Šiandien baigiau atsiskaityti buhalterinės apskaitos pagrindų dayką. Teko išmokti per 3 dienas visą kursą ir per 2 paskaitas atsiskaityti (nejuokinga). Jei bučiau neatsiskaitęs, tiesiog būtų neprileidę prie egzaminų ir palikę kartoti kursą, o tai jau ne juokas. Kas pskatino mokytis? Baimes jausmas! :D Pasirašė į knygelę 8. Užtektinai, tai dabar galiu šį trumpa savaitgalį papramogaut kaip reikiant, nes kitą savaitę prasideda sesija :)

Privalumai: 1. Euforija.

Trūkumai:

1. Skaudanti nugara;

2. Mažai miego;

3. Skaudanti galva nuo skaičių.

Dar norėčiau išreikšti nuomonę dėl žiedų. Tai pats kvailiausias sprendimas esant dideliam eismui. Jei pravažiuoja keli automobiliai – puiku, bet jei turi įsibrukti bijodamas, kad kas nors tave nuskins, ir turi tenkintis Dievo ir atvažiuojančio automobilio malone. Jei neturim ir nedarom normalios sistemos, tai bent panaikinkim žiedus.

Nemeluosiu, šis įrašas yra atsakas į Pauliaus postą.

JAV man patinka, nes nebijo prisiimti atsakomybės už save ir už aplinkinius. Nesvarbu kokiais tikslais jie tai daro, bet paprastai veikia norėdami sukurti demokratiškus sąjungininkus. Karas tai ar specialiosios operacijos, tačiau JAV daro darbą, kurio nedaro kitas demokratinis pasaulis. Karas Irake. Koks skirtumas dėl ko jis, jus irakiečiai gavo laisvę, laisvę rinktis, laisvę gyventi nekaustomi valdžios baimės. Žinoma demokratija turi savo kainą. Chaosas, viso pasaulio teroristai vykstantys į Iraką. Jei demokratinė valdžia atsilaikys dar dešimt metų atsilaikys ir kitus. JAV atlieka darbą, kurio nenori ir nesugeba atlikti Jungtinės Tautos ir Europa, kurios sugeba tik dejuoti - "žmogaus teisės, tik pagalvokit apie žmogaus teises", o pati absoliučiai nieko nedaro, kad jas užtikrinti pasaulyje. Jei visi tokie geri, kodėl nieko nedaro Darfūro regione?

Jie turi turtingą istoriją. Vien ką reiškia pirmoji pasaulyje konstitucija! Išradimai, karai, tradicijos. Oponuoju Scania, kad viskas iš Europos. Jei gręšimės į istoriją, tai Europa žinias perėmė iš arabų, šie iš graikų ir kinų, bei Mesopotamijos. Apie dabartines technologijas, ko tai kodėl mano PC dar niekada nėra buvę europietiško procesoriaus? Technologinį pajėgumą atspindi ginkluotė. JAV karyboje lyderis be konkurencijos. Stealth technologijos, moderniausi šarvai, robotai, fantastiniai ginklai, tokie, su kokiais žaidėme PC Kas sakys, kad Rusija atkrautų malkų JAV ir, kad AK 47 geriausias ginklas kurį mūsio įkarštyje ima JAV kariai, straipsnis apie Rusijos tachnologijas. Europiečiai nebegali lenktyniauti su JAV, tai vien parodo bendro Europos kūrinio Eurofighter naikintuvo nesekmė. Jei ne JAV, tai nematytumėme nė šio įrašo - Internetas juk išrastas JAV, kaip ir kompiuteris, branduolinė bombą, padėjusi išvengti didelių konfliktų daugybę dešimtmečių, elektros lemputė, telefonas, dirbtinė širdis ir daugybė kitų.

Kultūra. Neturi kultūros? Džiazas, Bliuzas, Padėkos diena, Holivudas, Coca-cola, McDonalds, prekybos centrai - negi Jūs neesate šios jau pasaulinės kultūros dalis? Vartotojiška kultūra? Pamėginkit gyventi nevartodami ir grįžti į klojimą su spingsule. Nesinori, ar ne?

JAV yra didingiausia valstybė pasaulyje, galbūt ir per visą istoriją. Daugelis negali susitaikyti kad yra nustumti nuo pjedestalo (tarkim Prancūzija, Vokietija, Rusija), todėl stengiasi kaip įmanoma labiau trukdyti, net je tai kenktų ir jai pačiai.

Ir jos vistiek vis pypsi ir pypsi.

Gan nemažai šių dienų "filosofų" mano, kad yra per daug sureikšminamas grožio kultas, kad jis verčia žmones jaustis nepilnaverčiais, žaloja psichiką: kekvieną dieną žurnaluose, televizijoje, reklamose matome gražius žmonės, ir todėl galime pradėti jaustis nenormaliais. Tačiau, nors tu ką nori daryk, man patinka gražūs žmonės - kuo daugiau matau, tuo geriau jaučiuosi. Man patika, ir gražūs televizios vedėjai, ir reklamos veidai. Reklama ir yra tam, kad susietų tave su kokiomis nors emocijomis, sutapatintų tave su  reklamos veidu .Beje kalbant apie reklamą, DOVE pasirinko reklamos šūkį "Real woman|Real beauty", suprask esi graži kokia esi ir tau nėra šansų būt gražesnei. Žinoma visos moterys yra gražios, tačiau kai kurios yra gražesnės (tas pats ir su vyrais, ir su mašinomis ir su bet kuo aplink - kažkas yra vis tiek geresnis už kitą).  Tai kodėl norėti atrodyti geriau yra blogai? Kodėl tai negali būti siekiamybė? Jei makiažas ar plastinė operacija tau padės pasijusti geriau - kodėl gi ne? Galų gale, mane gražūs žmonės skatina padaryti kažką geresnio savo kūnui, nes supranti, kad tai ne vis vien - valgyti sveikesnį maistą, sportuoti, miegoti reikalingas valandas - tai kas čia blogo? Grožis yra savybė suteikta Dievo ir genetikos, tai kodėl mes turime pradėti ignoruoti ją, paversti kažkokiu tabu, kad tik ko nors nesunervinti? Jei kažkas pradėjo nesveikai badauti ar užklupo depresija, tai čia vėl visuomenės kaltė? Šie žmonės ir taip yra emociškai pažeidžiami, tai greičiausiai jiems reikėtų pagalbos anksčiau ar vėliau. Jei sakom, visi žmonės lygūs , tai kaip jaustis tam, kuris nėra toks protingas, kaip kitas asmuo - tavo klasiokas įstojo į universitetą, o tu ne. Ar ir čia turi būti lygybė?

Mėgaujuosi tuo pabėgimu, su kekvienu peržiūrėtu filmu, perskaityta knyga, nuostabiu piešiniu, kartais net nesinori grįžti, bet fizinis kūnas primena, kad tu vis dar čia, galbūt tokiame pat virtualiame pasaulyje.

"Palėpė" - tai Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatras-studija, vadovaujama profesionalaus režisieriaus Olego Kesmino. Jis baigė režisūrą Klaipėdoje, o vėliau tęsė mokslus Vilniuje, Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje. Kursą baigė kartu su Oskaru Koršunovu, keletą metą statė spektaklius tuomet Lietuvos Akademiniame dramos teatre, dar Prancūzijoje, Liono mieste, vėliau pats dėstė LMTA, kol iki 1999 metų rudens, nepasitaręs su VGTU valdžia, neįkūrė "Palėpės".

Interviu su Olegu Kesminu ir Rasa Krisčiūnaite - "Literatūra ir menas"

Nuo to laiko "Palėpėje" gimė daug tiek paties režisieriaus, tiek studentų režisuotų spektaklių, studija laimėjo daugybę tarptautinių ir universitetinių teatrų forumų apdovanojimų.

Šviežiausia "Palėpės" premjera - "Sugrįžimas: scenos iš Adomos Mickevičiaus gyvenimo Lietuvoje", kuriame, beje, vaidinu ir aš. Kiekvienais metais mes paruošiame po du-tris spektaklius universitetinių teatrų forumui, šiuo metu statome spektaklį pagal Knuto Hamsuno romaną "Badas".

Bet tai - tik techninė informacija. Niekas negali perteikti to euforijos jausmo, kai sėdi senamiestyje, pro langą matai Pranciškonų bažnyčios langų ugnis, o šalia skamba režisieriaus pasakojimas apie Adomą, jo poezija, gitaros akordai... "Palėpė" neturi teatrams įprastos salės - jas atstoja tam pritaikytos dvi VGTU architektūros fakulteto auditorijos - jos kartu ir scena, ir drabužinė, ir sandėliukas.

Man, kaip iki tol visiškai teatro patirties neturinčiam žmogui, labai įdomu matyti spektaklio kūrimo procesą, jame dalyvauti ir savaip prie to prisidėti. Repeticijos galbūt netgi malonesnės negu galutinio spektaklio rodymas žiūrovui. Iš pradžių tikėjausi tik susipažinti su apšvietėjo, garso operatoriaus darbu, padėti kurti scenografiją, tačiau kiekvienas šioje studijoje privalo vaidinti - ir, o siaube!, man velniškai patiko.

Šį savaitgalį "Palėpė" rodo spetaklį "Dangaus Keleivis" pagal Edmond Rostand pjesę "Sirano de Beržerakas", kurios premjerai Paryžiaus "Port Saint Martin" teatre neseniai sukako 110 metų. 2004 m. gegužės mėn. vykusiame 5-ajame tarptautiniame universitetų teatrų Forume "Mes kartu" spektaklis pelnė 8 diplomus: už drąsią veikalo interpretaciją, už stilingą scenografiją, už muziką, o aktoriai - už vaidmenis.

Jei turite laisvą penktadienio arba šeštadienio vakarą, užeikite į "Palėpę" - juk įėjimas nemokamas. Tiesa, prieš tai reikia rezervuoti vietas internetu palepe@mail.lt

Laikas: 19 valanda penktadienį, kovo 28 dieną; 18 valanda šeštadienį, kovo 29 dieną; spektaklio trukmė - dvi su puse valandos.

Atsiprašau gerbiamų skaitytojų už cinizmą. Kažkada, tokios pačios nuotaikos apimta, mąsčiau apie tai: va, imi ir nusižudai - na ir kas? Neradau nė vieno argumento, dėl ko turėčiau gyventi, išskyrus savo šeimos bei draugų (tikiu, kad tokių porą turiu) liūdesį. Tada ir supratau, kam buvo išrastos religijos ir panašūs išsimislijimai: juk už kito žmogaus nužudymą galima nubausti (nes yra ką nubausti). O jei kiekvienas, susidūręs su sunkumais, imtų ir nusižudytų - kas tada? Gi pasaulis tuoj pat ištuštėtų. O keli išsišokėliai, turintys potraukį valdyti mažesnius ir silpnesnius, nebeturėtų, kam vadovauti. Todėl krikščionybėje, kaip ir daugybėje kitų religijų, sukurta tokia pomirtinio pasaulio koncepcija: dori žmonės padenką į rojų, o nusidėjėliai (tarp jų ir tie, kurie patys sau atėmė gyvybę) - į pragarą.

Tačiau šiais laikais daugybė žmonių nuo religijos atsiriboja. Nemanau, kad ateizmas - blogis, ne. Tai parodo, jog vis daugiau žmonių ima galvoti savo galva. Bet bendruomeniniam gyvenimui tai nepadeda. Wikipedijoje skaičiau, kad kasmet nusižudo beveik milijonas žmonių, daugiau nei žūsta karuose. Pasaulyje savižudybė įvyksta kas 40 sekundžių, o didžiausias savižudžių skaičius yra Baltijos valstybėse, kur kasmet nusižudo apie 40 iš 100 000 žmonių. Mažiausiai savižudžių – Maltoje, kur žmogžudystės vyksta net ne kasmet. Reikia paminėti, kad toje saloje (tiksliau, dviejose) maždaug 98% gyventojų sudaro Romos katalikai (kas nežino, tai - vyraujanti religija Lietuvoje, ją išpažįsta maždaug 85%) Hm... išvada tikriausiai tokia: senovėje sugalvotas ginklas prieš gyvenimo nutraukimą tikrai veiksmingas.

Bet manyti, kad tik religija pagerina maltiečių gyvenimą, būtų naivu: ten gi žymiai šilčiau, Maltos krantus skalauja Viduržemio jūra ir gyvena pietiečiai žmonės - daug bendraujantys ir besidžiaugiantys kiekviena gyvenimo akimirka. Ir nesvarbu, kad tai beprasmiška - prasmės vis vien niekur nėra - užtat šitaip gyventi gera. Už tai ir pakelkim vakarinį arbatos puodelį...

Was für die meisten Girls (Mädchen) einfach nur Freizeit-Fun (Freizeit-Spaß) oder Bummel durch Einkaufsstraßen ist, ist für Maria viel, viel mehr: Beim Shoppen (Einkaufen) fühlt sie sich wie ein umschwärmter Star, für den ein roter Teppich ausgerollt wird.

„Es ist wie ein Anfall“, erzählt Maria stockend. „immer das gleiche: Ich sehe Jennifer Lopez im TV und sofort will ich coole(tolle) Klamotten haben wie sie!...“Schon mit 13 Jahren fing alles an. Zunächst war es noch ganz harmlos, sie ging mit Freundinnen shoppen (einkaufen) –wie tausende anderer Girls(Mädchen) auch....Maria zieht sich von ihrer Clique(Gruppe) zurück,sie wird einsam.Glückliche Momente erlebt sie nur, wenn sie neue Sachen gekauft hat. Doch dieses Glück ist trügerisch. „Wenn ich die Sachen zu Hause hatte, war der Glamuor (Zauber) verschwunden. Es waren nur noch unnützige Dinge, die ich da nach Hause gebracht hatte. Make-up(Schminke) Pullover, teure Beaty-Masken( Schönheitsmasken) ... Mano mokiniai mielai padirbėjo vokiečių kalbos ekspertais ir patys stebėjosi, kad vadovėlyje tiek daug anglicizmų. Jie teigė,kad ir be jų kuo puikiausiai būtų supratę tekstą. Juk vokiškus atitikmenis angliškiems žodžiams prisiminė ir be žodyno. Tai tiek.

Gal tam, kad galėtų nenukreipti savo žvilgsnio į kitų keleivių pusę?

Tikisi pamatyti pasikeitusią miesto panoramą?

O gal tiesiog nori sutrumpinti savo kelionę pro langą besikeičiančiais vaizdais?

Pavasarį su draugu važiavau į Norviliškes, pasižiūrėti Be2Gether festivalio vietos (o taip pat paveizėti pilies). Ilgu neasfaltuotu keliu važiavo maršrutinis autobusas. Nenuostabu, kad jo kelio dulkės pradėjo skverbtis į automobilio saloną per kondicionavimo sistemą. O stotelė niekaip nepasirodo... Nusprendžiau lenkti. Greitis - 100 km/h, greitai atplenkiu ir užimu savo juostą. O čia prasideda posūkis. Jaučiu, kad slysta galinė ašis. Driftas! Vis labiau ir labiau mano "Žaibas" taikosi nulėkti nuo kelio. Mynu stabdį (o to tikrai nereikėjo daryt). Viskas, mašina slysta šonu. Suku vairą į visas puses - stengiuosi neišlėkti nuo kelio, tuo labiau apsiversti ir paarti rugių laukus. Galvoje viena mintis - kaip nesudaužyti tėvų mašinos. Du kartus apsisukę pagaliau sustojam.

Būsimus vairuotojus tokioms situacijoms ruošia. Teoriškai. Aš, be abejo, žinau, kad slystant galui reikia neatleisti akseleratoriaus ir vairą pakreipti į slydimo pusę. Bet extra situacijoje tokiam šaltakraujiškumui tiesiog nelieka vietos. Besisukant kaip vilkeliui galvoje šmėstelėjo mintis - "o jeigu autobuso vairuotojas mūsų nepamatys ir rėšis visu greičiu?"

Dabar su ženklu 70 važinėja retas kuris. Nelygis. Aš ir pats jo nesidėčiau, jeigu ne tėvai. Bet dažnai suvokiu, jog jis reikalingas, idant kiti vairuotojui žinotų kokia bezdžionė gali vairuoti priekyje važiuojantį automobilį. Užsienyje tokie ženklai nebenaudojami. Aš ir pats manau, kad tai tėra sovietmečio reliktas. Tačiau užsienyje jauni ir nepatyrę vairuotojai užsiklijuoja žalią klevo lapą.

Pats ženklas manęs neįpareigoja neviršyti greičio. Turbūt kai kuriems vairuotojams keista, kai aplenkiu juos 120 km/h greičiu. Tačiau toks greitis lygiame, be mašinų, kelyje, mano nuomone, nėra didžiulė nuodėmė.

Dar, žiemą staigiai stabdžiau dėl netikėtai mano juostoje stovėjusio greitosios pagalbos automobilio. Gale važiavusi mašina mane aplenkė - vairuotojas pasukiojo pirštu prie smilkinio ir aplenkęs kirto per stabdžius - atseit, žinokis koks tai malonumas.

Vakar lenkdamas krovininį automobilį pamiršau žvilgtelėti į veidrodėlį. Baigęs lenkimą suvokiau, jog sutrukdžiau jau prieš mane lenkimą pradėjusiai mašinai, dėkui manevrą atlikau greitai.

Kaip suprantu, problema yra ne greičio apribojime. Tegul ir nepatyręs, bet vairuotojas turėtų važiuoti kaip ir visi kiti, nestabdant eismo. Bet informuoti kitus apie savo patirties stoką - irgi pareiga.