Nusprendžiau ir aš pradėt čia rašyt. Tamsta Oterro parodė man šią nuošalią vietelę. Pagalvojau, kad šiek tiek privatumo nepakenks. Paskaitys gal čia tik nepažįstami žmonės (abejoju ar kas išvis skaitys). Žinoma ne tik. Čia galėsiu truputį daugiau atsiverti. Nesinori rašyt į sąsiuvinį kokį tai, nes ten nesijaučiu pilnai išsiliejus, kaip rašydama kažkur virtualioje erdvėje. Iš bitės plius persikelkim čia, tačiau beveik niekam nežinant..

Taigi pradėsiu nuo to, kad vis dar sergu, ir naktimis nemiegu. O kai naktimis nemiegu, būna negerai, nes klausau muzikos, kuri priverčia tiek daug prisimint ir apmąstyt, o tada norisi rašyt. Bet apima gana bloga nuotaika, ir tai ką parašau man nepatinka. Nors ta nuotaika ir yra pati tyriausia manau. Ar ne taip?

Taigi, pirmasis rašymas čia..gana keista. Rašysiu tik lietuviškai. Be to pavadinimai priklausys nuo tuo metu skambančio dainos. Taip linksmiau. Gal.

Pagaliau po ilgo laiko pajutau trūkumą. Trūkumą jo. Praėjo jau trys mėnesiai. Tikiuosi džiaugiesi. Aš džiaugiuosi, nes kaip pats sakei, jog vistiek tai neišvengiama, ir po daugiau laiko tik labiau skaudėtų. O gal buvo verta? Na, nesvarbu dabar jau. Eh, gilios mintys. Turbūt geriausia dabar būtų eiti miegoti. Taip ir padarykim. Ir kaip pirmam kartui - užteks. :}

Tai va, reikėtų padėkoti kambariokėms, kurios manęs nevarė lauk iš virtuvės, kai naktimis piešiau ir tepliojau tušu pirštus, veidą, kompiuterį, stalą, puodelį. Evil už kantrybę kai pavirsdavau ragana. Projekto vadovui Dainiui už supratingumą. Redaktoriui už leidimą gydytis kelius namuose. Ir sau pačiai už sugebėjimą prisiversti pabaigti darbą rankomis ;)