į Naujosios kairės auditorijos viešą diskusiją, kuri vyks

2008 m. gegužės 14 dieną, trečiadienį, 19:00 val.

kavinėje ,,Cafe de Paris" (Didžioji g. 1, Vilnius).

Tema:

Civil courage - the need to protest

(Pilietinė drąsa - protesto poreikis)

NUOMONĖMIS DALINSIS:

Frank Aarebrot: Bergeno universiteto lyginamosios politikos profesorius

MODERUOJA:

Tomas Tomilinas (NK95)

Visi maloniai kviečiami dalyvauti!

Jau daugiau nei šimtmetį Gegužės Pirmąją viso pasaulio darbo žmonės švenčia savo šventę. Kartu su jais švenčia kairieji, anarchistai, socialistai, komunistai, aktyvistai ir revoliucionieriai, visi tie, kurie kovoja dėl politinio, ekonominio ir kultūrinio darbo žmonių išsilaisvinimo iš kapitalizmo vergijos, kuriems rūpi jų vienybė ir solidarumas.

Darbo žmonių šventė turi ilgą ir turiningą tradiciją. Pradėta švęsti Jungtinėse Valstijose, ilgainiui ji išplito visame pasaulyje. Darbo žmonės šią dieną rengia demonstracijas, reiškia nepasitenkinimą pasauline tvarka ir turtingųjų valdžia.

Per daugiau nei šimtą metų pasikeitė pasaulis, išaugo ne tik žmonių sąmoningumas, bet ir kapitalistinė bei valstybinė prievarta, ji įgavo naujas formas. Dominuojančias pramonės pozicijas ekonominėje sistemoje užėmė gerokai komplikuotesnė paslaugų rinka. Dirbantieji labai dažnai praranda garantijas dėl darbo, jų sluoksnius papildė kūrybingi menininkai, daug pasaulio matę imigrantai. Jų tarpusavio ryšius ir solidarumą stiprina naujausios technologijos, alternatyvi žiniasklaida. Kovingo proletariato struktūras pakeitė kūrybingi prekariato tinklai, kurie jau beveik du dešimtmečius rengia demonstracijas Europoje ir visame pasaulyje.

Šiemet darbo žmonių situacija itin pablogėjo dėl visą pasaulį apėmusios ekonominės krizės. Į ją mus nuvedė nesibaigiantys imperialistiniai karai, manipuliacijos žemės turtais, kurie priklauso mums visiems, ir besaikis didžiųjų korporacijų godulys. Visame pasaulyje milžiniškais tempais auga infliacija, kyla kuro ir maisto produktų kainos. Pasauliui gresia badas ir skurdas. Todėl dirbantieji renkasi vienintelę veiksmingą kovos priemonę - streiką.

Lietuvoje ekonominė krizė yrač juntama. Kaip ant mielių kyla maisto, kuro kainos, mažus atlyginimus gaunantiems dirbantiesiems į akis ima žvelgti badas. Todėl Lietuvos darbo žmonės solidarizuojasi su bičiuliais iš viso pasaulio: streikuoja mokytojai, Vilniaus A. Mickevičiaus biblioteka paskelbta skurdo zona. Prekybos tinklų profsąjungų įsikūrimas - tai dar vienas ženklas, kad nebeįmanoma pakęsti kapitalistinės vergijos už centus, kad reikia vienytis ir kovoti kartu.

Mes, Lietuvos aktyvistai, įsitikinę, kad streikas yra geras būdas priminti valdžiai ir verslo banginiams savo rūpesčius, priminti, kad žmonės yra išdidūs ir nelinkę nusileisti prievartai, ypač tada, kai neturi ko prarasti, išskyrus savo grandines. Todėl 2008 m. rudenį kviečiame įspėjamajam streikui visoje Lietuvoje, o situacijai nepagerėjus - visuotiniam Lietuvos dirbančiųjų streikui nuo 2009 sausio 1 d. Visuotinis streikas pasaulinės krizės akivaizdoje pademonstruotų ne tik darbo žmonių valią apsiginti patiems, bet atneštų ir socialinę revoliuciją, kurios metu mes nusikratytume valstybės ir rinkos kontrolės, atgautume laisvę, galimybę patiems tvarkytis savo reikalus.

Palaikome Lietuvos ir viso pasaulio darbo žmonių siekius ir siūlome organizuoti visuotinio streiko komitetus. Būkite išdidūs, siekite ekonominės gerovės ir laisvės. Tegyvuoja pasaulio darbininkų vienybė! Tegyvuoja socialinė revoliucija!

www.nk95.org & www.protestas.lt

Naujosios kairės judėjimas NK95, prieš metus šią dieną paskelbęs Naujosios kairės manifestą, simbolinę pirmosios gegužės dienos reikšmę vėl rinksis pažymėti ypatingoje sostinės vietoje – prie unikalaus paminklo legendiniam Frankui Zappai.

Per metus NK95 manifeste paskelbti siekiai ir principai, tokie kaip nepakantumas rasizmui ir kova su marketokratija, anuomet susilaukę kandžių pastabų, šiandien jau yra tapę nuolatinėmis viešų debatų ir pilietinių akcijų temomis, nuolat mirgančiomis ir pirmuose spaudos puslapiuose, ir televizijos ekranuose.

Naujosios kairės judėjimo dalyvės ir dalyviai, skirtingai nei kiti „frontai", neturi laiko minėti jubiliejų ar aiškintis savo nuopelnų visuomenei, kuri ima suvokti visų socialinių fobijų (homofobijos, ksenofobijos...), taip pat beatodairiškos pelnodaros žalą socialinei pažangai. Gegužės 1-ąją Naujosios kairės judėjimo dalyviai, solidariai su kitais neformaliais judėjimais, skirs masinei agitacijai už savigarbą ir orumą:

Simbolinio agitacinio reido po prekybos centrus metu paraginsime samdomus darbuotojus (-as) nesitaikstyti su žiauriomis darbo sąlygomis bei išnaudojimu ir pareikalauti iš darbdavių sąlygų, tenkinančių darbuotojo (-s) orumą ir savigarbą bei atitinkančių civilizuotus standartus.

Judėjimo dalyviai džiaugiasi galėję aktyviai prisidėti prie profesinės sąjungos susikūrimo prekybos tinkle „IKI" – tai pirmoji tokia profsąjunga posovietinės Lietuvos istorijoje. Netrukus įvyks Naujosios Kairės ir Lietuvos bei Norvegijos profesinių sąjungų bendrai organizuojama konferencija, skirta dirbančiųjų žmonių politinėms perspektyvoms aptarti.

NK95 gegužės 1-osios atsišaukimai skelbia: „Geriau mirti stovint nei gyventi parklupus" (Zapata). Stok į profsąjungą!".

Renginiai ir maršrutas (Vilniuje):

10 val.: NK95 prie paminklo F. Zappai (Pylimo ir K. Kalinausko g. sankryža).

11 val.: Lietuvos darbo federacijos ir profesinės sąjungos „Solidarumas" Gegužės 1-osios minėjimas prie Seimo rūmų/ ten pat - alternatyvi anarchistų demonstracija, nukreipta prieš visus darbo žmonių engėjus

14 val.: Judėjimo prieš prakaito krautuves agitacija prekybos centre „IKI" (Fabijoniškių g. 2a, šalia Ukmergės g.).

14 val. 15 min.; Judėjimo prieš prakaito krautuves agitacija prekybos centre „Senukai" (Ukmergės g. 244).

14 val. 30 min.: Judėjimo prieš prakaito krautuves agitacija prekybos centre „MAXIMA" (Ukmergės g. 282).
15 val.: Judėjimo prieš prakaito krautuves agitacija prekybos centre „Rimi-Mandarinas" (Ateities g. 91)

15 val. 15 min.: Judėjimo prieš prakaito krautuves agitacija prekybos centre „Norfa" (priešais „Rimi-Mandarinas").

Kodėl?

Dėl to, kad ekonominis išnaudojimas, socialinis engimas, politinė priespauda ir buitinis smurtas -- visi tie dalykai remiasi tarpasmeniniais žiaurumo santykiais, asmenų žiaurumu (ar atviru/aktyviu, ar slepiamu ir pasyviu).

Dr.  Phillip Zimbardo iš Stanfordo universiteto (visiems čia turėtų būti žinomas po savo "kalėjimo" eksperimento, kuomet paaiškėjo, kad "paprasti" žmonės, tapę "prižiūrėtojais", kartu tapdavo netikėtai žiaurūs) yra, man atrodo, vienas iš geriausių (nuosekliausių, išsamiausių) šaltinių šia tema ir ypač -- kaip stabdyti ir priešintis žiaurumui/priespaudai, nesvarbu kokiame kontekste jie mus pasirodytų.

Dabar dalyvaudamas viename geriausių idėjų generavimo renginyje JAV, jis pasakė, kad ko visame pasaulyje (o ypač JAV) trūksta, tai mokyti vaikus ir mokytis patiems drąsaus, t.y. heroic, pasipriešinimo žiauriam ar engiančiam elgesiui. Mokytis buitinio heroizmo, ne komiksinio (kadangi šis remiasi išgalvotomis super-galiomis, kurių mes, deja, neturime): atviro, aiškiai išsakyto, parodyto, nuoseklaus pasipriešinimo tiems dalykams.

Tai mintis, kurią jau seniai ir ne taip aiškiai ir grakščiai turėjau, žvelgdamas į mus visus ir mūsų vaikus. Turime tą daryti visur ir visada.