<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><!-- generator="wordpress.com" -->
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	>

<channel>
	<title>pamastymai &amp;laquo; WordPress.com Tag Feed</title>
	<link>http://wordpress.com/tag/pamastymai/</link>
	<description>Feed of posts on WordPress.com tagged "pamastymai"</description>
	<pubDate>Sat, 17 May 2008 22:09:21 +0000</pubDate>

	<generator>http://wordpress.com/tags/</generator>
	<language>en</language>

<item>
<title><![CDATA[]]></title>
<link>http://millla.wordpress.com/?p=6</link>
<pubDate>Fri, 09 May 2008 13:50:36 +0000</pubDate>
<dc:creator>millla</dc:creator>
<guid>http://millla.wordpress.com/?p=6</guid>
<description><![CDATA[kazkas ateina i tavo gyvenima visai nelauktai ir ten pasilieka amzinai&#8230;o kazkas, sakydamas  j]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://millla.files.wordpress.com/2008/05/atvaizdas202.jpg"><img class="aligncenter size-full wp-image-7" src="http://millla.wordpress.com/files/2008/05/atvaizdas202.jpg" alt="" width="420" height="315" />kazkas ateina i tavo gyvenima visai nelauktai ir ten pasilieka amzinai...o kazkas, sakydamas  jog atejo amzinai, jau bebaigia isnykst...</a></p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Kaip baigti semestrą per 3 dienas!]]></title>
<link>http://timiss.wordpress.com/?p=62</link>
<pubDate>Fri, 09 May 2008 13:32:03 +0000</pubDate>
<dc:creator>TIMIS</dc:creator>
<guid>http://timiss.wordpress.com/?p=62</guid>
<description><![CDATA[
Šiandien baigiau atsiskaityti buhalterinės apskaitos pagrindų dayką. Teko išmokti per 3 dienas]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p style="text-align:center;"><a href="http://timiss.files.wordpress.com/2008/05/2474332107_d0a00d91911.jpg"><img class="alignnone size-medium wp-image-64 alignleft" style="float:left;" src="http://timiss.wordpress.com/files/2008/05/2474332107_d0a00d91911.jpg?w=300" alt="" width="300" height="199" /></a></p>
<p>Šiandien baigiau <em>atsiskaityti buhalterinės apskaitos pagrindų dayką</em>. Teko išmokti per 3 dienas visą kursą ir per 2 paskaitas atsiskaityti (nejuokinga). Jei bučiau neatsiskaitęs, tiesiog būtų neprileidę prie egzaminų ir palikę kartoti kursą, o tai jau ne juokas. Kas pskatino mokytis?<strong> Baimes jausmas!</strong> :D Pasirašė į knygelę <strong>8</strong>. Užtektinai, tai dabar galiu šį trumpa savaitgalį papramogaut kaip reikiant, nes kitą savaitę prasideda sesija :)</p>
<p>Privalumai: 1. Euforija.</p>
<p>Trūkumai:</p>
<p>1. Skaudanti nugara;</p>
<p>2. Mažai miego;</p>
<p>3. Skaudanti galva nuo skaičių.</p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Vėl transportas]]></title>
<link>http://whiskyinc.wordpress.com/2008/05/01/vel-transportas/</link>
<pubDate>Thu, 01 May 2008 15:15:31 +0000</pubDate>
<dc:creator>whiskyinc</dc:creator>
<guid>http://whiskyinc.wordpress.com/2008/05/01/vel-transportas/</guid>
<description><![CDATA[Vakar stovėdamas eiliniame  kamštyje galvojau, kas negerai su Vilniaus transporto sistema. Na kaip]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p><img align="left" src="http://whiskyinc.files.wordpress.com/2008/05/050108-1514-vltransport1.png">Vakar stovėdamas eiliniame  kamštyje galvojau, kas negerai su Vilniaus transporto sistema. Na kaip jau buvo aptarta neturim visuomenini transporto, kuriuo būtų malonu naudotis. Neturim nei metro, nei  pakankamai autobusų/troleibusų.  Apsidairiau – visus Žalgirio gatvės keliautojus būtų galima sukišti į porą autobusų. Bet vis tiek kažkas ne taip . Ne autobusuose bėda. Bėda sistemoje, tiksliau, jos nebuvime. Miesto transporto infrastruktūros problemos, kalbant kariniais terminais, sprendžiamos tik taktiškai, bet ne strategiškai. Praplatinam gatvę, joje telpa daugiau automobilių . Ir viskas. Tik tiek, iš esmės niekas nesikeičia, todėl, kad gatvės atsiremia į žiedus ar sankryžas. Čia ir yra didžiausia problema. Kad ir kokias modernias šviesoforų sistemas diegtum, sankryža liks sankryža, kurioje susikirs bent du transporto srautai. Net ir pastačius viaduką (tokį, koks stovi Ukmergės ir Geležinio vilko sankirtoje) problema neišsisprendžia, nes automobiliai stoja prie kitų šviesoforų.  Vietoj tikrų transporto arterijų, teturim cholesteroliu aplipusias kraujagysles. Transportas pradėjęs judėti "arterija" negali jokiu būdu sustoti – nei sankryžų, nei žiedų. Pastovėti galima tik įvažiuojant, bet jokiu būdu ne važiuojant. Tai turėtų būti nesustojantis aplinkkelis aplink visą miestą, o ne plati gatvė prasidedanti už miesto ir atsitrenkianti į senamiestį. Turime mokytis iš gamtos, kad ir iš žmogaus kūno: kapiliarai, kraujagyslės, arterijos/venos, bet jokiu būdu ne po gabalėlį visko. Taip pat ir dėl viešojo transporto juostų. Jų paskirtis pritraukti viešajam transportui keleivių, keliaujant greičiau nei nuosavu transportu. Bet kaip gali keliauti greičiau, jei turi sukinėtis kas porą šimtų metrų ir autobusų juostos į normalią juostą, kuria paprasti automobiliai gali suktis į kairę, taip visiškai ją paralyžuodami.
</p>
<p>Dar norėčiau išreikšti nuomonę dėl žiedų. Tai pats kvailiausias sprendimas esant dideliam eismui. Jei pravažiuoja keli automobiliai – puiku, bet jei turi įsibrukti bijodamas, kad kas nors tave nuskins, ir turi tenkintis  Dievo ir atvažiuojančio automobilio malone. Jei neturim ir nedarom normalios sistemos, tai bent panaikinkim žiedus.</p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Kodėl man patinka JAV?]]></title>
<link>http://whiskyinc.wordpress.com/2008/04/28/kodel-man-patinka-jav/</link>
<pubDate>Mon, 28 Apr 2008 15:56:26 +0000</pubDate>
<dc:creator>whiskyinc</dc:creator>
<guid>http://whiskyinc.wordpress.com/2008/04/28/kodel-man-patinka-jav/</guid>
<description><![CDATA[
Nemeluosiu, šis įrašas yra atsakas į Pauliaus postą.
JAV man patinka, nes nebijo prisiimti ats]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p><img src="http://www.matthewktabor.com/images/american-flag.jpg" alt="" width="374" height="248" /></p>
<p>Nemeluosiu, šis įrašas yra atsakas į <a href="http://papaulius.blogas.lt/374089/kritikuoti-jungtines-valstijas.html">Pauliaus</a> postą.</p>
<p>JAV man patinka, nes nebijo prisiimti atsakomybės už save ir už aplinkinius. Nesvarbu kokiais tikslais jie tai daro, bet paprastai veikia norėdami sukurti demokratiškus sąjungininkus. Karas tai ar specialiosios operacijos, tačiau JAV daro darbą, kurio nedaro kitas demokratinis pasaulis. Karas Irake. Koks skirtumas dėl ko jis, jus irakiečiai gavo laisvę, laisvę rinktis, laisvę gyventi nekaustomi valdžios baimės. Žinoma demokratija turi savo kainą. Chaosas, viso pasaulio teroristai vykstantys į Iraką. Jei demokratinė valdžia atsilaikys dar dešimt metų atsilaikys ir kitus. JAV atlieka darbą, kurio nenori ir nesugeba atlikti Jungtinės Tautos ir Europa, kurios sugeba tik dejuoti - "žmogaus teisės, tik pagalvokit apie žmogaus teises", o pati absoliučiai nieko nedaro, kad jas užtikrinti pasaulyje. Jei visi tokie geri, kodėl nieko nedaro <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Darfur_conflict">Darfūro</a> regione?</p>
<p>Jie turi turtingą istoriją. Vien ką reiškia pirmoji pasaulyje konstitucija! Išradimai, karai, tradicijos. Oponuoju <a href="http://scaniagti.blogspot.com/">Scania</a>, kad viskas iš Europos. Jei gręšimės į istoriją, tai Europa žinias perėmė iš arabų, šie iš graikų ir kinų, bei Mesopotamijos. Apie dabartines technologijas, ko tai kodėl mano PC dar niekada nėra buvę europietiško procesoriaus? Technologinį pajėgumą atspindi ginkluotė. JAV karyboje lyderis be konkurencijos. <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Stealth_aircraft">Stealth</a> technologijos, <a href="http://www.youtube.com/watch?v=KS0pSwdQfbY">moderniausi šarvai</a>, <a href="http://www.technologijos.lt/archyvas/armija/k_technologijos/robotu_atakos_0804/zphoto_news_view">robotai</a>, <a href="http://www.technologijos.lt/archyvas/armija/k_technologijos/mahem/zphoto_news_view">fantastiniai</a> ginklai, tokie, su kokiais žaidėme PC Kas sakys, kad Rusija atkrautų malkų JAV ir, kad AK 47 geriausias ginklas kurį mūsio įkarštyje ima JAV kariai, <a href="http://karyba.lt/e107_plugins/forum/forum_viewtopic.php?1319">straipsnis</a> apie Rusijos tachnologijas. Europiečiai nebegali lenktyniauti su JAV, tai vien parodo bendro Europos kūrinio <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Eurofighter_Typhoon">Eurofighter</a> naikintuvo nesekmė. Jei ne JAV, tai nematytumėme nė šio įrašo - Internetas juk išrastas JAV, kaip ir kompiuteris, branduolinė bombą, padėjusi išvengti didelių konfliktų daugybę dešimtmečių, elektros lemputė, telefonas, dirbtinė širdis ir daugybė kitų.</p>
<p>Kultūra. Neturi kultūros? Džiazas, Bliuzas, Padėkos diena, Holivudas, Coca-cola, McDonalds, prekybos centrai - negi Jūs neesate šios jau pasaulinės kultūros dalis? Vartotojiška kultūra? Pamėginkit gyventi nevartodami ir grįžti į klojimą su spingsule. Nesinori, ar ne?</p>
<p>JAV yra didingiausia valstybė pasaulyje, galbūt ir per visą istoriją. Daugelis negali susitaikyti kad yra nustumti nuo pjedestalo (tarkim Prancūzija, Vokietija, Rusija), todėl stengiasi kaip įmanoma labiau trukdyti, net je tai kenktų ir jai pačiai.</p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Signalizacijos - are driving me crazy]]></title>
<link>http://whiskyinc.wordpress.com/2008/04/23/signalizacijos-are-driving-me-crazy/</link>
<pubDate>Wed, 23 Apr 2008 14:20:38 +0000</pubDate>
<dc:creator>whiskyinc</dc:creator>
<guid>http://whiskyinc.wordpress.com/2008/04/23/signalizacijos-are-driving-me-crazy/</guid>
<description><![CDATA[ Automobilių signalizacijos paskirtis yra apsaugoti automobilį nuo vagystės visokiais pypsėjimai]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p><img style="margin:5px;" src="http://www.autosecuritysystems.co.uk/cdata/23217/img/23217_721599i.jpg" alt="" width="202" height="161" align="left" /> Automobilių <a href="http://www.stickdeath.com/2005auto.html">signalizacijos paskirtis</a> yra apsaugoti automobilį nuo vagystės visokiais pypsėjimais švytejimais ir papildomos apsaugos priemonėmis. Viskas labai čiki, tačiau yra viena problema - signalizacijos veikia per daug gerai. Ne, ne dėl to, kad mašinų neitų pavogti - kam reikia tas nuvažiuoja, kad ir ką būtum padaręs - o dėl to, jos pypsi ir pypsi. Pypsi nekreipdamos dėmesio į paros laiką, metų laikus (nors rudenį labiau, nes vėjas), pypsi nuo bet ko - nuo pravažiuojančio automobilio, praeinančio žmogaus, vėjo, petardų, griaustinio - nuo visko; Problema ta, kad automobilio niekas nevagia, o jis vistiek pypsi. Pypsi tiek daug, kad niekas nebekreipia dėmesio. Prieš porą metų buvo atsitikimas. Kieme, kaip priklauso signalizacijos pypsėjo kaip visuomet, kaip ir kekvieną naktį, tik skirtumas tas, kad ryte pusė automobilių aikštelės automobilių turėjo vienu langu mažiau ir visiškai nebeturėjo audiomagnetolų. Tačiau niekas nekreipė dėmesio  - juk jos ir turi pypsėti nuolatos. Kuo geresnė signalizacija, tuo labiau ji dažniau skleisti visokius garsus.</p>
<p>Ir jos vistiek vis pypsi ir pypsi.</p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Grožio kultas]]></title>
<link>http://whiskyinc.wordpress.com/2008/04/19/grozio-kultas/</link>
<pubDate>Sat, 19 Apr 2008 09:14:26 +0000</pubDate>
<dc:creator>whiskyinc</dc:creator>
<guid>http://whiskyinc.wordpress.com/2008/04/19/grozio-kultas/</guid>
<description><![CDATA[ Praeitą savaitę žiūrėjau CNN laidą iReport. Kaip visuomet buvo aptariama, ką gero per savait]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p><img style="margin:5px;" src="http://fc06.deviantart.com/fs23/f/2008/002/a/8/a836049a0d358dae.jpg" alt="" width="154" height="224" align="left" /> Praeitą savaitę žiūrėjau CNN laidą <a href="http://www.ireport.com">iReport.</a> Kaip visuomet buvo aptariama, ką gero per savaitę sužvejojo paprasti žmonės ir paskelbė internete. Buvo vienas reportažas apie interneto svetainę <a href="http://www.missbimbo.com/">Miss Bimbo</a>. Kaip supratau, žaidimo esmė yra prižiūrėti gražią jauną merginą, pikti jai madingus rūbus, daryti plastines operacijas (dar buvo galima pirkti dietines tabletes, bet vėliau uždraudė)  ir padaryti ją populiaria bei surasti jai tinkamą partnerį - kažkas panašaus į vaikystės <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Tamagotchi">tomagotchi</a>, tik, kad vietoj fantastinio gyvūnėlio jauna mergina. Pasirodo šis žaidimas sukėlė nemažą skandalą Didžiojoje Britanijoje, nes pasirodo, jis iškreipia jaunų mergaičių pasaulio suvokimą ir gali pradėti kenkti sveikatai. Vėliau sekė žurnalistės kometaras, kad "kodėl nesukūrus žaidimo "Healthy Bimbo"?". Jai pritarė ir antrasis žurnalistas.</p>
<p>Gan nemažai šių dienų "filosofų" mano, kad yra per daug sureikšminamas grožio kultas, kad jis verčia žmones jaustis nepilnaverčiais, žaloja psichiką: kekvieną dieną žurnaluose, televizijoje, reklamose matome gražius žmonės, ir todėl galime pradėti jaustis nenormaliais. Tačiau, nors tu ką nori daryk, man patinka gražūs žmonės - kuo daugiau matau, tuo geriau jaučiuosi. Man patika, ir gražūs televizios vedėjai, ir reklamos veidai. Reklama ir yra tam, kad susietų tave su kokiomis nors emocijomis, sutapatintų tave su  reklamos veidu .Beje kalbant apie reklamą, <a href="http://dove.msn.com/">DOVE</a> pasirinko reklamos šūkį "Real woman&#124;Real beauty", suprask esi graži kokia esi ir tau nėra šansų būt gražesnei. Žinoma visos moterys yra gražios, tačiau kai kurios yra gražesnės (tas pats ir su vyrais, ir su mašinomis ir su bet kuo aplink - kažkas yra vis tiek geresnis už kitą).  Tai kodėl norėti atrodyti geriau yra blogai? Kodėl tai negali būti siekiamybė? Jei makiažas ar plastinė operacija tau padės pasijusti geriau - kodėl gi ne? Galų gale, mane gražūs žmonės skatina padaryti kažką geresnio savo kūnui, nes supranti, kad tai ne vis vien - valgyti sveikesnį maistą, sportuoti, miegoti reikalingas valandas - tai kas čia blogo? Grožis yra savybė suteikta Dievo ir genetikos, tai kodėl mes turime pradėti ignoruoti ją, paversti kažkokiu tabu, kad tik ko nors nesunervinti? Jei kažkas pradėjo nesveikai badauti ar užklupo depresija, tai čia vėl visuomenės kaltė? Šie žmonės ir taip yra emociškai pažeidžiami, tai greičiausiai jiems reikėtų pagalbos anksčiau ar vėliau. Jei sakom, visi žmonės lygūs , tai kaip jaustis tam, kuris nėra toks protingas, kaip kitas asmuo - tavo klasiokas įstojo į universitetą, o tu ne. Ar ir čia turi būti lygybė?</p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Darbai studijuojantiems]]></title>
<link>http://whiskyinc.wordpress.com/2008/04/18/darbai-studijuojantiems/</link>
<pubDate>Fri, 18 Apr 2008 10:00:10 +0000</pubDate>
<dc:creator>whiskyinc</dc:creator>
<guid>http://whiskyinc.wordpress.com/2008/04/18/darbai-studijuojantiems/</guid>
<description><![CDATA[ Šiuo metu turime rekordiškai mažą nedarbo lygį - apie 3.2% (Centrinės Žvalgybos Agentūros d]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p><img src="http://img.timeinc.net/fortune/services/sections/customprojects/sections/060918_WorkLife_cvr.jpg" alt="" width="199" height="260" align="left" /> Šiuo metu turime rekordiškai mažą nedarbo lygį - apie 3.2% (Centrinės Žvalgybos Agentūros duomenys). Darbdaviai skundžiasi, kad neturi kvalifikuotų darbuotojų ir tai stabdo ūkio augimą, lėtina ekonomiką. Žmonių Lietuvoje mažėja (nors ir lėčiau negu anksčiau), ir tai nėra gerai. Tačiau studentai, kaip potenciali darbo jėga, yra terra incognita Lietuvos darbdaviams. Nors darbdaviams reikia darbuotojų, o studentams pinigų ir praktikos, jie tarsi stovi skirtingose barikadų pusėse. Gerai jei studentas yra neakivaizdininkas, kartais į egzaminus reikia išleisti, bet jei dieninikas, tai kas čia per darbuotojas? Tačiau juk net ir dieninėse studijose besimokantys studentai turi kelias valandas laisvo laiko, kurias galėtų skirti darbui - tačiau niekam jo nereikia, nes darbdaviui reikia visą rdarbo dieną dirbančio darbuotojo. Gal studentai nėra visiškai kvalifikuoti darbuotojai, neturi patirties, tačiau ar nėra įmanoma juos išsiugdyti į lojalius darbuotojus? Įmonėje turėti šiek tiek lankstumo, kad kai kuriuos darbus galėtų atlikti namuose? Negi tikrai nėra darbų kuriuos galėtų studentai dirbti? Atrodo nelabai, nes pasižiūrėjus į interneto darbo portalus, tokius kaip <a href="http://www.studabir.lt/">studabir.lt</a> ar <a href="http://www.naujasdarbas.lt/index.php?current=74&#38;by=2">naujasdarbas.lt</a> iš tų dvidešimties skelbimų nėra labai daug ko rinktis.</p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Kodėl mėgstu meną?]]></title>
<link>http://whiskyinc.wordpress.com/?p=14</link>
<pubDate>Tue, 15 Apr 2008 20:11:39 +0000</pubDate>
<dc:creator>whiskyinc</dc:creator>
<guid>http://whiskyinc.wordpress.com/?p=14</guid>
<description><![CDATA[Menas turi daugybę išraiškos formų: vaizdinę, garsinę, rašytinę, kitokią juslinę, kartais ]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p><img class="alignleft" style="border:5px solid black;float:left;" src="http://tn3-1.deviantart.com/fs29/300W/i/2008/077/6/4/Art_is_Life_____2_by_al2sami.jpg" alt="Art is Life 2 by al2sami" width="291" height="327" />Menas turi daugybę išraiškos formų: vaizdinę, garsinę, rašytinę, kitokią juslinę, kartais nė negalime atskirti, kad tai menas - tai pateikiama taip subtiliai ir mes to nė nepastebime.  Žmogus kūrė meną nuo pat apsigyvenimo urvuose išraižydamas ant sienų kokį priešistorinį briedį. Kam mums meno reikia? Tai teikia mums estetinį pasitenkinimą, sukuria bendravimą, kurio negalime gauti "įprastais metodais". Žmogus mene išsireiškia taip, kaip negali negaili išsireikšti kitaip. Menu sukuriamas kitas pasaulis, kurį kūrėjas įsivaizduoja, apie kokį svajoja. Toks pasaulis yra ne tik knygose ar filmuose, jis yra ir nuotraukose. Jose sukuriama tokia aplinka, įvaizdis kuris gali šokiruoti, nuteikti romantiškai, o gal būti tiesiog neutralus, tačiau blogas tas kūrinys, kuris nepriverčia susimąstyti. Bloginimas taip pat yra menas. Blogo autorius perteikia savo mintis, pasaulio suvokimą ir perduoda savo skaitytojams. Jis taip bendrauja su žmonėmis, kurių gal būt nėra matęs ar nė nepamatys gyvenime. Tačiau tai yra bendravimas, pagrindinė meno užduotis, suteikti galimybę individams socializuotis. Kodėl nėra populiarus menas, kurį sukūrė vienas kompiuteris ar gyvūnai? Gal estetiškai tai ir gali būti gražu, tačiau tai nieko nereiškia, nėra perteikiama mintis. Picasso paveikslai - vieniems tai kvailystė, nes nesuvokia bendro vaizdo, kitiems gi tai puiki proga paieškoti esmės. Nėra svarbu kokios, svarbu, kad ji būtų ir kokią norėjo išties perteikti autorius. Panašiai kaip ir mokykloje rašomos interpretacijos. Mano mokykloje mokėsi J. Apučio anūkė, kuriai kaip tik reikėjo rašyti interpretaciją iš jo teksto. Ji paklausė senelio: "Ką tu galvojai rašydamas, ką norėjai perteikti, kokia tavo teksto prasmė?" Atsakymas buvo: "Jokios prasmės, vaikeli, nėra, tiesiog rašiau, kad rašyčiau nieko nemąstydamas apie jokią prasmę." Nors ir, rodos, nenorėta perteikti jokios prasmės, tačiau kūrėjas suformuoja savo pasaulį, savo nuotaiką, ten kur jis norėtų bent sekundės dalį pabuvoti. Ypač tai jaučiama knygose, pasaulis, kad ir koks jis žiaurus - romantizuojamas, herojai stiprūs, charizmatiški, išdidūs, gerbiami, pasiryžę iškęsti bet kokius iššūkius - tokie, koks norėtų būti autorius. Filmai, kad ir kokie tragiški būtų atspindi kūrėjo norą pabūti ekrano viduje akimirką. Koks vaikas (nesvarbu, kiek jam būtų metų, kad ir šimtas) nenorėtų pakovoti su transformeriais, turėti tokių sugebėjimų kaip Neo Matricoje, būti drąsus kaip Jasse James, kartu su Jack Sparrow plaukioti bekraštėmis jūromis. Besigerėdamas kūryba, kad ir kokia ji būtų, bendrauju tarsi su autoriaus pasamone, su slapčiausiais jo troškimais, pasineri į bekraštę fantaziją, net jeigu ji yra arti realybės. Pabėgti iš šio pasaulio man patinka, pasitraukti nuo kasdienių rūpesčių, kuries yra nesvarbūs, tačiau gyvenimą gadina. Vieni bėga nuo gyvenimo svaigindamiesi, kiti užsiiminėdami ekstremaliomis sporto šakomis, kiti stengiasi panirti patys į jų pačių kontoliuojamą fantazijų jūrą žaisdami (kodėl, jei ne dėl noro pabėgti, tapo tokie populiarūs second life ir kiti? Nes ten esi visai kas kita, neturi problemų, trūkumų kip čia, pasaulyje).</p>
<p>Mėgaujuosi tuo pabėgimu, su kekvienu peržiūrėtu filmu, perskaityta knyga, nuostabiu piešiniu, kartais net nesinori grįžti, bet fizinis kūnas primena, kad tu vis dar čia, galbūt tokiame pat virtualiame pasaulyje.</p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA["Niekada nemaniau, kad tokie dalykai gali dėtis palėpėje..."]]></title>
<link>http://erephas.wordpress.com/?p=67</link>
<pubDate>Mon, 24 Mar 2008 20:48:42 +0000</pubDate>
<dc:creator>erephas</dc:creator>
<guid>http://erephas.wordpress.com/?p=67</guid>
<description><![CDATA[Senokai nieko nerašiau. Nebuvo apie ką, o kartu ir nebuvo ūpo prie to rimtai prisėsti - tad daba]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p>Senokai nieko nerašiau. Nebuvo apie ką, o kartu ir nebuvo ūpo prie to rimtai prisėsti - tad dabar reikėtų pasiaiškinti, kas atima liūto dalį mano laiko.</p>
<p>"<a title="Palėpė" href="http://teatras.vgtu.lt/" target="_blank">Palėpė</a>" - tai Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatras-studija, vadovaujama profesionalaus režisieriaus Olego Kesmino. Jis baigė režisūrą Klaipėdoje, o vėliau tęsė mokslus Vilniuje, Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje. Kursą baigė kartu su Oskaru Koršunovu, keletą metą statė spektaklius tuomet Lietuvos Akademiniame dramos teatre, dar Prancūzijoje, Liono mieste, vėliau pats dėstė LMTA, kol iki 1999 metų rudens, nepasitaręs su VGTU valdžia, neįkūrė "Palėpės".</p>
<p>Interviu su Olegu Kesminu ir Rasa Krisčiūnaite - "<a href="http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=12272">Literatūra ir menas</a>"</p>
<p>Nuo to laiko "Palėpėje" gimė daug tiek paties režisieriaus, tiek studentų režisuotų spektaklių, studija laimėjo daugybę tarptautinių ir universitetinių teatrų forumų apdovanojimų.</p>
<p>Šviežiausia "Palėpės" premjera - "<a href="http://teatras.vgtu.lt/spektakliai/sugrizimas/index.html">Sugrįžimas: scenos iš Adomos Mickevičiaus gyvenimo Lietuvoje</a>", kuriame, beje, vaidinu ir aš. Kiekvienais metais mes paruošiame po du-tris spektaklius universitetinių teatrų forumui, šiuo metu statome spektaklį pagal Knuto Hamsuno romaną "Badas".</p>
<div style="text-align:center;"><img src="http://farm3.static.flickr.com/2232/2359266892_592a278f73.jpg?v=0" border="1" alt="" width="476" height="317" /></div>
<p>Bet tai - tik techninė informacija. Niekas negali perteikti to euforijos jausmo, kai sėdi senamiestyje, pro langą matai Pranciškonų bažnyčios langų ugnis, o šalia skamba režisieriaus pasakojimas apie Adomą, jo poezija, gitaros akordai... "Palėpė" neturi teatrams įprastos salės - jas atstoja tam pritaikytos dvi VGTU architektūros fakulteto auditorijos - jos kartu ir scena, ir drabužinė, ir sandėliukas.</p>
<div style="text-align:center;"><img src="http://farm3.static.flickr.com/2363/2359268186_0782618de2.jpg?v=0" border="1" alt="" width="265" height="398" /></div>
<p>Man, kaip iki tol visiškai teatro patirties neturinčiam žmogui, labai įdomu matyti spektaklio kūrimo procesą, jame dalyvauti ir savaip prie to prisidėti. Repeticijos galbūt netgi malonesnės negu galutinio spektaklio rodymas žiūrovui. Iš pradžių tikėjausi tik susipažinti su apšvietėjo, garso operatoriaus darbu, padėti kurti scenografiją, tačiau kiekvienas šioje studijoje privalo vaidinti - ir, o siaube!, man velniškai patiko.</p>
<p>Šį savaitgalį "Palėpė" rodo spetaklį "<a title="Sirano" href="http://teatras.vgtu.lt/spektakliai/sirano/index.html" target="_blank">Dangaus Keleivis</a>" pagal Edmond Rostand pjesę "Sirano de Beržerakas", kurios premjerai Paryžiaus "Port Saint Martin" teatre neseniai sukako 110 metų. 2004 m. gegužės mėn. vykusiame 5-ajame tarptautiniame universitetų teatrų Forume "Mes kartu" spektaklis pelnė 8 diplomus: už drąsią veikalo interpretaciją, už stilingą scenografiją, už muziką, o aktoriai - už vaidmenis.</p>
<div style="text-align:center;"><img src="http://farm4.static.flickr.com/3219/2358442809_e701c12fe4.jpg?v=0" border="1" alt="" /></div>
<p>Jei turite laisvą penktadienio arba šeštadienio vakarą, užeikite į "Palėpę" - juk įėjimas nemokamas. Tiesa, prieš tai reikia rezervuoti vietas internetu <a href="mailto:palepe@mail.lt">palepe@mail.lt</a></p>
<p>Laikas: 19 valanda penktadienį, kovo 28 dieną; 18 valanda šeštadienį, kovo 29 dieną; spektaklio trukmė - dvi su puse valandos.</p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Apie gyvenimą]]></title>
<link>http://mazaspasaulis.wordpress.com/?p=3</link>
<pubDate>Sun, 09 Mar 2008 19:07:22 +0000</pubDate>
<dc:creator>mazaspasaulis</dc:creator>
<guid>http://mazaspasaulis.wordpress.com/?p=3</guid>
<description><![CDATA[     Atrodo, gyveni žmogus ir tiek: kartais laimingas, kartais apniktas depresijos, kartais, taip s]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p>     Atrodo, gyveni žmogus ir tiek: kartais laimingas, kartais apniktas depresijos, kartais, taip sakant, ne fazėj. Bet gyveni - vaikštai, kvėpuoji, dainuoji duše, myli... O ką dažniausiai žmonės myli? Vėlgi gyvenimą. Bet kas jis per velnias? ir kas nutiktų, jei imtų Tavo gyvenimas ir pasibaigtų? Ogi nieko -  keli žmogučiai, tokie patys pasauliui nereikšmingi, kaip ir Tu pats, paverktų ir tiek.</p>
<p>Atsiprašau gerbiamų skaitytojų už cinizmą. Kažkada, tokios pačios nuotaikos apimta, mąsčiau apie tai: va, imi ir nusižudai - na ir kas? Neradau nė vieno argumento, dėl ko turėčiau gyventi, išskyrus savo šeimos bei draugų (tikiu, kad tokių porą turiu) liūdesį. Tada ir supratau, kam buvo išrastos religijos ir panašūs <i>išsimislijimai</i>: juk už kito žmogaus nužudymą galima nubausti (nes yra ką nubausti). O jei kiekvienas, susidūręs su sunkumais, imtų ir nusižudytų - kas tada? Gi pasaulis tuoj pat ištuštėtų. O keli išsišokėliai, turintys potraukį valdyti mažesnius ir silpnesnius, nebeturėtų, kam vadovauti. Todėl krikščionybėje, kaip ir daugybėje kitų religijų, sukurta tokia pomirtinio pasaulio koncepcija: dori žmonės padenką į rojų, o nusidėjėliai (tarp jų ir tie, kurie patys sau atėmė gyvybę) - į pragarą.</p>
<p>Tačiau šiais laikais daugybė žmonių nuo religijos atsiriboja. Nemanau, kad ateizmas - blogis, ne. Tai parodo, jog vis daugiau žmonių ima galvoti savo galva. Bet bendruomeniniam gyvenimui tai nepadeda. Wikipedijoje skaičiau, kad kasmet nusižudo beveik milijonas žmonių, daugiau nei žūsta karuose. Pasaulyje savižudybė įvyksta kas 40 sekundžių, o didžiausias savižudžių skaičius yra Baltijos valstybėse, kur kasmet nusižudo apie 40 iš 100 000 žmonių. Mažiausiai savižudžių – Maltoje, kur žmogžudystės vyksta net ne kasmet. Reikia paminėti, kad toje saloje (tiksliau, dviejose) maždaug 98% gyventojų sudaro Romos katalikai (kas nežino, tai - vyraujanti religija Lietuvoje, ją išpažįsta maždaug 85%) Hm... išvada tikriausiai tokia: senovėje sugalvotas ginklas prieš gyvenimo nutraukimą tikrai veiksmingas.</p>
<p>Bet manyti, kad tik religija pagerina maltiečių gyvenimą, būtų naivu: ten gi žymiai šilčiau, Maltos krantus skalauja Viduržemio jūra ir gyvena pietiečiai žmonės - daug bendraujantys ir besidžiaugiantys kiekviena gyvenimo akimirka. Ir nesvarbu, kad tai beprasmiška - prasmės vis vien niekur nėra - užtat šitaip gyventi gera. Už tai ir pakelkim vakarinį arbatos puodelį...<a href="void(0)" id="file-link-4" title="g&#38;edot;l&#38;edot;" class="file-link image"> 			</a></p>
<p><a href="void(0)" id="file-link-4" title="g&#38;edot;l&#38;edot;" class="file-link image"> </a></p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Kein Denglisch]]></title>
<link>http://nemiros.wordpress.com/2008/02/23/kein-denglisch/</link>
<pubDate>Sat, 23 Feb 2008 15:51:06 +0000</pubDate>
<dc:creator>margarita1</dc:creator>
<guid>http://nemiros.wordpress.com/2008/02/23/kein-denglisch/</guid>
<description><![CDATA[Dirbdama su vadovėliu geni@l A1,A2,B1 pastebėjau autorių pomėgį vartoti daug anglicizmų.Treči]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p><span style="font-family:Times New Roman;"><span>Dirbdama su vadovėliu <span style="text-decoration:underline;"><a href="mailto:geni@l%20A1,A2">geni@<span>l </span>A1,A2</a>,B1</span> </span><span>pasteb</span><span>ėjau autorių pomėgį vartoti daug anglicizmų.Trečios gimnazijos klasės (11 klasė) mokinius paraginau pabūti vokiečių kalbos ekspertais ir angliškiems žodžiams paieškoti vokiškų atitikmenų. Mokiniai mielai ėmėsi šios užduoties ir kuo sėkmingiausiai be mano pagalbos sugebėjo parašyti teksto MARIA,18:”ICH BIN SHOPPINGSÜCHTIG</span><span>!“(<a href="mailto:geni@l">geni<span>@l</span></a></span><span>B1)</span><span>36 eilutes tik vokiečių kalba. Būtent ten ir buvo tiek daug<span> </span>angliškų žodžių. Matyt autoriai manė, kad be jų negalima apseiti, o gal galvojo, kad taip besimokantys vokiečių kalbos geriau supras tekstą. Bet tuos elementarius vokiškus<span> </span>žodžius vaikai mokosi dar šeštoje-devintoje<span> </span>klasėje ir juos tikrai žino. Todėl nesuprantu, kam autoriai darko vokiečių kalbą. Sąmoningai ar ne jie tiesiog ją užteršia. Gal tuomet apskritai mokykikim vaikus ne vokiečių kalbos, o taip vadinamos<span> </span>Denglisch. </span></span><span></span><span><span style="font-family:Times New Roman;">Čia<span> </span>ištrauka iš<span> </span></span><a href="mailto:geni@lB1"><span style="font-family:Times New Roman;">geni@lB1</span></a><span style="font-family:Times New Roman;"><span> </span>E5 anksčiau minėto teksto MARIA,18... ir mokinių vertimas į tikrąją vokiečių kalbą DEUTSCH skliausteliuose!</span></span><span><span style="font-family:Times New Roman;"> </span></span><span><span style="font-family:Times New Roman;">„Maria,18: Ich bin <span style="text-decoration:underline;">shoppingsüchtig</span> ( einkaufsüchtig).“</span></span><span><span style="font-family:Times New Roman;"> </span></span><span><span style="font-family:Times New Roman;">....</span></span></p>
<p class="MsoBodyText" style="margin:0;"><span><span style="font-family:Times New Roman;">Was für die meisten <span style="text-decoration:underline;">Girls</span> (Mädchen) einfach nur Freizeit-<span style="text-decoration:underline;">Fun</span> (Freizeit-Spaß) oder Bummel durch Einkaufsstraßen ist, ist für Maria viel, viel mehr: Beim <span style="text-decoration:underline;">Shoppen</span> (Einkaufen) fühlt sie sich wie ein umschwärmter Star, für den ein roter Teppich ausgerollt wird.</span></span></p>
<p><span><span style="font-family:Times New Roman;">„Es ist wie ein Anfall“, erzählt Maria stockend. „immer das gleiche: Ich sehe Jennifer Lopez im TV<span> </span>und sofort will ich <span style="text-decoration:underline;">coole</span>(tolle) Klamotten haben wie sie!...“</span></span><span><span style="font-family:Times New Roman;">Schon mit 13 Jahren fing alles an. Zunächst war es noch ganz harmlos, sie ging mit Freundinnen <span style="text-decoration:underline;">shoppen</span> (einkaufen) –wie tausende anderer <span style="text-decoration:underline;">Girls</span>(Mädchen) auch....</span></span><span><span style="font-family:Times New Roman;">Maria zieht sich von ihrer <span style="text-decoration:underline;">Clique</span>(Gruppe) zurück,sie wird einsam.</span></span><span><span style="font-family:Times New Roman;">Glückliche Momente erlebt sie nur, wenn sie neue Sachen gekauft hat. Doch dieses Glück ist trügerisch. „Wenn ich die Sachen zu Hause hatte, war der <span style="text-decoration:underline;">Glamuor</span> (Zauber) verschwunden. Es waren nur noch unnützige Dinge, die ich da nach Hause gebracht hatte. <span style="text-decoration:underline;">Make-up</span>(Schminke) Pullover, teure <span style="text-decoration:underline;">Beaty-</span>Masken( Schönheitsmasken) ...</span></span><span><span style="font-family:Times New Roman;"> </span></span><span><span style="font-family:Times New Roman;">Mano mokiniai mielai padirbėjo vokiečių kalbos ekspertais ir patys stebėjosi, kad vadovėlyje tiek daug anglicizmų. Jie teigė,kad ir be jų kuo puikiausiai būtų supratę tekstą. Juk vokiškus atitikmenis angliškiems žodžiams prisiminė ir be žodyno. </span></span><span><span style="font-family:Times New Roman;">Tai tiek.</span></span></p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Troleibuso psichologas]]></title>
<link>http://erephas.wordpress.com/2007/12/30/troleibuso-psichologas/</link>
<pubDate>Sun, 30 Dec 2007 17:02:12 +0000</pubDate>
<dc:creator>erephas</dc:creator>
<guid>http://erephas.wordpress.com/2007/12/30/troleibuso-psichologas/</guid>
<description><![CDATA[Ar pastebėjot? Dažniausiai pirmas dalykas, kurį padaro prie aprasojusio lango viešajame transpor]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p>Ar pastebėjot? Dažniausiai pirmas dalykas, kurį padaro prie aprasojusio lango viešajame transporte prisėdęs keleivis, tai jį prasivalo.</p>
<p>Gal tam, kad galėtų nenukreipti savo žvilgsnio į kitų keleivių pusę?</p>
<p>Tikisi pamatyti pasikeitusią miesto panoramą?</p>
<p>O gal tiesiog nori sutrumpinti savo kelionę pro langą besikeičiančiais vaizdais?</p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Aš - "lochas", bet nebijau to pripažinti]]></title>
<link>http://erephas.wordpress.com/2007/08/29/as-lochas-bet-nebijau-to-pripazinti/</link>
<pubDate>Wed, 29 Aug 2007 20:04:30 +0000</pubDate>
<dc:creator>erephas</dc:creator>
<guid>http://erephas.wordpress.com/2007/08/29/as-lochas-bet-nebijau-to-pripazinti/</guid>
<description><![CDATA[Savo rožinę kortelę gavau beveik metus atgal. Egzaminą išlaikiau iš pirmo karto, teoriją - 10]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://www.flickr.com/photos/photoshopbob/180465280/"><img src="http://erephas.wordpress.com/files/2007/08/70-sign.png" alt="70-sign.png" align="right" height="314" width="220" /></a>Savo rožinę kortelę gavau beveik metus atgal. Egzaminą išlaikiau iš pirmo karto, teoriją - 100%. Dar nesu patyręs nė vieno auto-įvykio. Tačiau esu daug išvengęs.</p>
<p>Pavasarį su draugu važiavau į Norviliškes, pasižiūrėti Be2Gether festivalio vietos (o taip pat paveizėti pilies). Ilgu neasfaltuotu keliu važiavo maršrutinis autobusas. Nenuostabu, kad jo kelio dulkės pradėjo skverbtis į automobilio saloną per kondicionavimo sistemą. O stotelė niekaip nepasirodo... Nusprendžiau lenkti. Greitis - 100 km/h, greitai atplenkiu ir užimu savo juostą. O čia prasideda posūkis. Jaučiu, kad slysta galinė ašis. Driftas! Vis labiau ir labiau mano "Žaibas" taikosi nulėkti nuo kelio. Mynu stabdį (o to tikrai nereikėjo daryt). Viskas, mašina slysta šonu. Suku vairą į visas puses - stengiuosi neišlėkti nuo kelio, tuo labiau apsiversti ir paarti rugių laukus. Galvoje viena mintis - kaip nesudaužyti tėvų mašinos. Du kartus apsisukę pagaliau sustojam.</p>
<p>Būsimus vairuotojus tokioms situacijoms ruošia. Teoriškai. Aš, be abejo, žinau, kad slystant galui reikia neatleisti akseleratoriaus ir vairą pakreipti į slydimo pusę. Bet extra situacijoje tokiam šaltakraujiškumui tiesiog nelieka vietos. Besisukant kaip vilkeliui galvoje šmėstelėjo mintis - "o jeigu autobuso vairuotojas mūsų nepamatys ir rėšis visu greičiu?"</p>
<p>Dabar su ženklu 70 važinėja retas kuris. Nelygis. Aš ir pats jo nesidėčiau, jeigu ne tėvai. Bet dažnai suvokiu, jog jis reikalingas, idant kiti vairuotojui žinotų kokia bezdžionė gali vairuoti priekyje važiuojantį automobilį. Užsienyje tokie ženklai nebenaudojami. Aš ir pats manau, kad tai tėra sovietmečio reliktas. Tačiau užsienyje jauni ir nepatyrę vairuotojai užsiklijuoja žalią klevo lapą.</p>
<p>Pats ženklas manęs neįpareigoja neviršyti greičio. Turbūt kai kuriems vairuotojams keista, kai aplenkiu juos 120 km/h greičiu. Tačiau toks greitis lygiame, be mašinų, kelyje, mano nuomone, nėra didžiulė nuodėmė.</p>
<p>Dar, žiemą staigiai stabdžiau dėl netikėtai mano juostoje stovėjusio greitosios pagalbos automobilio. Gale važiavusi mašina mane aplenkė - vairuotojas pasukiojo pirštu prie smilkinio ir aplenkęs kirto per stabdžius - atseit, žinokis koks tai malonumas.</p>
<p>Vakar lenkdamas krovininį automobilį pamiršau žvilgtelėti į veidrodėlį. Baigęs lenkimą suvokiau, jog sutrukdžiau jau prieš mane lenkimą pradėjusiai mašinai, dėkui manevrą atlikau greitai.</p>
<p>Kaip suprantu, problema yra ne greičio apribojime. Tegul ir nepatyręs, bet vairuotojas turėtų važiuoti kaip ir visi kiti, nestabdant eismo. Bet informuoti kitus apie savo patirties stoką - irgi pareiga.</p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Filosofavimai II Dalis Mažiauses ploto vienetas]]></title>
<link>http://timiss.wordpress.com/2005/05/14/filosofavimai-ii-dalis-maziauses-ploto-vienetas/</link>
<pubDate>Sat, 14 May 2005 13:34:00 +0000</pubDate>
<dc:creator>TIMIS</dc:creator>
<guid>http://timiss.wordpress.com/2005/05/14/filosofavimai-ii-dalis-maziauses-ploto-vienetas/</guid>
<description><![CDATA[Plotas (S), turbut visi prisimename trikampio, kvadrato, staciakampio, o gal net ir trapecijos ploto]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p><span style="font-style:italic;">Plotas</span> (S), turbut visi prisimename trikampio, kvadrato, staciakampio, o gal net ir trapecijos ploto formule. Gerai atsimenu tokius uzhdavinius kaip (ant balto popieriaus lapo nubraizyti triju tipu trikampius ir ju visas aukstines 2) visiems nubreztiems trikampiams kiekvienai aukstinei parasyti trikampio ploto formule) rasti plota ish duotos krashtines, bet juk tai tixlieji moxlai kurie nesiremia tik konstatavimu ar spejimu, tai net ne ju kompetencijoje ir jokie extraseansai pasitelke juodaja magija, kortas, magishkuosius rutulius neishtraux shaknies ish 6680079622225 skaichiaus (Ats.: Pabandykit skaichiavimo mashinele). Egzistuoja formules, skaichiai tarp kuriu kartais galime deti lygybe, bet nesuprantu kodel 8-ni nelygu 9-ui, bet jei nelygu kam apvalinti ir taip mulkinti save. Matematishkai apskaichiuoti viskas nera taip sunku ir mokykloje ishmoxtame prie 2-u prideti 2-u ir gavus 4 skubeti prie mokytojo(s). Jei gauname atsakymus i tokius klausimus, kodel ash nerandu atsakymo i kitus klausimus kurie kartais buna svarbesni uzh kitus atsakymus (buties klausimai), turbut del to, kad viename klausime slypi visi atsakymai. Pamate formule <span style="font-weight:bold;">S=a*b</span> mes gauname informacija, o su informacija klausimus. Zhinoma i klausimus automatishkai gauname atsakymus, o jei ju nezhinome lieka nezhinomasis(ieji) X Y. Isistate apskaichiuojame ir gauname skaichiu kuris nusako figuros plota. Man bezhiurint i <span style="font-weight:bold;">S</span> raide kyla klausimas i kury man mokykloje nedave atsakymo - <span style="font-style:italic;">Koks yra mazhiauses ploto vinetas?</span> Kiek zhinau ish bendro ishsilavinimo (ka turetume zhinoti be mazh visi) kad tai - tashkas. Bet kas gali apskaichiuot mazhiause ploto vieneta? Juk jei mes apskaichiuosime tashko plota vis tiek tame tashke liks dar tashkelis dar mazhesnis plotas kury apskaichiavus dar ir jame lix plotelis mazhesnis uzh ta plota kury apskaichiavome. Tai kazhkas panashaus i <span style="font-weight:bold;">"Matrioska"</span>, atidare viena joje rasime mazhesne ir galiause atidarinesime tol, kol musu pirshtai bus per dideli atidaryti pachia mazhiause ir t.t... Tashkas tashke - plotas plote... Gaila, kad filosofija tai kaip teorija kuri labai retai pritaikoma praktikoje.</p>
]]></content:encoded>
</item>
<item>
<title><![CDATA[Folosofavimai I Dalis Sinchronika]]></title>
<link>http://timiss.wordpress.com/2005/05/13/folosofavimai-i-dalis-sinchronika/</link>
<pubDate>Fri, 13 May 2005 19:58:00 +0000</pubDate>
<dc:creator>TIMIS</dc:creator>
<guid>http://timiss.wordpress.com/2005/05/13/folosofavimai-i-dalis-sinchronika/</guid>
<description><![CDATA[Turbut visiem ishkyla klausimai kodel yra vienaip, o ne kitaip, kodel saule sviecia diena, o ne nakt]]></description>
<content:encoded><![CDATA[<p>Turbut visiem ishkyla klausimai kodel yra vienaip, o ne kitaip, kodel saule sviecia diena, o ne nakty, o gal ishvis kodel saule sviecia sviesiai, o ne tamsei. Vakar guledamas lovoje (visos lietuvos TV programos neberode) ir niekaip negaledamas uzhmigti netiketai i galva atejo klausimas galbut shiektiek keistokas, bet gan idomus pasirode. <span style="font-weight:bold;">Ar gali du daiktai kristi ir atsitrenkti i ta paty kuna tuo paciu metu (sinchronishkai)?</span> Kazhkodel man atrodo, kad tai nera imanoma nors ir butu galima pasiekti labai mazha skirtuma, bet ar tikrai mes priartesime prie absoliutaus 0 - nulio? Nzn ar verta pradet galvot bet mane kankina sis klausimas visa diena, juk vistiek kuris nors daigtas ish 2-ju krisdamas ish to pacio aukshchio pasieks pirmesnis nors tai ir bus 0,0000000000000~0000~000~1 sekundes dalies skirtumas vistiek neimanoma priartet prie absoliutaus nulio (0). Nezhinau neskaichiau fizikos moxliniu knygu apie mechaniny kunu judejima. O gal jei abu pasiektu kartu 0 sekundes skirtumu (lygei tuo paciu laiku) - butu idialioji sinchronija?!</p>
]]></content:encoded>
</item>

</channel>
</rss>
