Tibeto laisvės rėmimo grupė akcentuoja, kad Lietuvos laisvės kelyje labai svarbi buvo pasaulio visuomenės parama - ir todėl dabar mes, kaip pasaulio visuomenės nariai, galime paremti laisvės siekiančius tibetiečius.

Jau anksčiau rašėme, kad pavasario akcijų už Tibeto laisvę Vilniuje organizatoriai turėjo šiokių tokių nesklandumų su teisėsauga dėl netyčinio nepaisymo ne visai demokratiškam LR susirinkimo įstatymui. Paradoksas - visuomenės aktyviausi žmogaus teisių aktyvistai dėl savo visai geranoriškų ir logiškų veiksmų patys turi kentėti ir rizikuoti baudomis arba laisvės atėmimu - tuo metu kai kitiems žmonėms, kuriems nerūpi niekas išskyrus savo piniginę ir kurie vietoj įsitraukimo į įvairius aktyvizmus praleidžia savo laisvalaikį nekaltai žiūrėdami televizorių, negresia nieko - nes valstybei ramiau, kai žmogus tyli. Šiuo atvėju valdininkai visiškai neskatina pilietinio sąmoningumo - kuo daugiau tau rūpi kitų problemos, tuo daugiau nemalonės sulauksi iš valstybės.

Ateisim-palaikysim-pasirašysim? Ar skeptiškai nusišypsosime ir nekreipsime dėmesio į kitų rūpesčius?

^{foto: ~FreeBirD®~}

Daugiau apie lietuvišką, o taip pat apie pasaulinį judėjimą už Tibeto laisvę prirašyta bei prifilmuota freetibet.lt svetainėje.

^***

^{iliustracija (torch relay): sąžiningo naudojimo}

^{foto: dullhunk}

Savo teritorijos gynimas

Kiekvienas mūsų, kas dažnai naudojasi dviračiu kaip transporto priemone mieste, turbūt pastebėjo, kad vairuotojai mėgsta „praplatinti“ savo teritoriją ir pastatyti mašiną tiesiai and dviračio tako. Važiuoji sau ramiai dviračiu specialiai dviratininkams skirtoje juostoje, ir staiga - viduryje stovi automobilis. Galima, aišku, iš anksto tokiems atvejams pasiruošti, ir ant priekinio tokio automobilio lango trumpus KET paaiškinančius raštelius palikinėti (maždaug kaip miesto indėnai daro, tik tie su aplinkosauginiu potekstu ir visai dėl kitų priežasčių); galima dar ant tokių pažeidėjų automobilių klijuoti lipdukus, tik reikia prieš tai juos pasidaryti ar iš kažkur gauti (lipdukas su „Nemoku pastatyti automobilio“ tinka tiek vairuotojams, statantiems mašinas neįgaliesiems skirtose parkingo vietose, tiek tiems, kas palikinėja savo keturračius CO2 gaminimo monstrus dviračių takuose).

Tačiau pasirodo, galima užsiimti ir veiksmingesne pilietine iniciatyva, kuri kai kam gal ir primena skundimą - tačiau vargu ar galima savo kaip dviratininko mieste teisių gynimą pavadinti skundimu: jei matome mašiną, pastatytą ant dviračių tako, mes galime paprasčiausiai nufotografuoti ją, būtinai taip, kad būtų matomas valstybinis numeris, be to, nuotraukoje turi būti aiškiai matoma, kad automobilis tikrai stovi ant dviračio tako; tada užsirašyti pažeidimo datą, laiką bei vietą, o vėliau viską išsiųsti lpept@vrm.lt - tai Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos el.paštas. Jie pažada visus pažeidėjus atitinkamai nubausti; teigiama, kad tai iš tiesų yra veiksminga.

Be to, susikūrė tokioms nuotraukoms skirta Flickr nuotraukų grupė, kurią kiekvienas mūsų gali pildyti - o štai čia ir jos tikslai.

Tad apvalykime Lietuvą nuo vairuotojų-pažeidėjų? Viena-kita gera idėja, ir štai, mes galime priversti vairuotojus prisiimti atsakomybę už savo automobilį (tokio veikėjo Buržujaus žodžiais, „Perki automobilį - galvok apie vietą, kur jį statysi.“)

Šalmai

Kitas pastaruoju metu aktualus klausimas - kaip vis gi dėl tų šalmų? Nors Seimo nariai, dauguma kurių turbūt į darbą važiuoja visai ne dviračiu, priemė įstatymą, pagal kurį dviratininkai Lietuvoje privalo važinėti su šalmais, dauguma žmonių, pasirodo, vertina dar vieną Seimo iškeptą blyną neigiamai: apie 73% apklausos dėl saugaus važinėjimo dviračiu respondentų pasisakė prieš privalomą šalmų įvedimą. Tai nereiškia, kad dviratininkai Lietuvoje nenori būti saugūs - žinoma, kad nori, tik saugumui užtikrinti yra ir kitų, efektingesnių metodų.

Lietuvoje atsakingos institucijos iki šiol nekontroliavo, kaip dviratininkai laikosi KET, ir nesugebėjo užtikrinti net minimalių reikalavimų dėl šviesų ir atšvaitų naudojimo. Nesirūpindami sąlygų dviratininkams gerinimu, politikai ir valdininkai užsimojo dar sugriežtinti reikalavimus ir apsunkinti važinėjimą dviračiais Lietuvos gyventojams, vietoje to, kad iš tikrųjų pradėti rimtai dirbti užtikrinant saugumą keliuose: vykdant bekompromisinį karą su neblaiviais vairuotojais ir kelių chuliganais, gerinant dviračių infrastruktūrą, užsiimant bendru visuomenės švietimu dėl eismo kultūros.

Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Islandijoje šalmų įteisinimas buvo atmestas kaip neefektyvi priemonė. Privalomi šalmai Europos Sąjungoje įteisinti tik Ispanijoje 2004 m. - ir tai tik užmiesčio keliuose.

Pritariantys įstatymo pataisoms dėl šalmų ir liemenių, galite nusiųsti žemiau parašyto laiško (autorius: Linas Vainius) tekstą Seimo nariams, jų el. pašto adresai atrandami štai čia (tinginiams žr. čia).

***

Dėl LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. Nr. X-1337, Vilnius) 17 str. 2 punkto dalinio pakeitimo

Gerb. LR Seimo nary,

Prašau Jūsų inicijuoti pataisą dėl LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. Nr. X-1337, Vilnius) 17 str. 2 punkto, nauja redakcija:

„2. Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų - oranžiniai šviesos atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai, pritvirtinti prie ratų. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos spalvos žibintas, arba dviračio vairuotojas privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę arba būti prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje šviesą atspindinčius elementus.“

Prašau šį pakeitimą skubos tvarka įtraukti į LR Seimo darbotvarkę ir neatidėliojant svarstyti bei priimti. Prašau įpareigoti kitas Lietuvos valdžios institucijas atitinkamai pakoreguoti poįstatyminius teisės aktus, kad būtų atšauktas privalomas šalmų ir liemenių įteisinimas nuo 2008 m. liepos 01 d. Manau, kad nauja 17 str. 2 punkto nauja redakcija leis pasirinkti platesnį spektrą priemonių, užtikrinančių dviratininko saugumą ir matomumą, bei padės išvengti incidentų ir nesusipratimų dėl prieštaringų įstatymo nuostatų taikymo.

Siūlomi pagrindiniai pakeitimai nuo dabar galiojančio įstatymo skiriasi tuo, kad atsisakoma privalomo šalmo dėvėjimo visiems dviratininkams nuo 2008 m. liepos 01 d. išbraukiant paskutinį sakinį iš 17 str. 2 punkto „Dviračio vairuotojas, važiuodamas keliu, privalo būti užsidėjęs ir (ar) užsisegęs šalmą.“ ir dalinai pakeičiamas reikalavimas kad „dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę“. Vietoj jo siūloma dėvėti liemenę arba kitus rūbus su šviesą atspindinčiais elementais (panašiai kaip yra šio įstatymo 15 str. 1 punkte taikoma pėstiesiems). Taip pat siūlomas įvesti reikalavimą kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui dviračio gale būtų privalomas raudonas žibintas, kaip daugumai transporto priemonių.

Manau, kad nepagrįstai ir be viešo svarstymo priimtos įstatymo pataisos, įteisinančios privalomą šalmų dėvėjimą visiems dviratininkams visur ir visada; bei (tik) šviesą atspindinčių liemenių dėvėjimą tamsiuoju paros metu (nors paprastesnis sprendimas būtų bet kokių šviesą atspindinčių rūbų dėvėjimas) prieštarauja
įsigaliojusioms teisės normoms ir praktikai ES šalyse. Niekur kitur ES šalyse nėra įteisintos privalomos šviesą atspindinčios liemenės dviratininkams. Jas tik rekomenduoja kai kurie eismo saugumo ekspertai ir dviratininkų organizacijos. Tačiau raudoni žibintai daugumoje šalių yra privalomi. Šalmai dviratininkams įteisinti kaip privalomi tik Ispanijoje dviratininkams užmiesčio keliuose ir labai kritiškai vertinami dėl jų tikslingumo. Tik keliose ES šalyse šalmai įteisinti kaip privalomi tik vaikams iki 12-14 m. Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Islandijoje šalmų įteisinimas buvo atmestas kaip neefektyvi priemonė. Manau, kad LR Seimas priėmė šias įstatymo nuostatas be pakankamos viešos diskusijos, galutinai neįvertinęs ir neturėdamas argumentų dėl jų neigiamo poveikio dviračių naudojimui ir tarptautiniam dviračių turizmui Lietuvoje.

Pagarbiai,

jūsų vardas/pavardė (nesiųskite anoniminių laiskų)

***

O galima ir dar trumpiau ir su ironija, kaip tai padarė vienas toks Rimantas:

Laba diena, gerbiami Seimo nariai,
Visų pirma norėčiau pasiūlyti inicijuoti privalomą šalmų dėvėjimą
lengvųjų automobilių vairuotojams, bei keleiviams. Atsižvelgiant į
statistiką, šalmai KASDIEN Lietuvoje išsaugotų ne vieną automobilio
vairuotojo ar keleivio gyvybę ir sveikatą.
Tuo tarpu verčiant dviratininkus dėvėti šalmus galbūt ir bus išgelbėtas
vienas kitas dviratininkas per 3 mėnesius. Tačiau rizikingiausi
dviratininkai - (provincijos gyventojai, išgeriantys, važinėjantys be
atšvaitų) įsigaliojus įstatymui nedėvės šalmų, tad rezultatai bus
nepakitę. Taip pat dviratininkai dažniausiai nukenčia užmiesčio
keliuose, kur susidūrimo atveju automobilio greitis >90 km/h, tokiu
atveju šalmas neduos rezultato. Rezultatas bus tik dviratininkų
skaičiaus sumažėjimas miestuose. Beje ir iki šiol tą skaičių Jums
sunkiai sekasi didinti.

***

^{foto (su šalmu): funkeemunkeeland}

Kol Tibete vyksta neramumai, Lietuvoje eilinį kartą pažeidžiamos žmogaus teisės. Visiškai taikų piketą už Tibeto laisvę prie Kinijos ambasados organizavę Lietuvos meninkai stos prieš teismą - jie kaltinami pažeidę viešąją tvarką (1, 2).

^{foto: art_es_anna}

Kaip buvo pažeista ta tvarka? Pikete kovo 19 d. dalyvavo 45 žmonės - o šiuo metu Lietuvoje galiojantys įstatymai leidžia organizuoti susibūrimus be leidimo tik tada, kai juose yra ne daugiau 9 žmonių. Prašymas leisti rengti piketus buvo įteiktas savivaldybei kovo 17 dieną anksti ryte, tačiau leidimą piketams kovo 19-21 dienomis aktyvistai gavo tik kovo 20-ąją dieną.

Už šį „pažeidimą“ gresia bauda nuo 500 iki 2 tūkst. litų. Tai yra aiškus spjūvis į demokratiją - maža to, kad pats įstatymas dėl viešųjų susibūrimų neatitinka demokratiškų principų (žmonės gali viešai išreikšti savo nuomonę tik gavus savivaldybių leidimus - tai yra demokratija?), piliečiai yra engiami ir spaudžiami formalumų ir dėl mažiausio neatitikimo šiuo metu galiojantiems įstatymams yra priversti mokėti nelogiškas baudas. Dėl tokių netobulų, demokratiškus principus pažeidžiančių įstatymų bei dėl policijos netikslingai įvertintos situacijos jau ir anksčiau buvo nukentėję visiškai taikūs piliečiai, norintys išsakyti savo nuomonę tam tikru klausimu (užtenka prisiminti Jurgos Ivanauskaitės, irgi kovojusios už Tibeto laisvę, arba persirengusios meškiuko kostiumu gyvūnų teisių aktyvistės suėmimus). Policijai turėtų būti gėda dėl savo jėgos demonstravimo prieš pavienius taikius aktyvistus, ir tuo pačiu metu dėl visiško abejingumo, kai per miesto centrą žygiuoja šimtas agresyviai nusiteikusių skustagalvių, reikalaujančių susidoroti su tautinėmis mažumomis.

„Skaudu, kad tenka jaustis chuliganu, nors mūsų intencija buvo laikytis tvarkos: iš anksto pranešėme savivaldybei apie mūsų intencijas: kas vyks, kada, kiek laiko; tai tikrai žeidžia.... Šiuo atveju žiūrima ne į turinį, ne į idėją, o į formalumus. Esu artistas, aktorius, su keliais bičiuliais išreiškiau savo nuomonę; tai buvo spontaniška moralinė akcija... Esu vaiko priežiūros atostogose. Neįsivaizduoju net kaip reiktų iš vaiko pinigų susimokėt baudą,“ - sako Kristupas Kavaliauskas, vienas Tibeto laisvės rėmimo judėjimo iniciatyvinės grupės Lietuvoje aktyvistų.

Parodykime solidarumą su piliečiais? Jūs galite nusiųsti žemiau esantį laišką vidaus reikalų ministrui, o taip pat ateiti taikiai ir kultūringai palaikyti K.Kavaliauską ir jo bendražygius (taikiai ir kultūringai pirmiausia todėl, kad piketuoti ir triūkšmauti prie teismo negalima) numatytą teismui dieną, balandžio 22 d., Laisvės pr. 79a, Vilniuje (už „Senukų“ parduotuvės, nugarinėje dalyje, Ukmergės pr.).

***

Laiškas, kurį galite nusiųsti Vidaus reikalų ministrui Regimantui Čiupailai

(regimantas.ciupaila@vrm.lt)

Gerb. vidaus reikalų ministre,

prašau jūsų įsitraukti į Kristupo Kavaliausko ir jo bendražygio Roberto Mažeikos, organizavusių visiškai taikų protestą už Tibėto laisvę prie Kinijos ambasados, bylą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (teismas numatytas 22d., Laisves pr. 79a, Vilniaus m. 2-ame apylinkės teisme; protokolo nr. 544914). Jie kaltinami pažeidę viešąją tvarką, kadangi akcijoje kovo 19 d. dalyvavo 45 žmonės, o šiuo metu Lietuvoje galiojantys įstatymai leidžia organizuoti susibūrimus be leidimo tik tada, kai juose yra ne daugiau 9 žmonių. Prašymas leisti rengti piketus buvo įteiktas savivaldybei kovo 17 dieną anksti ryte, tačiau leidimą piketams kovo 19-21 dienomis aktyvistai gavo tik kovo 20-ąją dieną.

Už šį „pažeidimą“ gresia bauda nuo 500 iki 2 tūkst. litų. Manau, kad tai yra spjūvis į demokratiją - maža to, kad pats įstatymas dėl viešųjų susibūrimų neatitinka demokratiškų principų (žmonės gali viešai išreikšti savo nuomonę tik gavus savivaldybių leidimus - tai yra demokratija?), piliečiai yra engiami ir spaudžiami formalumų ir dėl mažiausio neatitikimo šiuo metu galiojantiems įstatymams yra priversti mokėti nelogiškas baudas. Dėl tokių netobulų, demokratiškus principus pažeidžiančių įstatymų bei dėl policijos netikslingai įvertintos situacijos jau ir anksčiau buvo nukentėję visiškai taikūs piliečiai, norintys išsakyti savo nuomonę tam tikru klausimu (užtenka prisiminti Jurgos Ivanauskaitės, irgi kovojusios už Tibeto laisvę, arba persirengusios meškiuko kostiumu gyvūnų teisių aktyvistės suėmimus). Policijai turėtų būti gėda dėl savo jėgos demonstravimo prieš pavienius taikius aktyvistus, ir tuo pačiu metu dėl visiško abejingumo, kai per miesto centrą žygiuoja šimtas agresyviai nusiteikusių skustagalvių, reikalaujančių susidoroti su tautinėmis mažumomis.

Pats Kavaliauskas sako, kad „skaudu, kad tenka jaustis chuliganu, nors mūsų intencija buvo laikytis tvarkos: iš anksto pranešėme savivaldybei apie mūsų intencijas: kas vyks, kada, kiek laiko; tai tikrai žeidžia.... Šiuo atveju žiūrima ne į turinį, ne į idėją, o į formalumus. Esu artistas, aktorius, su keliais bičiuliais išreiškiau savo nuomonę; tai buvo spontaniška moralinė akcija... Esu vaiko priežiūros atostogose. Neįsivaizduoju net kaip reiktų iš vaiko pinigų susimokėt baudą.“

Tikiuosi, kad teisingumas bus įvykdytas ir į visą šitą reikalą nebus pažvelgta taip formaliai policijai traktuojant įstatymus pažodžiui.

Jūsų vardas/pavardė

***

^{iliustracija (2): Mataparda}