Šiuo metu, įsisiūbavus rinkimams į JAV prezidento postą, jau tapo gan sunku išvengti naujienų apie įvairius tenykščių respublikonų ir demokratų judesius. Būtent vienas iš tokių, visai netikėtai užklupo ir mane – per CNN tiesiogiai transliuojamas pasisakymas, kuriuo buvo oficialiai išreiškiamas palaikymas vienam iš kandidatų. Amerikos politikai būdinga forma liejosi beprasmė, tačiau vaizdinga ir dramatiška retorika. Publika su pasigėrėjimu sekė kalbą nuolat pratrūkdama audringomis ovacijomis ir palaikančiais šūksniais. Ore tvyrojo kovos dvasia. Už pulto stovėjo Goras.

Albertas Goras yra tikras politikas – scenos liūtas, retorikos akrobatas. Velniop išmintį! Protingos, ir nuoseklios mintys riboja. Atsakomybė riboja. Albertas yra šauklys. Jis ištvermingai stovi sargyboje, pirmas pastebi priešą ir telkia legionus garbingai kovai: „reikia pabusti ir imtis neatidėliotinų veiksmų!“, „negalime laukti, nes esame ant bedugnės krašto!“, „kiekvieno iš mūsų pasyvumas kelia pavojų ateities kartų egzistavimui ir gerovei!“.

Kas tas priešas paklausite? Žmogus. Visi mes. Kiekvienas iš mūsų (nieku gyvu nekaltinama asmeniškai, mes juk nenorime kažko įžeisti!), kuris savo kasdienėje veikloje naudodamas iškasamąjį kurą į aplinką išmeta anglies dvideginio dujas ir taip prisideda prie globalinio atšilimo sukėlimo. Prisilaikant visų „revoliucija žaliems“ taisyklių, ši žmonių masėms skirta žinutė nėra sudėtinga: benzinas, automobilis, dvideginis, atšilimas.

Sunku kovoti su vėjo malūnais. Idėjų irgi. Visgi, papūtus palankiems vėjams pasitaikė puiki galimybė žvilgtelėti į Alberto kovos esmę.

Per pastaruosius metus didmeninė naftos kaina jau išaugo daugiau nei dvigubai. Planuojama, kad artimiausioje ateityje ji ir toliau pastoviai augs. Iš paskos didmeninei kainai sparčiai didėja ir mažmeninė naftos produktų kaina degalinėse. Visame pasaulyje vis garsiau girdisi pasipiktinimas išaugusiomis kainomis. Kai kuriose vietose jau praūžė ir streikai paralyžiuojantys vietos gyvenimą ir grūmojantys vis sunkesnėmis pasekmėmis ateityje.

Ką tai reiškia? Suprasti nesunku: kuo didesnė prekės kaina, tuo mažesnis prekės vartojimas. Benzino kaina kyla, reiškia jo vartojimas turi mažėti. Eureka! Kiekvienas kovotojas už gamtą turi ploti katučiu ir šaukti iš džiaugsmo šlovindamas susiklosčiusias aplinkybes, kai pati rinka sudarė sąlygas, kurių dėka galima lengvai atsisakyti brangaus iškastinio kuro, sukeliančio globalinį atšilimą ir sėkmingai pereiti prie gamtai draugiškesnių energijos rūšių.

Deja, Albertas praktinių veiksmų nesiima. Galėtų stoti prieš visus ir tiesiai pasakyti, kad augančios kainos yra puiku ir net skatintina, nes tai privers mus tapti geresniais gamtai, o kiekvienas iš mūsų turi mažinti benzino naudojimą ir tai pradėti daryti tuojau pat. Ne. Automobilis amerikiečiams šventa, o Albertas nėra politinis savižudis. Jis puikiai supranta, kad realūs veiksmai sukuria priešus, o jam to visai nereikia. Daug patogiau sėsti į nuosavą reaktyvinį lėktuvą ir skristi sakyti eilinės kalbos, kviečiančios į abstrakčią kovą kurios tikslas apsaugoti mus nuo mūsų pačių.

Štai toks yra rinkodaros genijus Albertas Goras, sparnuotos frazės „climate crisis“ autorius, visuotinės isterijos dėl globalinio atšilimo architektas.

Gerai būtų, jeigu jis kaip Paris linksmintų mus savo išdaigomis žaviai šypsodamasis iš žydrojo ekrano. Deja, šis žmogus apsiginklavęs dramatiškais šūkiais ir aptakiais pasiūlymais siekia prievarta keisti visų mūsų gyvenimą pagal savo individualią pasaulėžiūrą.

Visi turime trūkumų, pasakysite? Šis šou personažas turi trūkumų būdingų tik politikams. O tai jau nieko gero nežada.

^{foto: Asfaltsdjungelns Indianer}

Taip žalieji aktyvistai įspėja vairuotojus apie tai, kad automobilių, ypač didesnių ir galingesnių (pvz., LandCruiser, Hummer) savininkai yra atsakingi už klimato kaitą. Vieni svarbiausių aktyvistų tikslų yra sumažinti visureigių pardavimus bei priversti didesnius automobilius pasitraukti iš miestų gatvių. Iš tiesų, kam reikalingi džipai, skirti bekelei, mieste? Maža to, kad visureigiai ryja labai daug kuro (o Žemės resursai, žinoma, nėra begaliniai), jie taip pat į atmosferą dažnai išmeta dvigubai daugiau anglies dioksido, nei vidutinis automobilis.

Šių eko-protestų pradininkai yra stokholmiečiai-aktyvistai, susibūrę į iniciatyvinę grupę pavadinimu „Asfaltuotų džiunglių indėnai“ (Asfaltsdjungelns Indianer). Jie turi savo svetainę, kurioje atvirai rašo, kaip reikia veikti per tokias akcijas, kiek džipų jie “neutralizavo” tą ar aną dieną, ir pan. Pažymėtina, kad jie niekada negadina pačius automobilius, t.y. nepjauna padangų - tik nuleidžia joms orą. Visa procedūra tetrunka 10 sekundžių.

Aišku, tokioje veikloje pasitaiko ir nemalonių dalykų, pvz., kartą džipo savininkas, užklupęs „indėną“, persekiojo jį 20 minučių; o aktyvistų žiniatinklio svetainėje gausu džipų savininkų grasinimų susidoroti. Ir nors mažiausiai 3 Stokholmo aktyvistai jau buvo suimti policijos, tai ne kiek neatgrasina „miesto indėnų“ nuo naujų išpuolių.

Tiesa, neseniai Švedijos „indėnai“ paskelbė laikinas paliaubas. „Atrodo, kad mūsų veiksmai sulaukė tam tikrų padarinių. Mūsų žinutė visuomenei apie tai, kad mieste džipams ne vieta, yra išgirsta. Tačiau jei mes artimoje ateityje nematysime mažėjančių šių automobilių pardavimų, karo kirvis nebus taip lengvai palaidotas“, - tvirtino aktyvistų atstovas Švedijoje.

Tuo tarpu ši veikla populiarėja Danijoje, ir, galimas dalykas, artimiausiu metu bus pastebima ir kitose šalyse. Kai kur jau yra vykdomos panašios, nors kiek taikingesnės, akcijos. Štai Belgijoje aktyvistai organizuoja spalvingas viešas akcijas ir rodo raudonas korteles pravažiuojantiems džipams imituojant futbolo varžybų nubaudimus už daromas pražangas. Paklausti, kodėl vairuoja tokias stambias mašinas mieste, džipų vairuotojai net nesugeba sklandžiai pateikti argumentuotų priežasčių - štai vienas vairuotojas tiesiog pasakė: „Na, dėl saugumo...“

Kai kur kitur tokių akcijų kaip ir nebereikia. Londone, pavyzdžiui, nuo rudens įsigalios įstatymas, didesnės masės automobiliams numatantis £25 mokestį/dienai už įvažiavimą į pirmąją Londono zoną. „Tie, kas nori ir toliau vairuoti labiausiai teršiančias transporto priemones, turės tiesiogiai mokėti už aplinkos teršimą, kurį sukelia. Tai yra 'kas-terša-tas-ir-moka' principas,“- sako Londono meras Ken Livingstone.

Tokie pasaulyje vykstantys procesai turėtų paraginti Lietuvos didmiesčių valdžias atsižvelgti į ekologinius savo miestų santvarkos principus, o žaliuosius aktyvistus - imtis naujų kovos su tarša būdų.

Iš tiesų, Lietuvoje, kur 1000 gyventojų tenka 600 automobilių (vienas didžiausių rodiklių Europoje) , valdžia turėti labiau šviesti visuomenę ekologijos klausimais. Tik visiškas valstybinių įstaigų abejingumas gali pagimdyti vadinamųjų „ekoteroristų“ išpuolius - nebūtų problemų, nebūtų ir tokio radikalaus aktyvizmo.

„Asfaltuotų džiunglių indėnų“ laiškas visureigių savininkams:

Jūsų džipas užmuša!
Mes nuleidome vieną ar kelias jūsų visureigio padangas. Nieko asmeniško. Problema yra jūsų automobilyje - būtent jo mes nemėgstame. Jūs tikriausiai žinote, kiek daug kuro jis sunaudoja - neturime šviesti jūsų dėl to. Tačiau arba jūs nežinote, arba jums nusispjauti į tai, kad visas kuras, kuriuo dėka jūsų automobilis važiuoja, turi niokojančias pasekmes aplinkai. Mokslininkai yra visiškai įsitikinę, kad mes esame vieną žingsnį nuo to, kad klimato kaita taptų visiškai mūsų nebekontroliuojama.

Kai ledynai tirpsta, dingsta gėlo vandens šaltinis. Kai plečiasi dykumos, dirbama (žemės ūkiui tinkama) žemė tampa nebekultivuojama. Kai jūros lygis kyla, gyvenvietės atsiduria po vandeniu. Rezultatas: milijardai pabėgėlių, begalinės mirtys. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, 160'000 žmonių kasmet miršta dėl klimato kaitos padarinių.

Kaip viskuom aprūpintas švedas jūs išgyvensite ilgiau, nei dauguma kitų Žemės gyventojų. Pažeidžiamiausi globaliniam atšilimui, sukelto mūsų prabangos, yra neturtingų šalių žmonės. Tačiau pabaigoje klimato chaosas paveiks mus visus, kiek vargingus žmones, tiek turtingus.

To nebus, jei mes radikaliai sumažinsim anglies dioksido emisijas. Dabar. Ne rytoj. Štai kodėl mes „nuginklavome“ jūsų visureigį, nuleisdami padangas. Kadangi jūs gyvenate mieste, kur yra prieinamas viešasis transportas, jūs neturėsite jokių problemų atsidurti ten, kur norite, net ir nenaudodami savo džipo.

„Asfaltuotų džiunglių indėnai“

1 problema: Kenijos krizė. Kenai (Kenijos žmonės) išsirinko sau naują valdovą (vakaruose - prezidentą), o senasis, kaip koks Lukašenkas, nenori išeit ir vadina naująjį valdovą melagiu bei organizuoja šalyje alasą.

Sprendimas: Tiesą sakant rinkimai nebuvo labai itin demokratiški. ES stebėtojai sako, kad kai kuriose rinkimų apygardose balsavo apie 115% rinkėjų, o toks aktyvumas nėra labai jau... legalus. Kadangi abu kandidatai yra juodaodžiai kenai, tai jie nemėgsta diskutuoti ir kalbėtis, todėl kaipmat į darbą paleidžia juodaodžių grupuotes. Išeitis yra tik viena. Prijungti Keniją prie šalies-pavyzdžio Etiopijos ir surengti dar vienus rinkimus. Tada turėtų atsirasti 4 grupuotės ir kažkas iš jų privalėtų susivienyti (sudaryti paktą) su kita. Tada kitoms dviems nebebūtų ką daryti (gi nesikausi prieš didesnę krūva keno-etiopų) ir jos irgi susivienytų. O tada jau toms poroms padalinti Kenijos-Etiopijos teritoriją ir palei jas sukurti dvi naujas valstybes. Afrika ten taip ar taip belekaip dalinta buvo (su liniuote ir domino kauliukais), didelių problemų kilti neturėtų.

2 problema: Globalinis atšilimas (ironiška – lauke -15°C)

Sprendimas: Vienas būdas problemai išspręsti būtų tiesiog sumažinant laipsnį Celsijaus. Bet tai ne mano stilius (kad ir ką jūs bemanytumėte). Globalinį atšilimą galima sumažinti uždraudus pramonę (Lietuvos Seimas tikrai galėtų išleisti tokį įstatymą) ir važinėtis mašinomis. Aišku, taip žymiai lėčiau augtų GDP, bet juk visada reikia kažką aukoti. Vietoj pramonės galima vėl viską gaminti manufaktūrose pasidalijant darbą. Vietoje mašinų į miestus vėl galėtų grįžti arkliukai ir poniai. Šie neteršia gamtos, o jei ir teršia, tai paskui ten auga viskas (o augalai gamina O₂). Gal būdas šiek tiek per drastiškas, nes neturėjau pakankamai laiko apsvarstyti pasekmių, nes galvoju, kad reikia greitai veikti, nes greitai gali būti šilta.

Šiandien tik dvi problemas pagvildenau. Ilgi metai juk laukia – spėsiu.

Įspėjimas: problemų sprendimams garantija netaikoma.