Į vakarines paskaitas važiavau su dviračiu. Labai juokinga: pirmadienį man vienas prižiūrėtojas paaiškino, kur yra dviračių stovėjimo vieta. Tenai nuvažiavęs supratau, kad jinai yra priešais rūkimo kiemelį, kokia ironija, ane?

Taigi po vakarinių paskaitų sužinojau apie labai įdomią galeriją, siūlau nueiti ir jums. Skaityti: blogas "Foto!" ir skaityti: pinhole lietuviška svetainė.

Beje, grįžęs prie dviratuko pamačiau keista padarėlį, uostanti mano dviračio galinį ratą. Pagalvojau, kad arba kačiukas, arba milžiniška žiurkė, arba šuniukas, o pasirodo, tai buvo ežiukas. Teko truputi palaukti, kol jis pasuks savo keliais, tikriausiai mano dviratukas skaniai kvepia, arba valgomas. Nors svarbiausia, kad ežiukas nenutarė pajuokaut ir nedūrė į galinę padangą, kas ten galėjo žinot, kaip jam ten nušvis galvoje.

Taip pat, norėjau savaitgalį nuvažiuoti į Visaginą, bet kadangi tikriausiai įsimylėjau ir dėl tam tikrų dalykų sąžinė pasireiškė (pagaliau), liksiu Vilniuje. Kas paguos liūdintį majestuką? :)

Atgal kelionė buvo sunkesnė, žymiai sunkesnė. Žinote, yra toks mažytis kalniukas nuo Žvėryno iki Spaudos rūmų? Maniau, kad čia ir bus mano didžiosios kelionės pabaiga, bet tada atsivėrė antras kvėpavimas, o gal koks dešimtas, ir visas suprakaitavęs grįžau namo. Pavyko.

Ai, pagaliau baigiau savo apsakymo planą. Dabar galėsiu mėgautis rašymu. Bet čia tikriausiai jo nebus galima pamatyti. O kas nori vaflių, mergytės čia jums, kvieskit į svečius, bučiuosimės.