neprivaloma-erdve « WordPress.com Tag Feed

Abstraktusis menas su "Firefox"

liutus — Thu, 17 Jul 2008 05:04:29 +0000

Palaukiame, kol nuluš naršyklė "Firefox 3", stveriame pelyte bet kurios kitos programos langą - ir piešiame piešiame piešiame... Kaip gerai, kad programinė įranga dar nėra pasiekusi stabilumo aukštumų :)

Ji ir Jis

liutus — Mon, 14 Jul 2008 05:11:21 +0000

Jie niekada nematė vienas kito. Ji nėščia. Jis kastruotas. Juos sujungė tik fotoaparatas tą pačią karštą vasaros dieną... Štai tokia liūdna istorija ;)

„Apple“ populiarumas = „Apple“ mirtis?

liutus — Thu, 10 Jul 2008 08:08:46 +0000

Jaunesnysis nuskriaustasis brolis, iki šiolei buvęs patrauklus kaip alternatyva masiniam vartojimui, po truputį tampa rinkos lyderiu: „Apple iBook“, „iMac“, „iPod“, „iPhone“ lėtai, bet užtikrintai skverbiasi į mano namų ūkį.

Šūkis „Think different“ nebegalioja, dabar „Apple“ jau reiškia „Think usual“. Ką gi, mane paguodžia, kad kadaise buvę išskirtiniai produktai bus įprasti, bet kokybiški: „MacOS X“ nelūžinės taip, kaip „Windows“, „iPod“ nesuges po mėnesio, kaip BMS MP3 grotuvėlis, o „iPhone“ bus patogesnis už idiotiškus „Nokia“, „Sony-Ericsson“ ir kt. smartfonus.

Visa bėda, kad nebenoriu „Apple“. Noriu mąstyti kitaip. Pirkti „Asus EeePC“ ir „FreeRunner“? Bet kažkas su jais dar ne taip... :(

Marse atrasta gyvybė ;)

liutus — Tue, 01 Jul 2008 05:57:44 +0000

(O iš tiesų šis "alien" ropinėja po mano darbovietės pastato sieną Žemėje. Brrr...)

Tiesiog vaivorykštė

liutus — Tue, 01 Jul 2008 04:46:22 +0000

Tiesiog vakar... :)

Žydėjimas

liutus — Sat, 28 Jun 2008 05:04:10 +0000

"Žydėjimas". Romantinė drama

Režisierius: Vasara
Scenarijaus autorius: Realybė
Operatorius: MSI StarCam 370i
Spec. efektai: Webcamfirst v4
Montažas: Windows Movie Maker
Vaidina: Hibiscus Rosa-Sinensis
Filmo trukmė: 1 min. 9 sek.
Filmavimo trukmė: 47 val. 15 min.
© 2008, XXIst Century Liutus Pictures

TEO papokštavimai su el. paštu

liutus — Fri, 27 Jun 2008 11:01:01 +0000

Mielas interneto paslaugų teikėjas TEO.LT mėgsta pokštauti – pavyzdžiui, uždrausti el. laiškų išsiuntimą SMTP protokolu, jei kliento pašto dėžutė – ne TEO serveryje. Nesvarbu, kad internetą tam klientui teikia TEO, ir kad iki šiolei leido naudotis SMTP.

Šiandien ryte atėję į darbą ir pamėginę išsiųsti pirmuosius laiškelius gavome tokį papokštavimą:

„Recipient address rejected: Policy Rejection- 'Jus naudojate neteisinga elektroninio pasto serveri. Issiunciamu (outgoing) laisku serverio vardas turi buti SMTP.zebra.lt. Placiau apie elektroninio pasto programu nustatymus skaitykite: http://mano.zebra.lt/duk.php?srvc_id=1#7“

O tame nurodytame puslapėlyje juodu ant balto parašyta: „Pašto serveriai skirti tik ZEBRA pašto ir hostingo planų klientams.“

Ak TEO, ak pokštininke, gal reikėjo kaip nors iš anksto pranešti? O tai palikai geroką gabalėlį privačių ir verslo klientų ant ledo – va šiaip sau, surprise... Bet kažkodėl nesistebiu – toks įmonės žingsnis visiškai atitinka jos bendrąją klientų praradimo tendenciją...

P.S. Ta proga turėjau malonumo susipažinti su tokiu keiksmažoduku, kaip POSTFIX. Užkūriau ant vietinio failų serverio su „Ubuntu“. Ir niekam daugiau nei mokėti, nei ačiū sakyt nereikia. Tik, suprantama, – didelis ačiū atviro kodo kūrėjams ;)

P.P.S. Beje, neilgai trukus TEO sugrąžino galimybę naudotis senaisiais SMTP serveriais ir neturint pašto dėžutės pas juos. Matyt, sulaukė tiek skundų, kad išsigando!...

Paparčio žiedas

liutus — Wed, 25 Jun 2008 08:50:39 +0000

Radau po Joninių, atėjęs į darbą. Ant palangės ;)

Career break

liutus — Wed, 11 Jun 2008 05:14:38 +0000

Tai naujausia mada – viską meti maždaug metams ar porai, ir išvyksti į platųjį pasaulį. Pamatyti, kas vyksta svetur. Atšokti nuo rutinos. Naujausia savęs, arba Gralio taurės, arba Pažadėtosios žemės ieškojimo forma.

Jau žinau keturis karjerbreikerius Lietuvėlėje - du duodasi po Pietų Ameriką, dar du – rengiasi kur nors išvykti kitąmet. Pirmiesiems pavyko – jie rašo lietuviškai spaudai pagal principą „ką matau – tą dainuoju“, ir užsidirba iš to šiek bei tiek. Jiems – pirmeivių žavesys. O ką darys kiti du? Viename pusgirčiame vakarėlyje antrosios poros vyriškoji pusė pasiūlo – rašysim apie keliones. O ko ieškosite? – klausia jų gero leidinio redaktorius. Na... gal savo santykių, žiūrėsime, ar grįžę vis dar būsime pora, - netikėtai atsiveria būsimasis karjerbreikeris.

Ieškoti kokios krištolinės kaukolės - gal šiek tiek įdomiau būtų, o aprašinėti savo santykių raidą – gal šiek tiek pavojingiau, bet, manau, talentingi raštininkai sugebės ir tai. Vis dėlto susilažiname iš dėžės šampano su gerb. redaktoriaus žmona, ar grįžusi karjerbreikerių pora neišsiskirs. Aš sakiau – kad ne. Nes gerai pažįstu antrąją poros pusę.

„Užuot vaikus gimdę, dabar š...lamštą mala“, pakomentuoja mano sužilęs ir prakriošęs kolega, dviejų dukterų tėvas.

Yra dalis tiesos – pagalvoju sau. Antra vertus – ar tikrai visiems taip žavu atlikti standartinį gamtos scenarijų? O ir ne visiems dėl vienų ar kitų priežasčių tai įmanoma, galų gale.

O dar kai kada pagalvoju: gal tai senos svajonės pabėgti į negyvenamą salą variantas – tolyn nuo visų buities, darbo, ekonomikos, rinkos, politikos, visuomenės etc. nesąmonių? Toks „light“ variantas, kai trumpam pabėgęs vėl grįžti. Arba negrįžti, jeigu ką... :)

P.S. Komentatoriaus nurodymu pataisau pavadinimą iš carrier į career (OMG, mistyping), ir kažkodėl paminiu http://cringel.com/ (OMG, reklama) :)

Gėlės ir ekskavatoriai

liutus — Fri, 06 Jun 2008 05:24:04 +0000

Va taip ir susiklosto – tai, ko nori, ir tai, kas yra - yra tarsi gėlės ir ekskavatoriai.

Klientai viešųjų ryšių srityje, tiesą sakant, varo į neviltį. Nežinau, ar tai tikrai dėsnis, bet man ir kai kuriems kolegoms iš kitų agentūrų atrodo, kad sprendimus dėl PR priimančių vadovų nekompetencija paskutiniu metu auga geometrine progresija – tiek Lietuvoje, tiek, Suomijoje, Švedijoje ir kt. šalyse, iš kur įprasta valdyti tarptautinių bendrovių lietuviškus padalinius. Ir kaltas net ne vadovų amžius – nauji žmonės ateina pakankamai patyrę, bet... vis mažiau suvokiantys. Nieko čia keista: kalba, reklama, rinkodara ir viešieji ryšiai atrodo tokie visiems suprantami dalykai, kad nereikia būti specialistu, jei nori juos valdyti.

Galbūt kalta vadovų kaita ir „galvų medžioklė“, kai geresniuosius susiperka tie, kas gali, ir suteikia jiems begalę teisių, o likusiems lieka tai, kas lieka...

Galbūt kalti susikompromitavę viešieji ryšiai ir žiniasklaida – užtikrinti normalią įvykio komunikaciją (pagal realią jo vertę rinkoje) praktiškai nebeįmanoma be papildomų poveikių, išankstinių nuomonių įtakos. Negi PR ir žiniasklaidos svarbiausių įvykių suvokimas taip skiriasi? Dirbu abiejose srityse, ir manau, kad turbūt ne. Tiesiog artėja (įsibėgėja?) abiejų sričių krizė – informacijos sklaidą lemia toli gražu nebe informacijos vertė...

Mane asmeniškai paguodžia augantis kūdikis, šeima, žinojimas, kad visada yra alternatyvų susirasti/susikurti kitą neblogą darbą. Tačiau net ir nebūdamas nausėda, iš savo mažo darželio jau matau – šalyje artėja krizė. Eilinį kartą šakės, tau, Lietuvėle...

9 su puse minutės

liutus — Wed, 04 Jun 2008 08:41:50 +0000

Devynios su puse minutės vyr. redaktoriaus Aurelijaus kalbos per "Verslo klasės" skaitytojų ir rašytojų susitikimą "Les Amis" restorane Vilniuje 2008.06.03. Būtų daugiau, bet nebetilpo į fotoaparato kortelę ;)

Buvo tikrai šaunu pabūti tarp protingų, gabių ir įdomių žmonių. O tokių progų, deja, vis retėja...

Vakaras Rygoje

liutus — Fri, 30 May 2008 06:01:41 +0000

Keletas fotoakimirkų iš miesto, kurio nebepažįstu, nors praleidau jame kadaise pusantrų metų...

Vakaras Rygoje

Jeronimas ir lietus

liutus — Fri, 23 May 2008 03:57:53 +0000

Jei pirmąjį Eurovizijos pusfinalį tiesiog pramiegojau, pakeldamas galvą tik šeimynai bežiūrint į Dimą Bilaną (šefas darbe sako, kad jis šiemet laimės - dėl politinių priežasčių), tai antrąjį pasistengiau viena akimi pažiūrėti. Dėl Jeronimo, suprantama. Ir turiu pasakyti, kad pusiau snaudžiant - visai nieko ta Eurovizija. Susirenka chebrytė iš skirtingų šalių, dainuoja maždaug vienodas neišskirtines dainas. Kaip buvo prieš dešimtį metų, taip dabar ir visados. Nereikėtų balsuoti - tada būtų toks poprastis Sanremo festivalis, kasmet lauktas vaikystėje.

O ką Jeronimas, jis buvo savo vietoje.

O jau trečia savaitė arba lyja, arba jėgų nėra - niekaip neprisiverčiu išvažiuoti nauju dviračiu. Taip ir stovi naujutėlis - net spidometro nepritaisiau...

Kaip švęsti gimtadienį

liutus — Thu, 15 May 2008 12:10:23 +0000

Pabusti ryte 5:30, pagalvoti, kad jau 6:30, ir išskubėti į darbą.

Atvažiuoti tuščiomis Vilniaus gatvėmis per 5 minutes.

Padėti ant stalo 2 kg skanių saldainių bendradarbiams.

Įdiegti Linux sistemoje ATI vaizdo tvarkykles, kurios vis tiek nepagerina vaizdo.

Parašyti pusėtiną straipsnį į gerą žurnalą.

Nueiti su geru draugu - bendradarbiu iš gretimo kabineto iki "Lukoil" degalinės ir suvalgyti po dešrainį (pietūs).

Pagelbėti kitam bendradarbiui - atlikti už jį smulkų darbelį.

Atsakyti į sveikinimus telefonu, el.paštu ir SMS.

Susimąstyti ties draugo įrašu "Skype", kad "jei ne estų programuotojai - pamirštume vieni kitų gimtadienius". O ką gi reiškia data?

Prisiminti mėnesio sulaukusio sūnaus odos kvapą, už kurį nėra nieko nuostabesnio pasaulyje.

Laukti vakaro ir torto su 38 žvakutėmis, iš kurių 20 nežinia kaip ir kodėl atsirado.

Pergalė nepergalė

liutus — Fri, 09 May 2008 07:24:06 +0000

Šiandien, gegužės 9-ąją, - matau medaliais nusagstytą visiškai sukumpusį veteraną gatvėje.

Pirmiausia prisimenu ankstesnių metų veteranų demonstracijas kokioje nors Rygoje ir su tuo susijusias neigiamas nuotaikas. Taip, ta pergalė gerokai ir mums, ir daugeliui kitų atsirūgo...

Paskui prisimenu sausio 13-ąją, savo tarnavimą kariuomenėje, ir tą jausmą, kai esi akistatoje su mirtimi. Šis geležimi apkarstytas senukas ištisus ketverius metus joje buvo kasdien. Ir išgyveno. Ir net nugalėjo. Aš nedrįstu jam pažiūrėti į akis - juk jis iš kito laiko ir kito pasaulio. Tik paspartinu žingsnį. Pabėgu nuo man nepatogaus kontakto.

Pasižiūriu į www.day.lt. Šiandien - Europos diena. Ir Buhalterių diena. Tarsi tą dieną nesibaigė karas. O jis galėjo baigtis ir kitaip. Ar dar ilgai nesibaigti. Taip, nesame patenkinti tolesniu nugalėtojų elgesiu. Tad mano ar ne mano tai pergalė - prieš fašizmą, prieš vienos tautos iškėlimą virš kitų?

Gal net prilups šiandien kas nors tą senuką geležine krūtine. Kaip Berneen. Ar matote kokį skirtumą?...

7 pavasario akimirkos

liutus — Fri, 25 Apr 2008 05:34:26 +0000

Iki 17 akimirkų nepritempiau - kūdikis, darbas, namai, rūpesčiai, pampersai, naktiniai sūpavimai - nėra kada...

...Tačiau aplinkui žydi viskas, kad gali žydėti, ir kruta viskas, kas gali krutėti, o saulės spinduliukai prasiskverbia į netikėčiausias namų vietas :)

7 pavasario akimirkos

Kajaus puslapis

liutus — Wed, 23 Apr 2008 18:24:58 +0000

Kajui - jau pusė mėnesio, jis jau dukart buvo lauke, suspėjo itin pamėgti mamos pieniuką (kartais, regis, kad piktnaudžiauja) ir tėtės dainavimą (jei taip galima pavadinti). O šiandien jau įgijo ir asmens kodą :) Ta proga sukūriau Kajui jo asmeninį puslapį - http://liutus.wordpress.com/kajus/, kuriame nuo šiol bus galima rasti tolesnę šio šaunaus žmogučio gyvenimo istoriją :)

Užsimaskavo

liutus — Wed, 16 Apr 2008 05:20:17 +0000

Idealiai prie interjero priderintas mūsų katinas, vardu Katinas ;)

Kajaus gimimas

liutus — Tue, 08 Apr 2008 18:02:02 +0000

Pirmosios Kajaus nuotraukos (atnaujinta 2008.05.14!) - štai čia (spausti nuotrauką):

O žemiau - ir pirmasis meninis filmas apie Kajų ;)

9 gyvenimo minutė

liutus — Tue, 08 Apr 2008 08:20:34 +0000

Jis gimė šiandien, 08.04.08, 7:45 val. Jis sveria 4,1 kg ir siekia 56 cm. Jis žiūri nedrąsiai pramerkęs vieną akytę į Pasaulį, kurio didžiąją dalį sudaro Mama. O pavargęs Tėtis eina truputį nusnūsti po bemiegės nakties. Gyvenimas nuostabus! :)

Karvė aš ir karvė tu, ir visi mes karvės...

liutus — Thu, 03 Apr 2008 05:28:32 +0000

Ak tie amerikonai – visko iš jų galima tikėtis, bet pažiūrėtas aminacinis filmas „Barnyard“ (2006 m, JAV), taip sakant, viršijo visus mano lūkesčius: pasirodo, karvė su visu tešmeniu ir kažkodėl be ragų yra... VYRIŠKOS GIMINĖS!

Negana to, kad pagrindinis filmo herojus – karvė su tešmeniu – turi tėtį – karvę su tešmeniu, draugus chuliganiukus – karves su tešmenimis, tai jis dar ir susiranda draugę – karvę su... taip, irgi su tešmeniu. Unikalu. Žiūrėjau į seksualią kanopomis susikabinusių tešmenuotų karvių porelę filmo pabaigoje ir galvojau: uniseksas? homoseksualumas? Amerika? Mėginau įsivaizduoti režisierių, animatorius – ilgaplaukius peraugusius emo, visą gyvenimą prasiganiusius bekraštėse betono pievose...

Ir tai dar ne viskas. Filme pavyko pastebėti ir JAUTĮ – tikrą, raguotą, su žiedu snukyje!!! Stabdžiau kadrus, atsukinėjau scenas vis mėgindamas įžvelgti – su tešmeniu jis, ar su kelnėmis. Deja, nepavyko. Dėl to visai pagrįstai manau, kad jaučiai Amerikoje deda kiaušinius...

Labai rekomenduoju pasižiūrėti šį filmuką – kad suvoktumėte amerikietiškąsias lyčių sampratas. Tik neleiskite to daryti savo vaikams, nes dar patikės...

Tokia turėtų būti policija

liutus — Mon, 31 Mar 2008 13:58:31 +0000

Netikėtas vaizdas šiandien pro darbo langą: du policininkai taiso merginos automobilį. Bendradarbio komentaras: "Greičiau įamžink, čia gi unikalus atvejis Lietuvoje! [...] Štai tokia ir turėtų būti policija, tada visi ją gerbtų. O dabar sustoja tik baudą paimti..."

Visiškai sutinku su kolega. Jaučiu pagarbą Tokiems Pareigūnams.

Gyvūnijos pasaulyje

liutus — Fri, 28 Mar 2008 08:00:29 +0000

Štai kokia linksma kompanija gyvena (ir vargo nemato) mūsų namuose:

Šilto ir šviesaus pavasarinio savaitgalio :)

Aš noriu tik žalios!

liutus — Thu, 27 Mar 2008 15:42:29 +0000

Iš kažkurios gelmės atmintyje prieš daugel metų:

Žalios, žalios!
Aš noriu tik žalios
uždengti blankančiam
beržų sentimentalui,
šiurkščios kaip milas
šiaurės mėnesienos.

(A.Mackus. "Chapel B". I.)

Jei Gedimino prospekte pakeltum galvą...

liutus — Wed, 26 Mar 2008 07:29:15 +0000

...pamatytum netgi tokį vaizdą... (prie "Vaikų pasaulio", ar-kaip-gi-jis-ten-dabar-kitaip-vadinasi...). Kažkodėl prisimena posakis "Pagal Jurgį - ir kepurė..."