Tačiau per pastaruosius kelerius metus atsirado nauja teorija, pavadinta kilpine kvantine gravitacija (LQG). Pagal šią teoriją, mūsų Visata gimė „kvantinio atšokimo“ metu kolapsavus ankstesniai visatai. Fizikus labiausiai domina, kaip galėjo atrodyti mūsų Visatos protėvė.

Alechandras Koričis (Alejandro Corichi) iš Meksikos universiteto bei Parampritas Sinhas (Parampreet Singh) iš Ontarijo Teorinės fizikos perimetro instituto išplėtojo supaprastintą LQG teorijos variantą, kuris pateikia įdomų atsakymą: ankstesnioji visata galėjo būti daug kuo panaši į mūsiškę. Mokslininkų darbas bus išspausdintas kitame „Physical Review Letters“ numeryje.

„Ši idėja svarbi tuo, jog ji padeda mums atsakyti, kas atsitiko visatai prieš Didįjį sprogimą, – pasakoja P. Sinhas. – Teoriniai modeliai, kurie gali susitvarkyti su Didžiojo sprogimo singuliarumu, nieko nepasako, koks galėjo prieš tai egzistuoti erdvėlaikis. Mūsų skaičiavimai rodo, kad ankstesnė visata primena mūsiškę“.

Pernai Pensilvanijos universiteto fizikos profesorius Martinas Bojovaldas (Martin Bojowald) panaudojo supaprastintą LQG teorijos variantą, kad įrodytų visatos egzistavimą prieš Didįjį atšokimą. Nors matematinis modelio aparatas nesusidūrė su problemomis, tačiau paaiškėjo, kad stebėdami dabartinę Visatą mes ničnieko negalėsime pasakyti apie ankstesniąją. M. Bojovaldas šį reiškinį pavadino „kosminiu užmaršumu“.

A. Koričis ir P. Sinhas žengė toliau. Aproksimavę pagrindinę lygtį, mokslininkai parodė, kad tam tikros ankstesnės visatos tūrio ir judesio kiekio fliuktuacijos sugebėjo išlikti per Didįjį atšokimą.

„Tai reiškia, jog visatoje dvynėje galiojo tie patys fizikos dėsniai“, – teigia P. Sinhas.

Galima sakyti, kad mūsų Visata, praėjus maždaug 13,7 mlrd. metų po atšokimo, turėtų būti labai panaši į ankstesniąją visatą, kai šiai buvo likę 13,7 mlrd. metų iki atšokimo. Kitaip tariant, mūsų Visata yra veidrodinis savęs pačios atspindys, o Didysis sprogimas (arba atšokimas) yra tarsi visatas skiriantis veidrodis.

„Ankstesnėje visatoje turėjo galioti tos pačios dinamikos ir Einšteino lygtys,– toliau tęsia fizikas. – Pagal mūsų modelį, mums įprasti dėsniai turi pasireikšti 100 kartų viršijus Planko skalę. Toliau medžiagos struktūra bus tokia pati, ir evoliucija vyks identiškai“.

Tyrėjai aiškina, kad visata dvynė nebūtinai turi būti visiškai identiška savo „sesutei“. Pavyzdžiui, tai nereiškia, kad ankstesnėje visatoje egzistavo ankstesnis jūs – žmogus, jau nugyvenęs savo (jūsų) gyvenimą.

„Jeigu sugebėtume itin galingu mikroskopu žvilgtelėti į tam tikras Planko skalės savybes, išvystume skirtumų, lygiai taip pat, kaip jų turi tikri dvyniai, pavyzdžiui, piršto antspaudus“, – tvirtina P. Sinhas.

Svarbu atsakyti į klausimą, ar kai kurios savybės galėjo išlikti, jeigu būtų nagrinėjamas sudėtingesnis atvejis. Pavyzdžiui, būtų įdomu sužinoti, ar ankstesnės visatos galaktikos negalėjo dabartinėje mūsų Visatoje palikti pėdsakų, kurie lemtų identišką arba panašų galaktikų formavimąsi.

Visai įmanoma, kad A. Koričio ir P. Sinho teorija netgi numatys, kaip turėtų atrodyti mūsų Visata ateityje. Priklausomai nuo dabartinio plėtimosi greičio, apibendrintasis mokslininkų modelis gali parodyti, jog mūsiškės Visatos laukia kolapsas.

Europos Komisijos komisaras Andris Priebalgas rašo, kad „reikės atnaujinti ir rekonstruoti daugumą ES elektros tinklų. Mums reikės pereiti į tokią būklę, kai didesniąją dalį elektros energijos tieks vėjo, bangų, saulės ir fotovoltinės energijos gamintojai. Be to, mes turėsime užtikrinti galimybę kiekvienam pastatui ir namui gamintis savo energiją ir parduoti jos perteklių perdavimo tinklams“.

Tačiau Lietuvoje ši komisaro vizija - utopija, nes mes kuriame vertikaliai integruotą monopoliją, kuri pasmerks vartotojus energetinei baudžiavai, nes jie praranda pasirinkimo teisę ir laisvą prieigą prie skirstomųjų tinklų. Ne tik smulkūs gamintojai negalės rinkos kainomis parduoti energijos pertekliaus - net naujoji atominė jėgainė neturės pasirinkimo laisvės ir bus visiškai priklausoma nuo „Leo Lt“ malonės, nesvarbu, kas bus liūto šeimininkas.

Šiam vertikaliai integruotam monopolininkui politikai suteikė amžiną privilegiją - nevaržomą prieigą prie kiekvieno energijos pirkėjo - nuo didžiausio pramoninio vartotojo iki mažiausio namų ūkio. Kitaip tariant, liūto letena atsidurs kiekvieno Lietuvos žmogaus kišenėje.

Atsimenat „Matricą“?

„... the problem is choice“ - sako Architektas bandančiam įsikirsti kas čia aplink darosi Neo.

Wind turbines, once built, generate almost free electricity - they require only some basic maintenance and servicing. That means that they have a marginal cost of production close to zero (i.e. each additional kWh of production only requires more wind, but no actual spending); that also means that their main long term cost is the repayment of the initial construction cost, in the form of debt repayment and return on capital for the investors.

This has two simple consequences:

• the cost of wind power is essentially set at the time of construction, when the parameters of the financing of the initial investment are agreed, in the form of debt service plus a set return, over an agreed period of time, typically 15-20 years. That cost is fixed and will not vary in accordance with the price at which electricity is actually sold.
• once installed, wind power will always be dispatched - with its negligible marginal cost of production, it will always be cheaper than alternatives, and the only reason not to take such free power will be technical constraints from the network (which I'll discuss later). When dispatched, wind power will move the dispatch curve, and ensure that the marginal cost of production required at that point ot satisfy demand will be lower than if wind power were not available - ie wind power displaces the most expensive power source that would have been needed otherwise, typically a gas-fired plant.

Taigi ir saulės šiluminės energijos ekonomika yra panaši.

So, where’s the money?  Here’s my answer: to find the money, seek out scarcity. Abundance in some areas inevitably creates scarcity in others. Attention, reputation and talent become relatively scarce in economies of abundance.  Businesses will be well positioned to charge for their services if they can deliver one or more of the following values:

• help amplify attention through more effective advice/recommendations
• foster and protect reputation
• help amplify talent development through rich learning environments

The real winners will realize that amplifying return on attention, building reputation and developing talent are deeply and intricately related – the most valuable platforms will address these needs in powerful new ways.

Here’s my answer: to find the money, seek out scarcity. Abundance in some areas inevitably creates scarcity in others. Attention, reputation and talent become relatively scarce in economies of abundance.  Businesses will be well positioned to charge for their services if they can deliver one or more of the following values:

• help amplify attention through more effective advice/recommendations
• foster and protect reputation
• help amplify talent development through rich learning environments

The real winners will realize that amplifying return on attention, building reputation and developing talent are deeply and intricately related – the most valuable platforms will address these needs in powerful new ways.

Instead of looking for customers for your products, you seek out products (and services) for the tribe.

Tags: architecture

Tags: astronomy, observatory

• • Outdoor +13%
  • TV -1%
  • Print -5%
  • Radio -7%
  • Total Offline: -3%
  • Online Ex Google +13%
  • Google +43%

Atėjo „googleconomy“ metas?

Prognozė: 2-3 metų laikotarpyje reklamos augimas socialiniuose tinkluose viršys 100%.

Taigi iškart po MySpace  Facebook skelbia hipertikslinės reklamos sistemos paleidimą. Tai, apie ką gal dar nuo 2005 kalbėjo Umair ir kiti - pagaliau įvyko.  O juk tai labai paprasta: duokite žmonėms tai, ko jie nori (kada nori ir kaip nori) ir jie duos jums tai ko jūs norite.

Pirmasis vairuotojas buvo Lietuvoje gyvenantis rusas. Kalbėjome rusiškai. Jis pavežė mus iki sienos. Sieną teko kirsti pėsčiomis. Kitoje sienos pusėje pradėjom tranzuoti ir mus paėmė lenkas su fura. Jis netoli važiavo, todėl per raciją įkalbėjo kitą furistą, kad šis mus paimtų. Suvalkuose įvykdėme žaibišką persėdimą iš vienos furos į kitą.

Antrasis vairuotojas lenkas nuvežė mus iki Bialystoko. Paleido pačioje pirmoje sankryžoje kur patogu tranzuoti toliau. Pasinaudoję degalinės paslaugomis paėjom gal puskilometrį ir sustojome prie miško pavalgyti. Valgėm savo maistą ir tai ką radome miške - žliūges, dilgėles, serbentų lapus ir kitus augalėlius bei uogas. Užkirtę atsistojome tranzuoti. Paėmė žmogus su gražiu nauju džipu.

Trečias vairuotojas ypatingai mėgsta greitį ir dviejų juostų kelyje elgiasi kaip trijų juostų kelyje. Man tokį dalyką Lietuvoje teko matyti tik vieną kartą, tačiau Lenkijoje tai įprasta. Jei važiuoji siaurame dviejų juostų kelyje, tai reikia žiūrėti ne tik į priekį, bet ir į galą. Gali atsirasti drąsuolis, kuris privers abiejų juostų vairuotojus manyti, jog visgi čia yra trijų juostų kelias. Pats lėks viduriu, o jūs privalėsit prisispausti prie kelkraščio arba net ant jo išvažiuoti. Visgi tai pavojingas važiavimo būdas, nes ne visi gi žino, ne visi yra perspėti, kad įmanoma padaryti neįmanomą: iš dviejų kelio juostų - tris. Trečias vairuotojas pademonstravo ne tik drąsą, bet ir greitį, bei kaip jo džipas gali važiuoti laukais (agresyviai aplenkėme kamštį autostradoje apvažiuodami šunkeliais ir kukurūzų laukais). Nors vairuotojas pavaišino mus ledais, tačiau išlipome įkaitę nuo įtampos. Visgi brangi ta mūsų gyvybė ir savisaugos instinktas purškia adrenaliną į kraują nors protas ir supranta, kad mašina gera, vairuotojas ne pirmą kartą tai daro ir rizikos kaip ir nėra.

Išleido jis mus prie Ostrow Maz. Taip buvo parašyta mano žemėlapyje. Paklausiau jo ar šis sutrumpinimas reiškia Ostrow Mazhen (išvertus - svajonių šalis). Jis nusijuokė, - "Ostrow Mazowietskij". Vairuotojas naudojo DC Radio kaip visi furistai, stengėsi surasti kas mus paveš toliau, bet vežančių neatsirado. Visi atsiliepusieji norėjo vežti tik tas dvi merginas be vaikino. :) Taigi, toliau teko važiuoti patiems.

Ketvirtasis vairuotojas važiavo į Varšuvos priemiestį. Irgi su racija bandė pagauti furistus. Sustojome prie įvažiavimo į miestą ir gal pusvalandį gaudėm tiek lenkų, tiek lietuvių furas. Lenkai naudoja kitą racijos kanalą. Su lietuviais turėjau šnekėti aš, tai buvo daug streso, nes pirmas kartas visada baugus. Kadangi vakarėjo, tai vairuotojas visgi sugalvojo mus pervežti per Varšuvą. Visą kelią vis dar bandė pagauti ką nors, bet nesėkmingai. Paleido kitame miesto gale, kur galėjome tranzuoti toliau. Pradėjo temti. Sustojo dvi mašinos iš karto. Pasirodo, kad tas vairuotojas kur mus čia atvežė net mus paleidęs ieškojo dar kažko kas mus paimtų. Ir šie du vairuotojai sutiko. Bet norėdami įsėsti į dvi mašinas turėjome išsiskirti, o kadangi buvome susitarę, kad šventos trejybės neskaidom, tai atsisakėme jų paslaugų.

Tačiau greitai sustojo penktasis mūsų vežėjas. Jis lenkas, bet kažkodėl norėjo su mumis kalbėti angliškai. Sunku man buvo persijungti į anglų kalbą, nes visą dieną šnekėjau lenkiškai. Vaikinukas pasitaikė labai šaunus. Jis sako - "važiuokime nakvoti pas mane namo". Taip ir padarėm. Labai nuostabi nakvynė buvo. Šauniai pabendravome, o ryte jis mus pažadėjo nuvežti iki tranzavimo vietos.

Nei vieno vairuotojo mes nieko neprašėme, jie patys sugalvodavo mums padėti: ieškodavo per raciją kas paveš toliau, pasiūlė nakvynę.