Siandiena Kosovas deklaravo nepriklausomybe nuo Serbijos. Desimtys tukstanciu zmoniu susiguze i gatves svesti ilgai laukto momento. Kosovas dabar yra naujausia salis Europoje, po civilinio karo kuris ateme 10000 zmoniu gyvybiu. Britanija ir Vokietija pirmosios salys kurios pripazino nepriklausomyb. Siadiena Trafalgaro aiksteje, tukstanciai zmoniu susirinko svesti pergales. Man teko praeiti salia minios, surpulys krete kuna nuo tos energijos kuri sklido is laisve atgavusiu zmoniu.Video is Londono  

Nepriklausomybės nuo Rusijos siekiančioje Čečėnijoje tęsiasi karinė, politinė ir juridinė sumaištis.

Praeitą savaitę Rusijos palaikomas ir Čečėnijos prezidentu tituluojamas Ramzanas Kadyrovas eilinį kartą pareiškė netrukus likviduosiąs „paskutinius banditus“ ir įtvirtinsiąs galutinę taiką Čečėnijoje.

Pasak jo, 99 proc. nepriklausomybės nuo Rusijos siekiančių kovotojų esą sunaikinti, o likusios tik smulkios „banditų grupelės“, kurios būsiančios likviduotos iki žiemos pabaigos. Tuo pat metu įvairūs šaltiniai praneša apie beveik kasdien vykstančius tiek Rusijos federalinių pajėgų, tiek Maskvai ir R. Kadyrovui lojalių čečėnų pajėgų užpuolimus ir aukas („Chechnya Weekly“).

Smurtas ir sumaištis jau prieš daugelį mėnesių išplito ir nesiliauja aplinkinėse Šiaurės Kaukazo teritorijose. Kiek geresnė Maskvai žinia yra ta, jog už nepriklausomybę nuo Rusijos kovojančių jėgų skilimas tik gilėja, faktiška radikaliųjų islamistų įtaka pačioje Čečėnijoje tampa vis stipresnė. Tai įtakoja dar didesnę tarptautinę šios, nepriklausomybės siekiančios teritorijos, izoliaciją.

Čečėnų pasipriešinimas: A. Zakajevo stovykla kaltina D. Umarovą išdavystėmis ir nužudymais

Čečėnijos pasipriešinimo Rusijai politiniai lyderiai, siekiantys išsaugoti konstitucines šio proceso vėžes, ne tik kaltina radikalųjį – islamistinį -  pasipriešinimo judėjimo sparną Konstitucijos išdavimu ir neteisėto darinio Kaukazo Emyratų skelbimu. Jie ėmėsi skelbti bei viešinti faktus, anot jų, įrodančius, jog dar 1996-1999-aisiais metais dabartiniai ir kiti islamistų radikalai buvo sudarę sandėrį su Rusija ir padėjo išprovokuoti antrąją Rusijos invaziją.

Ičkerijos Čečėnų Respublikos (IČR) pasipriešinimo judėjime, pastaraisiais mėnesiais mėginančiame grįžti prie galiojančios IČR Konstitucijos nuostatų, ieškoma kaltųjų dėl nusikaltimų, padarytų 1996-1999 m. Tuomet, tarp dviejų karų su Rusija, Čečėnijoje įvykdyta nemažai brutalių ir išoriškai beprasmių žmogžudysčių. 1996-aisiais nužudyti Raudonojo Kryžiaus darbuotojai, o 1998-aisiais buvo nukirstos galvos keliems britams – ryšių specialistams.

Kaip 2008 m. sausio 8 d. praneša oficialus IČR internetinis portalas CHECHENPRESS, Londone reziduojančiam premjerui A. Zakajevui pavaldi generalinė prokuratūra esą gavo informacijos, kad minėtų įvykių užsakovais ir įkvėpėjais buvo dabar Kaukazo Emyratų steigėju ir vadovu pasiskelbęs Doku Umarovas bei jo vienmintis Movladis Udugovas.

“IČR generalinė prokuratūra kvalifikuoja tai kaip teroro aktus, sugriautos Čečėnų Respublikos infrastruktūros atstatymo sabotavimą ir konstatuoja nepataisomą žalą čečėnų tautos įvaizdžiui”- sakoma CHECHENPRESS išplatintame IČR pareigūnų pranešime.

Minėti sadistiniai išpuoliai pasitarnavo IČR tarptautinei izoliacijai ir susilpnino Vakarų paramą šiai nepriklausomybės siekiančiai teritorijai. Tai, savo ruožtu, atrišo Maskvai rankas mėginant susigrąžinti jos kontrolę ir palengvino sprendimą pradėti antrąjį Čečėnijos karą 1999-aisiais.

Portalas taip pat publikuoja informaciją apie IČR specialiųjų tarnybų darbuotojo, neva verbuoto Rusijos specialiųjų tarnybų, teiginius, jog Doku Umarovas, formaliai perėmęs IČR prezidento pareigas po to, kai buvo nužudytas A. Sadulajevas, esąs jau priimtinas rusams ir jie esą nesuinteresuoti jam kenkti.

IČR pasipriešinimo vadovybėje skilimas įvyko, kuomet Doku Umarovas, kaip teigia jo oponentai – inspiruotas Rusijos žvalgybos, nusigręžė nuo IČR Konstitucijos nuostatų ir ėmėsi steigti naują islamistinį darinį – Kaukazo Emyratus. Jungtinėje Karalystėje prieglobstį nuo Rusijos persekiojimo gavęs vienas iš čečėnų pasipriešinimo lyderių Achmedas Zakajevas teigia, jog islamistinių emyrų ir emyratų skelbimas yra naudingas tam pačiam tikslui – čečėnų pasipriešinimo kovos diskreditavimui ir izoliacijai. A. Zakajevą remiantis ir Kaukazo Emyratų steigimui bei IČR juridinėms laidotuvėms nepritariantis Čečėnijos parlementas paskyrė jį IČR ministru pirmininku.

Savo ruožtu, Kaukazo emyru besiskelbiantis D. Umarovas ir jo šalininkai (portalas KAVKAZCENTER) skelbiasi laiką A. Zakajevą bei jo pasekėjus plepiais ir melagiais, o taip pat pabrėžia, kad realius karinius veiksmus, priešinantis Rusijos pajėgoms, esą vykdo tik D. Umarovo pajėgos. Ten taip pat skelbiama audio įrašas, kuris, esą, byloja, jog pereiti prie grynai islamiškos valstybės kūrime ketino jau A.K. Sadulajevas.

Maža to, „islamo valstybę“ – Kaukazo Emiratus neva įkūręs D. Umarovas išvis paskelbė panaikinąs IČR parlamentą ir Vyriausybę, o pačią anksčiau deklaruotą IČR paskelbė naujojo darinio teritoriniu padaliniu.

Oficialiojoje Emyratų raštvedyboje ir retorikoje atsiranda ne tik vis daugiau arabiškų sąvokų, kas niekada nebuvo būdinga Čečėnijoje ir kitur Šiaurės Kaukaze, bet ir pakeistas kalendorius, anot kurio, šiuo metu yra 1429-ieji metai (skaičiuojant juos nuo pranašo Mahometo gimimo).

****

Prorusiška, tik Rusijos kariuomenės palaikoma Čečėnijos administracija, kuriai vadovauja R. Kadyrovas ir oficialioji Maskva šių peripetijų iš esmės nekomentuoja, nes laiko save vienintele teisėta, o A. Zakajevą ir D. Umarovą vadina tik klounais arba „banditais“.

Vakarų valstybės, nors ir nepripažįsta Čečėnijos nepriklausomybės, dalį jų radikaliųjų kovotojų laiko teroristais, tačiau nuolat primena Rusijai taikaus dialogo būtinybę, todėl, kaip manoma, yra labiau linkusios šnekėtis su nuosaikiuoju A. Zakajevo sparnu. Pastarajam, nepaisant aršių Rusijos protestų, Jungtinė Karalystė yra suteikusi politinį prieglobstį.

***
Žmogaus teisių organizacijos nevykusiais laiko Rusijos mėginimus legitimuoti Čečėnijos statusą ir santvarką. Ten nuo 2003 m. balandžio 2 dienos veikia regioninė konstitucija, priimta 2003 m. kovo 23 d. referendumu. Manoma, kad iš tikrųjų referendume dalyvavo kur kas mažiau žmonių, nei skelbia oficialios rinkimų komisijos ir Rusijos valdžios atstovai, be to, balsavo tūkstančiai Rusijos kariškių.
Nors Maskva jau ne pirmi metai giriasi, jog pasipriešinimas nuslopintas, pastarąjį pusmetį išpuolių daugėjo ne tik Čečėnijoje. Smurtas ir kovos išplito Ingušijoje ir Dagestane, o net rusiškoje internetinėje žiniasklaidoje nuolat platinami pranešimai yra labai panašūs į intensyvaus partizaninio karo kroniką.

Tomas Čyvas

Šaltinis: Balsas.lt

Pastarosiomis savaitėmis nepriklausomybės nuo Rusijos siekiančios Ičkerijos čečėnų respublikos (IČR) Konstitucijos šalininkai ir “Kaukazo Emyratų” steigėjai toliau aiškiai gilino tarpusavio takoskyrą. Prieš daugiau nei mėnesį IČR užsienio reikalų ministras Achmedas Zakajevas, IČR parlamentas ir daugelis aktyvių čečėnų rezistencijos veikėjų paskelbė atmetantys ligšiolinio vadovo Doku Umarovo idėją pasiskelbti naujai sugalvotų “Šiaurės Kaukazo Emyratų” emyru. Portalui “Balsas.lt”, stebinčiam šiuos įvykius, juos pakomentavo ir žymus Lietuvos tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas.

Pasak Dainiaus Žalimo, neabejotina, jog naujadaro skelbimas pažeidžia IČR konstitucinę tvarką ir yra destruktyvus. “Emyratai ir emyrai gali skelbtis, bet niekam jie neįdomūs ir niekas apie juos pasaulyje nenori girdėti. IČR konstitucija juridiškai nebuvo panaikinta, parlamentas jos nekeitė, o visokie nauji dariniai yra niekaip teisiškai su IČR nesusiję,”- teigia D. Žalimas.

Jis linkęs pritarti nuomonei, jog Doku Umarovas vykdo Rusijos specialiųjų tarnybų diktuojamą provokacinę politiką, kuri tik kenkianti ir diskredituojanti IČR nepriklausomybės kovą. IČR parlamentas A. Zakajevą ne tik formaliai palaikė, bet ir patvirtino premjeru (2007 11 24 CHECHENPRESS).

Doku Umarovas, kaip teigia A. Zakajevas ir IČR parlamentas, ne tik pažeidė galiojusią IČR konstituciją, bet ir nutraukė savo saitus su šios nepripažintos valstybės konstitucine tradicija.

Takoskyra tarp dviejų krypčių - islamistinės ir konstitucinės IČR, nepriklausomybininkų tarpe tik gilėja. Ją panaikinti nepadėjo ir paskelbtas “Šariato komiteto” pareiškimas, kuriame raginama tiesiog sukurti komisiją “nesutarimams išspręsti”. Šį nutarimą paskelbė (2007.12.06) tiek IČR konstitucionalistus palaikanti “CHECHENPRESS”, tiek islamistinis “KAVKAZCENTER” portalas. IČR parlamentas, savo ruožtu, patvirtino A. Zakajevo siūlomą valstybės ministrų kabineto struktūrą, tuo pademonstruodamas, jog neketina kaip nors nusileisti ar ieškoti kompromisų su D. Umarovu ar M. Udugovu.

“Vadinamojo šariato komiteto pasiūlymai - sudaryti komisijas ir derėtis – teisiškai nieko nereiškia. Galiojančioje 1992-ųjų metų IČR Konstitucijoje tokia struktūra, kaip “Šariato komitetas” išvis nenumatyta,” – komentuodamas šias peripetijas sakė D. Žalimas.

Islamistai toliau kuria naujadarą

D. Umarovas, savo ruožtu, paskelbė keletą potvarkių, kuriais, be kita ko, apskritai “panaikino” IČR (KAVKAZCENTER 2007 12 10) ir paskelbė pastarąją vadinamųjų “Kaukazo emyratų” dalimi. Pažymėtina, jog minėtą nutarimą islamistai datuoja 1428 m. Ramadano mėnesio 29 diena. Naujai paskelbtieji “emyratai” metus skaičiuoja nuo numanomos pranašo Mohameto gimimo datos. Kai kurios islamistinės šalys,  pvz. Libija, keletą kartų kaitaliojo kalendorių, skaičiuodamos metus tai nuo pranašo gimimo, tai nuo mirties datos.

Pažymėtina, jog tarptautiniuose vandenyse IČR, nors ir nepripažįstama oficialiai,  vertinama, kaip “nepriklausomybės siekianti teritorija”. Tuo tarpu darinys, vadinantis save “Jungtiniais Kaukazo Emyratais”, su atitinkamai pasivadinusiu “emyru”, nėra niekeno matytas ir nelabai kam priimtinas.

Manoma, jog IČR parlamentas ir naujai paskirtasis premjeras A. Zakajevas siekia atkurti konstitucinę IČR tradiciją ir atsiriboti nuo islamistinės ir, tuo pačiu, antivakarietiškos pakraipos tikslų bei metodų, siejamų su velionio karo lauko vado Š. Basajevo ir jo pasekėjų veikla. Tiesa, pažymima, jog realiai Čečėnijoje ir Šiaurės Kaukaze, kur nepaisant Rusijos deklaracijų išpilto antirusiškos kovos, šiandien sau pavaldžius karius turi beveik išimtinai islamistinės pakraipos D. Umarovo pasekėjai.

Rusai vėl naudos čečėnus Gruzijoje?

Čečėnų pasipriešinimo judėjimo vadovybei diskutuojant, tenykštė prorusiška administracija galbūt ruošiasi pagelbėti Kremliui konflikte su Gruzija. Kaip praneša portalas CHECHNYA WEEKLY, prorusiškos Čečėnijos administracijos ginkluoti smogikai atvyko į Abchaziją ir Pietų Osetiją, atseit, kaip Rusijos siunčiami “taikdariai”. Kaip pažymi analitikai, Čečėnijoje verbuoti (minėto Š. Basajevo vadovaujami) kovotojai jau buvo naudojami “sukilimuose”, kuriuos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijose organizavo bei palaikė Rusija. Tiesa, pabrėžiama, jog 2001 metais Ruslano “Hamzat” Gelajevo vadovaujami čečėnai kovėsi Gruzijos pusėje prieš Rusijos remiamus Abchazijos separatistus.

Minėtas “taikdarių” dislokavimas ginčytinoje su Gruzija teritorijoje, kaip pažymi ekspertai, yra ne tik provokacija prieš Tbilisį, tačiau ir propagandos, turinčios įrodyti, jog Čečėnija yra visiškai lojalus ir integralus Rusijos Federacijos subjektas, dalis. Taip pat, kaip ir neseniai įvykę ir tarptautinės bendruomenės kvestionuojami Rusijos Dūmos rinkimų rezultatai. Kaip žinia, nepriklausomybės nuo Rusijos siekiančios teritorijos gyventojai, pagal oficialią Kremliaus versiją, buvo itin aktyvūs ir masiškai balsavo už V. Putino partiją.

Pagal „CHECHENPRESS“, KAVKAZCENTER, „CHECHNYA WEEKLY ir kt. parengė Tomas Čyvas

Šaltinis: Balsas.lt

Spalio pabaigoje ir lapkričio mėnesio pirmosiomis savaitėmis nepriklausomybės nuo Rusijos siekiančios Ičkerijos čečėnų respublikos (IČR) užsienio reikalų ministras Achmedas Zakajevas, IČR parlamentas ir daugelis aktyvių čečėnų rezistencijos veikėjų paskelbė atmetantys ligšiolinio vadovo Doku Umarovo naujus politinius viražus. Iš esmės Doku Umarovas apkaltintas vykdąs Rusijos specialiųjų tarnybų diktuojamą provokacinę politiką, kuri tik kenkianti IČR nepriklausomybės kovai.

Rusijos remiama, R. Kadyrovo vadovaujama Čečėnijos administracija šių peripetijų iš esmės nekomentuoja, pranešimai Rusijos spaudoje ir Vakarų žiniasklaidoje taip pat itin lakoniški ir fragmentiški.

Žodžių ir politinių demaršų mūšis viešojoje erdvėje atsispindi daugiausia „CHECHENPRESS“ ir „KAVKAZCENTER“ portaluose. Tradiciškai ištikimai palaikęs nuosaikią ir konstitucionalistinę pasipriešinimo judėjimo liniją, taip pat dar teisėtai išrinkto A. Maschadovo (kurį nužudė Rusijos specialiosios tarnybos) laikais buvusią oficialią poziciją atspindėjęs „CHECHENPRESS“ portalas palaiko grįžimo link vienintelės legitimios IČR Konstitucijos kryptį. Tuo tarpu „KAVKAZCENTER“, visada pasižymėjęs radikalumu ir ištikimybe aršiai islamistinei Š. Basajevo politikai, įgarsina Doku Umarovo ir Movladi Udugovo lozungus, kuriais taip pat skelbiama, jog “demokratija esanti netikėlių religija” ir netgi keliami pasaulinio kalifato sukūrimo lozungai.

Takoskyra esminė

Takoskyra tarp dviejų krypčių, islamistinės ir konstitucinės IČR, nepriklausomybininkų tarpe išryškėjo dar tarp dviejų karų su Rusija, kuomet Aslanas Maschadovas, būdamas prezidentu, nesėkmingai mėgino pažaboti Š. Basajevo tipo radikalus, kurie daugelio šaltinių ir apžvalgininkų ne kartą buvo vadinami sąmoningais ar nesąmoningais Maskvos talkininkais. Mat jų veikla (teroro išpuoliai prieš civilius, radikalūs islamistiniai, tame tarpe ir antivakarietiški, lozungai) gerokai diskreditavo čečėnų pasipriešinimą ir pakenkė kovai dėl šios šalies valstybingumo pripažinimo.

Š. Basajevo veiksmai Dagestane prieš antrąjį Maskvos įsiveržimą į Čečėniją buvo viena iš dingsčių šiam užpuolimui, kartu su gyvenamųjų namų sprogdinimais įvairiuose Rusijos miestuose, kuriuos, kaip daug kas įtaria, galėjo organizuoti pačios Rusijos specialiosios tarnybos. Beje, Š. Basajevas visuomet, neva čečėnų vardu, skubėjo prisiimti atsakomybę už bet kokias Rusijoje įvykusias nelaimes – įskaitant povandeninio laivo „Kursk“ katastrofą, ar virš Juodosios jūros atsitiktinai ukrainiečių numuštą lėktuvą.

Doku Umarovo, kurio pasiskelbimo teisėtu IČR prezidentu teisėtumas ir taip buvo daugelio kvestionuojamas, pastarieji veiksmai tapo paskutiniu lašu, išprovokavusiu atvirą politinę konfrontaciją. Jis pamėgino ne šiaip sau (eilinį kartą) paskelbti Čečėniją Islamo valstybe, bet ir pasivadinti ligi šiol nežinomų “Jungtinių Kaukazo Emyratų” Emyru. Tai paskatino A. Zakajevą (2007 10 22 „CHECHENPRESS“) pareikšti, jog tokie veiksmai yra ne tik antikonstituciniai ir verčia čečėnų nepriklausomybės reikalą pajuokos objektu, bet ir “kenkia visiems Kaukazo musulmonams, nes suteikia priešui naują dingstį agresijai bei prievartai”. Jis taip pat pabrėžė, kad čečėnų tauta yra pasisakiusi už galiojančią 1992-ųjų kovo 12-osios dienos konstituciją, bet ne už islamistinę valstybę. Be to, IČR URM nuomone, taip siekiama tiesiog sunaikinti teisinį IČR tęstinumą. A. Zakajevas taip pat pareikalavo ištirti “atsakingų už šią provokaciją asmenų veiklą”. Jam tuoj pat pritarė IČR parlamentas, kuris, be kita ko, paskelbė (2007 10 31 “CHECHENPRESS“) atleidžiąs Movladi Udugovą (D. Umarovo artimą šalininką) iš nacionalinės informacinės tarnybos vadovo pareigų.

Kaip pabrėžia „Jamestown“ fondo leidinys „Chechnya Weekly“ (2007 11 08), šį žingsnį paskatino tai, jog D. Umarovas, anksčiau buvęs asmeniniu A. Zakajevo draugu, yra visiškai priklausomas ar bent iš esmės įtakojamas salafitų (radikalių islamistų sekta, siekianti net atsakymą į kasdieninius klausimus rasti primityviai trakduodama Koraną; Salaf – arabiškai - protėviai). Nei D. Dudajevas, nei Z. Jandarbijevas, nei A. Maschadovas, nei Abdul Chalim Sadulajevas (Rusijos pajėgų nužudyti 4 teisėti IČR prezidentai) niekad, kaip pabrėžiama, neapeliavo į salafitus, neprašė jų paramos. Pastarasis, kaip įtariama, dėl to ir žuvo. Nė vienas iš jų nebuvo siejamas su salafitine pasaulėžiūra ir nesiekė kurti kokių nors kalifatų. Salafitų pasaulėžiūros ir atitinkamos politikos įsitvirtinimas, kaip pabrėžia analitikai, visada buvo naudingas Rusijai, nes skaldė ir kompromitavo.

Reikšminga politinė permaina

D. Umarovo ir M. Udugovo stovykla į A. Zakajevo demaršą kol kas nereagavo niekaip. Apžvalgininkų nuomone, tiesiog siekiama išsiaiškinti, kaip į šį nuosaikiosios ir konstitucionalistinės pozicijos šalininkų demaršą sureaguos čečėnai ir tarptautinė bendruomenė.

Visgi nuosaikių pažiūrų čečėnų nepriklausomybininkų suaktyvėjimas galėtų būti reikšmingas būtent tuomet, jei Čečėnijos, kaip “nepriklausomybės siekiančios šalies”, (Vakarų šalyse įsitvirtinusi formulė) klausimas dėl kokių nors priežasčių taptų aktualus.

Čečėnų tautybės politologas Maratas Ilijasovas yra pareiškęs (Žinių radijas 2007 11 04) nuomonę, jog taip galėtų nutikti, kai iš mirties taško pajudės Kosovo statuso problema. Rusija, politologo nuomone, neišvengiamai mėgins (kaip jau yra pareiškusi) išnaudoti galimą Kosovo nepriklausomybės paskelbimą dviejose Gruzijos teritorijose, kurias iš esmės laiko okupavusi – Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Tai, savo ruožtu, leistų Čečėnijos nepriklausomybės rėmėjams dar kartą priminti ir šį klausimą.

*******

Čečėnai nuo 1994 metų kariavo du karus su Rusija. 1996 m. Rusija buvo pasirašiusi Chasavjurto susitarimus, kuriais buvo pabaigtas pirmasis karas. Dar po metų pasirašyta Maskvos sutartis "dėl tarpusavio santykių pagrindų" įtvirtino Ičkerijos Čečėnų Respublikos nepriklausomybę de facto. Nepatyrę Ičkerijos vadovai neįregistravo šių sutarčių Jungtinių Tautų Organizacijoje. Vėliau Rusija sutartis sulaužė, kaip ji teigė, dėl to, kad čečėnai susprogdino Rusijoje kelis gyvenamuosius namus, o Š. Basajevo vadovaujami kovotojai įsiveržė į Dagestaną. Numatytas referendumas dėl IČR nepriklausomybės taip ir neįvyko.

Rusijos pradėtų karų metu visiškai sugriauta daugybė miestų ir kaimų, nužudyta šimtai tūkstančių civilių. Be to, Rusijos karinės pajėgos ir šnipai Čečėnijoje ir užsienyje nužudė keturis Ičkerijos Čečėnų Respublikos prezidentus: D. Dudajevą, Z. Jandarbijevą, A. Maschadovą ir A. Sadulajevą.

Minimaliais skaičiavimais, vien pirmame Čečėnų kare žuvo 46 500 žmonių. Kitais skaičiavimais, aukų skaičiai gali siekti nuo 80 000 iki 100 000 žuvusiųjų. Antrojo karo aukų buvo dar daugiau.

Žmogaus teisių organizacijos nevykusiais laiko Rusijos mėginimus legitimuoti Čečėnijos statusą ir santvarką. Ten nuo 2003 m. balandžio 2 dienos veikia regioninė konstitucija, priimta 2003 m. kovo 23 d. referendumu. Manoma, kad iš tikrųjų referendume dalyvavo kur kas mažiau žmonių, nei skelbia oficialios rinkimų komisijos ir Rusijos valdžios atstovai, be to, balsavo tūkstančiai Rusijos kariškių.

Rusijos kareivių motinų sąjungos duomenimis, vien nuo 1999 metų iki 2002-ųjų Čečėnijoje žuvo 6500 kareivių. Gynybos ministerija šiuos skaičius sumažino iki 2700 žuvusiųjų. Skirtumas atsiranda todėl, kad Kareivių motinų sąjunga skaičiuoja ne tik tuos kareivius, kurie žuvo kovos lauke, bet ir tuos, kurie sužeisti mirė vežant į ligoninę ar nuo žaizdų ligoninėje ir tuoj po tarnybos. Tikslių duomenų, kuriuos patvirtintų nepriklausomi šaltiniai, nėra.

Nors Maskva giriasi, jog pasipriešinimas nuslopintas, pastarąjį pusmetį išpuolių daugėjo ne tik Čečėnijoje. Smurtas ir kovos išplito Ingušijoje ir Dagestane.

Pagal „CHESNENPRESS“, „CHECHNYA WEEKLY, RADIO SVOBODA ir kt. parengė Tomas Čyvas

www.balsas.lt

Ičkerijos Čečėnų Respublikos vėliava

Šiaurės Kaukazo regione toliau plinta neramumai ir smurtas, nepaisant Maskvos tvirtinimų, kad čečėnų pasipriešinimas įveiktas ir padėtis stabilizuota.

Rusijos valdžia išties desperatiškai stengiasi suvaldyti situaciją, tačiau kaip visada pasikliauja vien brutalios jėgos metodika, kuri tik gilina daugelį problemų.

Formuojamos dvi naujos karinės kalnų divizijos, viena iš kurių bus dislokuota netoli Botlikh kaimo Dagestane, netoli Čečėnijos ir Gruzijos pasienio, kai tuo tarpu kita išsidėstys Zelenchukskaya kaime,  Karačajevo-Čerkesijoje, netoli Abchazijos ir Gruzijos. Jų arsenale, be kita ko, bus specialistai kovai su cheminiu ir bakteriologiniu ginklu, medicinos ir techninis personalas bei įranga.

Naujienos gaunamos iš Dagestano ir Ingušijos taip pat neretai primena karo suvestines. Šalia konfliktų tarp grupuočių, kriminalinių išpuolių, gausu ir atvejų, kai vietos ir net federalinės valdžios pajėgoms yra tiesiog priešinamasi. Be to, jos kaltinamos grobiant žmones ir naudojant nemotyvuotą smurtą. Taip pat daugėja atvejų, kai prieš milicijos ir karines pajėgas vykdomi ginkluoti išpuoliai.

Prezidentas V. Putinas Dagestane ir Ingušijoje, kaip ir Čečėnijoje, susiduria su rimta kadrų problema. Savo pasirinktus vadovus jis po kiek laiko turi keisti, nes arba suabejoja jų lojalumu, arba jie tiesiog nevaldo situacijos ir neturi nė mažiausio autoriteto. Vienas iš pavyzdžių – Federalinės saugumo tarnybos (FSB) bendradarbis, Ingušijos vadovas Muradas Ziazikovas. Maskva šiandien priversta užsimerkti į tai, jog privertusi atsistatydinti Ruslaną Auševą, ji iš esmės prarado bet kokią situacijos kontrolę. Respublikoje stiprėja religinių imamų įtaka, nes statytiniu nepasitiki ir jo klausyti nelinkę vietos gyventojai. Panaši situacija klostosi Dagestane.

Šaltinis: Chechen Weekley (Jamestown fondo) leidinys

Pastaruoju metu vis dažnėja čečėnų sukilėlių išpuoliai nepriklausomybės nuo Maskvos siekiančios Ičkerijos Čečėnų Respublikos teritorijoje, informuoja “Chechnya Weekley”.

Liepos 9d. Vedeno rajone, sukilėliams užpuolus Vidaus reikalų ministerijos automobilių koloną žuvo 3 rusų kariškiai. Kaip kitą dieną pranešė “Nezavisimaja Gazeta”, ataka prasidėjo minos sprogimu, po kurio sekęs susišaudymas truko apie penkiolika minučių. Sukilėliai sėkmingai pasišalino ir teritoriją apsupusioms rusų pajėgoms nepavyko jų rasti.

“Nezavisimaja gazeta” cituoja Rusijos administracijos Čečėnijoje prokurorą Valerijų Kuznecovą, kurio nuomone, atakų pobūdis, kuris šalia ženkliai padidėjusio dažnumo, pasižymi nedideliu taiklumu, gali reikšti ir tai,. Jog sukilėliai intensyviai treniruoja naujokus.

Liepos 6d. rusų pajėgos vykdė specialią operaciją, kurios metu nukovė  Yunusą Akhmadovą, kurį V. Kuznecovas vadina svarbiu kovotojų vadu, “titulavusiu save Grozno emyru”. Tačiau operacijos metu buvo nušautas ir prorusiškos Grozno Oktiabrsky rajono milicijos viršininkas Saipudi Lorsanovas.

Pranešama apie didėjančius neramumus aplinkiniuose šiaurės Kaukazo regionuose – Dagestane, Ingušijoje. Rusijos valdžia, kurios sluoksniuose vis labiau auga ir nepasitikėjimas savo statytiniu Čečėnijoje Ramzanu Kadyrovu, ten susiduria su panašiomis problemomis. Nerasdama patikimų ir tarp gyventojų gerbiamų šalininkų, remiasi grubia karine jėga ir vis labiau praranda padėties kontrolę.

Čečėnų sukilėliai nuo 1994 metų kariavo du karus su Rusija. 1996m. Rusija buvo pasirašiusi Chasavjurto susitarimus, kuriais buvo pabaigtas pirmasis karas ir iš esmės pripažinta Čečėnijos nepriklausomybė de facto. Vėliau Rusija šią sutartį sulaužė tariamai dėl to, kad čečėnai susprogdino Rusijoje kelis gyvenamuosius namus.

Rusijos pradėtų karų metu visiškai sugriauta daugybė miestų ir kaimų, nužudyta šimtai tūkstančių civilių. Be to, Rusijos karinės pajėgos ir šnipai, Čečėnijoje ir užsienyje nužudė keturis Ičkerijos Čečėnų Respublikos prezidentus: D. Dudajevą, Z. Jandarbijevą, A. Maschadovą ir K. Saidulajevą.

Kremlius giriasi, kad karą iš esmės laimėjo ir kariškiai likviduoja likusius sukilėlius, bet pastaraisiais mėnesiais išpuoliai vėl padažnėjo.

Šaltinis: Balsas.lt,. Chechnya Weekley

Tinklalapis CHECHENPRESS praneša, jog JAV korporacijos IPV News USA prezidentas, tarptautinio projekto „Everest-360“ vadovas Sergejus Melnikoffas, kreipėsi laišku į velionio Ičkerijos Čečėnų Respublikos prezidento našlę Alą Dudajevą, kuriame pažada 2008 metais iškelti aukščiausioje pasaulio viršukalnėje Čečėnijos vėliavą.

„Kreipdamasis į Jus, kaip į moterį, įkūnijančią čečėnų tautos garbę ir orumą, mano protėvių, kažkada radusių prieglobstį Jūsų Žemėje vardu, prašau leisti, mūsų ekspedicijai į Everestą 2008 metais, iškelti Jūsų šalies simbolį – Ičkerijos vėliavą – aukščiausiame pasaulio taške“, sakoma laiške.

Pasak laiško autoriaus, Ičkerijos vėliava Evereste primins tūkstančių gyvų ir Rusijos imperinės agresijos nužudytų čečėnų laisvės siekius.

Čečėnų sukilėliai nuo 1994 metų kariavo du karus su Rusija. 1996m. Rusija buvo pasirašiusi Chasavjurto susitarimus, kuriais buvo pabaigtas pirmasis karas ir iš esmės pripažinta Čečėnijos nepriklausomybė de facto. Vėliau Rusija šią sutartį sulaužė tariamai dėl to, kad čečėnai susprogdino Rusijoje kelis gyvenamuosius namus.

Rusijos pradėtų karų metu visiškai sugriauta daugybė miestų ir kaimų, nužudyta šimtai tūkstančių civilių.

Kremlius giriasi, kad karą iš esmės laimėjo ir kariškiai likviduoja likusius sukilėlius, bet pastaraisiais mėnesiais išpuoliai vėl padažnėjo. 

Šaltinis: Balsas.lt