnametražiu albumu „<i>Frigidiis Apotheosia : Abstinencia Genesiis</i>“ (neperseniausiai pasirodė, Europoj išleistas Apparitia rec, o užjūryje turėtų apsiimt Paragon rec, bet kol rankose nesimėto originali kopija nuomonę pasiliksiu už dantų), tad nebetemkim gumos ir pažiūrėkim, kokį „apšildymą“ ši kasetė gali suteikt betykant pilno albumo.</p>
<p><!--more--><br />
Taigi nekantraudamas paleidžiu juostą suktis ir laukiu pirmų garsų. O reakcija į juos skambėtų panašiai kaip: “WTF? Kokių narkotikų Noktu turėjo būti apsiėdęs, jog būtų prikišęs čia suknistus klavišinius (vieta keiksmažodžiams)..“Ramiai, pauostom valerijono, atsukam kasetę atgalios ir blaivia galva pradedam viską iš naujo. Klavišinių tiesa būdavo ir seniau, tik ne taip akivaizdžiai jie naudoti, šiuo atveju visą „kaltę“ galim suverst Malific (žinomam iš JAV grupių Xasthur, Mord ir t.t.) kuris šioj kasetėj ir albume apsiėmė įpilt klavišų partijas. Iš tiesų klausant pirmą kartą buvo sunku susitaikyt, jog tai vis dar ta pati Celestia, viskas atrodė per daug lengva, silpna. Bet grįžinėjant į realybę išgirsti tą pačia Noktu vokalavimo manierą (aukštas, perkreiptas balsas), nepasikeitę ir gitaros valdymo ypatumai, tik viskas vyksta žymiai dinamiškiau, yra labiau sujungta tarp savęs, nugludinta. Galų gale supranti, jog nenorėtum čia visiškai nieko pakeisti, nei tų suknistų klavišų, nei karts nuo karto pasitaikančios, <i>a la</i> akustinės gitaros garsų. Net ir būgnai šį kart skamba maloniau nei senuosiuose leidiniuose. Celestia tikrai žengia dar vieną žingsnį į priekį, iš netašyto, šiurkštaus skambesio, patapdami tikrai glotniu, vientisu underground‘iniu perliuku. Tas labai atsiliepė ir kuriamos muzikos atmosferai (o mano nuomone Celestia tuo ir yra patraukliausia), muzika patapo visiškai ezoterine, nežemiška, vis dar kupina melancholijos, ir nors ir būdama gan rimtas juodmetalis, nešanti tokį  neįprastą lengvumą, jokios agresijos, kažką panašaus tegali išspausti prancūzai (net neįsivaizduoju su kuo palygint, apart pačio Noktu projektų, ankstyvieji Alcest, Nuit Noire gal šiek tiek atspindėtų situacija, bet tai toli gražu ne tas pats..). Vienintelis kabliukas prie kurio galėčiau tai Noktu vokalavimas, paskutiniam albume „<i>Apparitia - Sumptuous Spectre</i>”, jis kažikaip skambėjo vientisiau su muzikas, šiuo atveju tai vienintelis, šie tiek labaiu išsišokantis dalykas kasetėje (bet ir tai tik minimaliai, o priedo aš jau veik baigiu pamiršt kad tai ala Demo įrašas).</p>
<p>Apibendrinant, norėčiau pasakyt, šis, šiek tiek pasikeitęs Celestia veidas, yra tiesiog pats aukso viduriukas (nei per šiurkštu, nei per skysta, ir dar nuostabesnė atmosfera). Ir kasetė tikrai atsidūrė, tarp mėgstamiausių mano 2007 metų leidinukų, nekalbant jau apie pašios Celestia įrašus. Jei grupė ir toliau ars šia vaga, tikrai turėtumėm sulaukti įspūdingų rezultatų.</p>
<p>Įvertinimas: <b>10</b>/<b>10</b></p>
<p>demo MC, Apparitia recordings, 2007</p>
<p>01. Admirable Eros Abstraction 04:15<br />
02. A Regrettable Misinterpretation Of Mournfulness 04:47<br />
03. Death Of The Lizard Queen 05:12<br />
04. The Seed Of Negation 04:20<br />
Viso: 00:18:34</p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Fuck Off And Die!!! - No Peace. No Love. No Whores. No God.]]></title>
<link>http://kjkomanda.wordpress.com/?p=12</link>
<pubDate>Wed, 20 Feb 2008 12:57:22 +0000</pubDate>
<dc:creator>kafbojus</dc:creator>
<guid>http://kjkomanda.lt.wordpress.com/2008/02/20/fuck-off-and-die-no-peace-no-love-no-whores-no-god/</guid>
<description><![CDATA[Taigi, vienas iš keliolikos Simono, plačiau žinomo, kaip Luctus frontmeno, projektų. Visai nesva]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p>Taigi, vienas iš keliolikos Simono, plačiau žinomo, kaip Luctus frontmeno, projektų. Visai nesvarbu, kad tai tik paprastas CD-R be viršelių (taip šio albumo niekas ir neišleido), svarbu, kas viduj. O viduj 11 neapykantą skleidžiančių dainų. Lendam gilyn.</p>
<p><!--more--><br />
<img src="http://b6.ac-images.myspacecdn.com/00806/64/14/806974146_l.jpg" alt="Viršelis" align="left" height="205" width="205" /> Stilius labiausiai primena old schoolinį black/thrash metalą kažkiek panašų į Blasphemy ar Bestial Mockery su užuominom į Nattefrost ar pačius Carpathian Forest. Kartais būna sunku įsiklausyti į gitarų rifus, bet tai netrukdo jiems sukurti atitinkamą atmosferą. Nereta daina paskaninta kokio nors politiko kalbomis apie išsprogdintą Hirosimą, sprogimais ar muštynių garsais. Bosinai būgnai, kai jie groja šešioliktinėmis, skamba kaip AK-47 kulkos lekiančios per pacifisto žarnas. Šiaip, pati muzika - greita ir labai smagi.<br />
Dainų žodžiai, kaip ir jų pavadinimai, žiūrint iš plataus požiūrio perspektyvos, yra visai banalūs, regresyvūs (kas, be abejonės, man yra nuostabu) ir pasak Kommander L. 100% nuoširdūs. Dainuojama apie alkoholį (F.O.A.D. variklį), antipacifizmą, karą, neapykantą ir antireliginėmis temomis.O "<i>I Hate Homosexual Metalheads</i>" - iš viso skamba kaip himnas, priverčiantis dainuoti kartu.</p>
<p><i>Dressed like a homosexual scum<br />
For me you are an enemy<br />
It will be great to come at one of your meetings with a Panzer<br />
And blow your broken asses</i></p>
<p>Galiausiai Kommander L. mus paskanina Blasphemy koveriu.</p>
<p>Įvertinimas: <b>8.5</b>/<b>10</b> - muzika skatinanti regresiją ir alkoholizmą.</p>
<p>"Fuck Off And Die!!!" - "No Peace. No Love. No Whores. No God." - 2005.<br />
1. Peace And Love<br />
2. War And Hate<br />
3. Fuck Off And Die!!!<br />
4. Pacifism sucks<br />
5. Useless Race<br />
6. I Hate Homosexual Metalheads<br />
7. Cult Of Intoxication<br />
8. Fuck The Nuns In The Ass<br />
9. You Must Suffer, Bitch<br />
10. Atomic Nuclear Desolation (Blasphemy cover)<br />
11. Better Alone Than With You</p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Archgoat -– Whore Of  Bethlehem]]></title>
<link>http://kjkomanda.wordpress.com/?p=11</link>
<pubDate>Wed, 30 Jan 2008 09:25:21 +0000</pubDate>
<dc:creator>dambras</dc:creator>
<guid>http://kjkomanda.lt.wordpress.com/2008/01/30/archgoat-whore-of-bethlehem/</guid>
<description><![CDATA[ Lozorius Nr. 2 (Rock’n’Roll Ain’t Noise Pollution)
Seni lavonai palengva kyla iš kapų, po ]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p> <i>Lozorius Nr. 2 (Rock’n’Roll Ain’t Noise Pollution)</i></p>
<p>Seni lavonai palengva kyla iš kapų, po žeme skleisdami savo pūvasties dvoką, na o suomių vyriokų Archgoat dvėsalėnos smarvė tikrai atkreipia į save nemažos šnervių krūvos dėmesį. Manoji nosis nuošaly taip pat neliko, bet apie viską iš <img src="http://img179.imageshack.us/img179/7663/archgoatyf0.jpg" alt="Archgoat - Whore of Bethlehem" align="left" height="150" width="150" />pradžių, tad žiupsnelis istorijos nesusipratėliams. Archgoat užgimė 1989m, Suomijoje, ir su kitais tuometiniais, dar vos naujagimiais, suomių kultais Beherit ir Impaled Nazarene pradėjo kovą dėl brutaliausios šios šalies grupės sosto (toli gražu nenusileisdami ir likusio pasaulio brutalistams). Verta pripažinti, jog kova Archgoat sekėsi tikrai neblogai. 1991m. driokstelėjo demuškė <i>„Jesus Spawn“</i> kurioje puikavosi būsimi kultiniai undergraundo gabalai <i>„Rise Of The Black Moon”</i> bei<i> “Death And Necromancy”</i>, o po dviejų metelių išleistas ir šių suomių vardą scenoje užtikrinęs trumpukas vinilas <i>„Angelcunt (Tales Of Desecration)“</i> (Necropolis Rec.), neužilgo šokta į studiją su planais apie pilną albumą, bet prasidėjus nesutarimams su įrašų kompanija grupė ėmė ir visai išsiskirstė savais keliais. Fanai buvo palikti, su vos 13min skaičiuojančiu kultiniu pripažintu vinilu ir keliomis kasetėmis, bet kantrybė – dorybė, nes iki pilno albumo išleidimo prireikė luktelt 14 metelių. Nors prieš grupei atsikuriant klajojo nemaža krūvelė gandų apie jų tuščias kišenes ir tikrąsias atsikūrimo priežastis, per daug dėl to galvos nesukdamas nusigriebiu CD ir nekantraudamas kišu jį į savo grotuvo nasrus, taigi…<br />
<!--more--></p>
<p>Taigi, pirmasis šmotas pagal visus nerašytus kanonus – intro gabaliukas, hmm… tik jau labai jis kažkur girdėtas, o pasirodo tai tas pats intro skambėjęs ir <i>„Angelcunt…“</i> vinile, tik šiek tiek pailgintas.. Na iškarto aišku, jog šiame albume jokių inovacijų neturėtų būti rasta. Taip ir yra, girdima muzika veik nepasikeitusi nuo pirmųjų grupės įrašų, grubus brutalus Black Metal su aiškiai jaučiama suomiška (jau minėtų Beherit, ankstyvųjų Impaled Nazarene) dvasia, beprotišku būgnų tvatijimu ir death‘ovu, giliu <i>ala</i> Blasphemy vokalu. Nejučiomis susimąstai, jog panašumas į senąją kūrybą kartais net per daug įžūlus, naujojo albumo <i>„Luciferian Darkness“</i> varpų skambesys tiesiog identiškas senukui <i>„Rise Of The Black Moon“</i>, o vargonai <i>„Dawn Of The Black Light“</i> nejučiomis nuveda prie minčių apie senąjį <i>„Soulflay“</i>, na bet šie atributai paįvairindavo Archgoat kūrybą tiek seniau, tiek suteikia jai malonesnį atspalvį ir dabar, vis dėlto reikia manyti, jog daugelis dainų pamatų, ar jos visos apskritai sudėtos dar tais gūdžiais laikais, prieš grupei išsiskirstant.</p>
<p>Tenka pastebėti, jog šis albumas tikrai nėra skirtas rimtam, įsigilinančiam klausimui: muzika puikiai pažįstama, o gabalai ne per daugiausiai skiriasi vienas nuo kito, tad klausant galima pagaut save suprantat, jog sugroti jau keli gabalai, o pats galvoji, jog vis dar tebesisuka tas pats vienas. Nors albumas turi šiek tiek per daug monotoniškumo, bet yra labai ritmingas, su dažnais kabinančias tempo pasikeitimais (krustelt galvą norui esant, visada surasi kur), tad albumas puikus klausymui prie alaus nedidelėje draugų kompanijoje, ar retesniems paklausymams atsipalaidavimui. Albumo tekstuose taip pat švilpauja seni vėjai, šėtonas, satanizmai ir pan., na bet artwork‘as kurtas pogrindyje puikiai žinomo Chris Moyen tikrai nenuvilia, o ir pačio įrašo kokybė švari, bet išlaikant senąją dvasią, tad mėgautis (arba atvirkščiai) Archgoat kūryba galima tikrai pilnavertiškai.</p>
<p>Apibendrinant pasakysiu, jog albumas man kažkodėl tapatinasi su Rock‘n‘Roll‘u, (laiko patikrinta muzikos formulė, kabinantys riff‘ai, panašios dainos, ir t.t) taip sakant – mažiau proto, daugiau linksmybių (šėtono, alkoholio, galvos taškymo… įrašykite patys).</p>
<p>P.S.: Albumo CD versija buvo išleista dviem leidimais, pirmasis įprastas, o antrasis limituotas (1500 kopijų) digipakas su papildomu video-cd kuriame puikuojasi 2 nufilmuoti gyvi Archgoat pasirodymai iš 1993 ir 2006 metų</p>
<p>Įvertinimas: <b>6</b>/<b>10</b><br />
<b>8</b>/<b>10</b> (Su dėže alaus, ir keletu bepročių pašonėj)</p>
<p>01. Invocation 2:11<br />
02. Angel Of Sodomy 2:57<br />
03. Lord Of Tthe Void 5:06<br />
04. Dawn Of The Black Light 4:55<br />
05. Luciferian Darkness 02:59<br />
06. Desecration 04:34<br />
07. Black Crusade 03:31<br />
08. Whore Of Bethlehem 04:10<br />
09. Grand Marshall Of The Black Tower 02:56<br />
10. Hammer Of Satan 02:14<br />
Total: 00:35:34</p>
<p>(CD “Hammer Of Hate Records” 2006, LP “Blasphemous Underground Productions 2007)</p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Profanatica – Profonatitas De Domonatia]]></title>
<link>http://kjkomanda.wordpress.com/2008/01/24/profanatica-profonatitas-de-domonatia/</link>
<pubDate>Thu, 24 Jan 2008 11:28:00 +0000</pubDate>
<dc:creator>dambras</dc:creator>
<guid>http://kjkomanda.lt.wordpress.com/2008/01/24/profanatica-profonatitas-de-domonatia/</guid>
<description><![CDATA[Kelkis, Lozoriau, ir eik…
Ir jis prisikėlė, pirmuoju Profanaticos albumu šios grupės, prieš m]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p><font color="#999999">Kelkis, Lozoriau, ir eik…</font></p>
<p><img src="http://img509.imageshack.us/img509/5391/phpgq7vxeamuq0.jpg" alt="Profanatica" align="right" height="149" width="150" />Ir jis prisikėlė, pirmuoju Profanaticos albumu šios grupės, prieš metus skaičiavusios septynioliktąjį gimtadienį, istorijoje. Nežinantiems, Profanatica susikūrė 1990m. JAV,  išleidusi keletą demo įrašų, Ep ir gerai įvertintą splitą su Kolombiečių deatheriais Masacre (Osmose prod.), užsitarnavo “Šventvagiškiausios grupės pasaulyje” titulą, suprantama, šiam pasiekimui ne vien muzika turėjo įtakos, nuolatinė kritika krikščioniškam pasauliui, šokiruojančios foto sesijos ir poelgiai – kita Profanatica pusė. Grupė gerai suliejo “Incantation” primenančio death metal (šioje grupėje grojo ir Paul Ledney, Profanatica vokalistas ir būgnininkas) ir vidutinio ritmingo tempo tamsaus black’o (ala VON) stilių lydinį, bet kad ir koks tvirtas jis atrodė ilgai neužsilaikė, 1992m Profanatica išyra. Bet štai po dešimtmečio tylos išnyra naujas Ep <i>„Broken Jew“</i> (Metal War, 2002) ir 2007, jau galime atnašauti pirmajam grupės istorijoje albumui <i>“Profonatitas De Domonatia”</i>. Beliko tik išsiaiškint ar senukai neužleido savo „Šventvagiškiausio sosto“ kitiems…</p>
<p><!--more--><br />
O pasirodo jie net nežada! Pirmasis albumo gabalas <i>„Master Of  Man Absolute“</i>, kaip ir pridera visiems senoliams, prasideda keliomis intro sekundėmis kurias neužilgo užgožia iškeltas John Gelso bosas, priverčiantis užgniaužti kvapą prisimenant visas tas valandas <img src="http://img262.imageshack.us/img262/9513/profanaticarc7.jpg" alt="Profanatica" align="left" height="100" width="150" />praleistas sukant senuosius grupės įrašus, o po to užverda pekla, brutalūs ritmingi rifai taip ir traukia iškratyt visas pleiskanas iš galvos. Sekantis gabaliukas <i>„Unto Us He Is Born“</i> įsimintiniausias ir labiausiai kabinantis iš viso albumo, mat todėl, jog energijos kiekiu ne tik kad nenusileidžia senajai antikristų kūrybai, bet dar galėtų ir pasigalynėti kas stipresnis. Kiti labiausiai sudominę gabaliukai, tai trumpukas „Pallid Savior“ ir iškart po jo sekęs <i>„Profanation Of The Gods“</i>. Na o albumo pabaigoje savotiškas sprendimas – devintasis takelis <i>„Them Who Dwell In Heaven“</i> ilgokas intarpas, su minimalia muzikos doze, ir kalbomis apie „Šventvagišką Žvėrį” kurį garbina žmonės, šiuo atveju galėta pasistengti ir labiau, kurgi dingo senoji manija vienuolėms ir… chem, chem, kitiems iškrypimams. O paskutinysis šmotas <i>„Betrayal Of The Lamb”</i> iškart išsiskiria iš viso albumo savo tempu, jis žymiai lėtesnis, netgi šiek tiek monotoniškas, ritualinis, su gale užverdančiu visišku chaosu. Bet tai visai netrukdo, ir per daug nekrenta į akis, nes tam puikiai klausytoją paruošia jau aukščiau minėtas intarpinis takelis. Dabar apie produkciją, muzikantai tikrai gerai atlieka savo darbus, verta pagirti Paulą už neįkyrias ir puikiai atliktas būgnų partijas. Visi instrumentai girdimi neblogai, garsas lygus ir švarus, bet toks, jog jokiu būdu nepavyks sumaišyti kokios grupės klausoma, nors kartais taip ir norėtus kur išgirsti kokį trukdį, per daug iškeltą partiją ar pan.. Na bet demuškių era baigėsi, kokybė daro savo. Tiesa albumo bukletas tikrai skurdokas, vos keli puslapėliai, belekokiu atveju tai underground’as, o Paulas įrodė turįs neblogą ranką (visas artwork‘as – jo nuopelnas). Apibendrinimui, tikrai įspūdingas, seno kelio juodmetalio grupės sugrįžimas, nepaliksiantis abejingo nė vieno Incantation, Archgoat, Beherit ir pan. grupių mėgėjo.</p>
<p>Įvertinimas: <b>9,5</b>/<b>10</b><br />
<font color="#999999"> CD/LP Hells Headbangers Records, 2007</font></p>
<p>01. ”Master Of Man Absolute” 04:31<br />
02. ”Unto Us He Is Born” 03:46<br />
03. “Mocked, Scourged And Spit Upon” 03:48<br />
04. “Scourging And Crowning” 03:28<br />
05. “God Dethroned In Heaven” 04:41<br />
06. “Cursed Nazarene Whore” 04:21<br />
07. “Pallid Savior” 01:52<br />
08. “Profanation Of The Gods” 03:43<br />
09. “Them That Dwell In Heaven” 03:06<br />
10. “Betrayal Of The Lamb” 06:05<br />
Total: 00:39:24</p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[v.a. -- Tribute to BURZUM -- Lost freedom]]></title>
<link>http://kjkomanda.wordpress.com/2007/12/28/lost-freedom/</link>
<pubDate>Fri, 28 Dec 2007 19:26:08 +0000</pubDate>
<dc:creator>dewlinaz</dc:creator>
<guid>http://kjkomanda.lt.wordpress.com/2007/12/28/lost-freedom/</guid>
<description><![CDATA[Kai pirmąkart išvydau šio pagarbos albumo treklistą bei Vargo darbus koveriuojančias grupes vei]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p><img src="http://img134.imageshack.us/img134/5683/burzumtributelostfreedoii0.jpg" alt="Lost freedom" align="left" height="150" width="150" />Kai pirmąkart išvydau šio pagarbos albumo treklistą bei Vargo darbus koveriuojančias grupes veidą perkreipė ironiška šypsena: nuoširdžiai - tokios dovanėlės iš slavų žemių nesitikėjau. Viršelyje besipuikuojantys didingi pareiškimai <i>"The best represantives of Ukrainian, Russian and Belarusian patriotic scene in joint project devoted to one person"</i> ir<i> "10 works to support Varg"</i> skamba tikrai įtaigiai. Beje, kaip tik buvau pro akis ir ausis praleidęs 2006 metų Burzum pagarbos albumą <i>"Triumph Und Wille"</i>, tad šis [<i>"Lost freedom"</i>] tikrai gerokai išmušė iš vėžių.</p>
<p>Nepaisant pirmo ispūdžio, kuris netgi perkėlė pirmą albumo perklausymą kiek vėlesniam laikui..</p>
<p><!--more--></p>
<p><b>SHEPOT RUN "Crying Orc"</b> 1992 metų darbas intro tinka kaip čia buvęs. Vyrukai dviračio iš naujo neišradinėja ir pergroja viską kaip ir turi būt, tik įmesdami sunkiai nusakomo viduramžiško prieskonio. Trumpai tariant - pradžia pusė velnio. Klausom toliau.</p>
<p><b>Sokyra Peruna "Lost Wisdom"</b>  Burzumišku juodmetaliu nė nekvepia. RAC`as su stipriai vodkės įtakotu hatecore`išku vokalu. Visai smagiai susiklauso kiek iškeltas bosas. Nesmerktina.</p>
<p><b>Kolovrat "My Journey To The Stars"</b> Kadangi tai vienas mano mėgstamiausių Burzum šmotų, tai tikrai nekantravau išgirsti šį ir neapsigavau- bijoti buvo dėl ko. Kad vietoj būgnų naudojami puodai, tai dar nieko, bet kai vokalistui visiškai nesiseka jo pareiga vokaluoti... Ir mano, kaip visai nemuzikanto, [ne]pastebėjimas: kiek pastebėjau Kolovrat nusprendė kiek sulėtinti "My Journey To The Stars"?</p>
<p><b>Kroda "Jesus' Tod"</b> Išlaikytas Burzum stilius. Su slavišku prieskoniu, kuris tikrai negadina šio šmoto iš kultinio "Filosofem" albumo.</p>
<p><b>Russia "War"</b> Ir vėl ta pati situacija kaip ir su "Lost Wisdom". Ir vėl RAC`as, ir vėl toks pat vokalas.</p>
<p><b>Svarga "Dunkelheit"</b> Neatidžiai klausant ar nesukusiems Burzum "Filosofem" grotuve n kartų, laisvai būtų galima teigti jog tai ne koveris. Lygiai tą patį galiu pasakyti ir apie <b>Molot "Stemmen Fra Tårnet"</b>, <b>Wewelsburg "Dauði Baldrs"</b> bei <b>M8l8th "Black Spell Of Destruction"</b>. Tiesa M8l8th koveryje atsiradęs šyzovas švaresnis vokalas pagyvina visą reikalą.</p>
<p><b>Rusich "Tomhet"</b> buvo staigmena. Švarus ir gilus ambient/drone/minimal nutolęs nuo Burzum ambient primityvo ryškiai kontrastuoja su visais likusiais kūriniais šiame pagarbos albume.</p>
<p>Vertinti tribute albumus išties sunku, kadangi pačių muzikantų indėlis būna labai nedidelis (turiu omenyje, jei jie nesistengia nieko perdirbti ir iš to padaryt neatpažįstamą produktą). Už idėją, gerą koveriuojamų šmotų pasirinkimą, beigi tinkamą jų suguldymą albume, rašau stiprų <b>8</b> / <b>10</b>.</p>
<p>2007, Patriot productions<br />
Tracklist:</p>
<p>1. Шепот Рун  "Crying Orc"<br />
2. Сокира Перуна  "Lost Wisdom"<br />
3. Коловрат  "My Journey To The Stars"<br />
4. Крода  "Jesus' Tod"<br />
5. Россия  "War"<br />
6. Сварга  "Dunkelheit"<br />
7. Молот  "Stemmen Fra Tårnet"<br />
8. Wewelsburg  "Dauði Baldrs"<br />
9. M8l8th  "Black Spell Of Destruction"<br />
10. Русич  "Tomhet"</p>
<p>Total: 00:55:25</p>
]]></content:encoded>
</item>

</channel>
</rss>
