“Pirk šūdinus daiktus, šūdinai maitinkis - ir pats šūdu tapsis, ir draugai bus rudžiai, ir saulė ruda, ir vaikai nesveikai tuštinsis...“

Nenori šūdo vartoti ir jame kapstytis - kokybės teks paieškoti. O jei turi tik laiko arba tik pinigų (abiejų variantų beveik nebūna)? Nori kokybės, vadinasi turi už ką ją nusipirkti, tačiau greičiausiai tu neturi laiko tos kokybės ieškoti. Arba esi ne Marijos žemėj...

Taigi - įgalintys neieško, negalintys ieškoti negali. Pasekoje visi perkam šūdą, todėl Rudį gaminam ir importuojam. Jei kokybė netyčia gaunasi - eksportuojam, ir patys eksportuojamės - kaip slaugės, programeriai, gydytojai, statybininkai, sportininkai ir nusikaltėliai)

Prielaida:
Gal todėl ir esame nepatenkinti beveik viskuo - nes gyvename būdose, valgom “konkurentabilius“ produktus, kojos šlapios, žmonos pervargusios...

O kad šlamančių tautoj nerasta - normalu, juk šūdą gaminanat reik dirbti daug, parduoti pigiai ir gauti mažai. Todėl ir turime uab “Piguva“, buvo “Pigiau grybo“, ir negirdėjau uab “Kokybė“ ar “Šūdo nemalam“. Ir be alaus - niekaip.

Kodėl taip? Uždaras ratas - neperku ir nevartoju kokybės, nes šlamančių kiekybė šlubuoja. O šlamančių nėra, nes kokybės negaminu - kinijos nenukonkuruosi, savi gudragalviai jau išvažiavo. O jei kokybę išlaužčiau - čia ne(į)pirktų niekas, tektų svetur važiuoti...

Foto šaltinis - http://gizmodo.com/gadgets/gadgets/cingular-offers-blackberry-outage-rebates-254294.php

----------
1 komentaras inline:

Suvėlei, Antanai. Kodėl vaikai kokybiški gaunasi? Todėl, kad ne rankomis juos darome.