europos-sajunga « WordPress.com Tag Feed

Vakarienė Su Kadenciją Baigusia Latvijos Prezidente Vaira Vike-Freiberga

karolisbalciunas — Wed, 30 Apr 2008 16:02:04 +0000

Vakar turėjau progos vakarieniauti su Latvijos ex-Prezidente Vaira Vike-Freiberga. Viešėdama Jungtinėse Valstijose, Latvijos pirmoji prezidentė moteris užsuko ir į Harvardo Universitetą, kur susitiko su maža grupele studentų. Keletos valandų diskusijoje dominavo Europos Sąjungos ateities, Baltijos Šalių integracijos į Vakarietišką visuomenę bei moterų vaidmens aukščiausiuose politiniuose postuose temos. Pastarajai ir buvo skirta daugiausiai laiko.

Prezidentė atsargiai ir įtaigiai įvertino dabartinę situaciją pasaulyje, palengva išvardindama negausų aukščiausius valdžios postus užimančių moterų sąrašą, bei atsižvelgdama į diskusijoje dalyvavusių studentų nuomonę, pasiūlė savo perspektyvą. Vike-freiberga įkvėpė daugelį pašnekovų teigdama, jog nepaisant lyties ar rasės, kiekvienas žmogus turi teisę į aukščiausias politikos, verslo ar kitos šakos postus. Ji pripažino, kad kai kurie feminizmo šalininkai retkarčiais iškreipia lytinės nelygybės diskusiją ir priverčia pamiršti, kad lygybė, o ne vienos ar kitos lyties dominavimas - sėkmingos ateities receptas.

Kalbėdama apie savo kadenciją Latvijoje bei prezidento postą, kaip instituciją, Vike-Freiberga sudomino pašnekovus teigdama, kad daugelyje demokratinių respublikų įvestas minimalus amžiaus
limitas kandidatams į prezidento postą ne tik užtikrina patirties bei asmeninės brandos gausą, bet ir išlygina biologinius, gimdymo bei šeimos kūrimo paskatintus skirtumus tarp moterų ir vyrų.

Vaira Vike-Freiberga palietė ir JAV prezidento rinkimų, kuriose dominuoja lenktyvės tarp juodaodžio Barack Obama ir moters kandidatės Hillary Clinton, temą bei iškėlė klausimą: kas lemia moters ar konkrečioje visuomenėje neįprastos rasės individo sėkmę - visuomenės pasirengimas ar aukščiausio valdžios posto siekiančio žmogaus kompetencija?

Lietuva prieš Rusiją Europos Sąjungoje

justasbalciunas — Sun, 27 Apr 2008 21:36:56 +0000

Lietuva dar kartą pareiškė stiprią poziciją Rusijos atžvilgiu pasisakydama prieš Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimą. Pagal BBC naujienų pranešimą taip pasielgti paskatino problemos dėl naftos tiekimo per Ukrainą ir Baltarusiją. Atmesdama pasiūlytą susitarima, Lietuva taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos politikos Gruzijos ir Moldovos atžvilgiu.

BBC naujienų pranešimas

Kodėl Neperkame Internete?!

karolisbalciunas — Mon, 11 Feb 2008 21:17:10 +0000

Ar šiemet bent kartą apspirkote Internete? Jei gyvenate Lietuvoje, vos 6% jūsų į šį klausimą greičiausiai atsakėte teigiamai. Ši statistika ne iš piršto laužta, o "Eurostat" tyrymo patvrtinta Lietuvos Interneto rinkos proporcija. Priežastis, Verslo Žinių teigimu, gyventojų "baimė pateikti savo kreditinių kortelių bei asmens duomenis." Visgi, Danijoje ar Didžiojoje Btitanijoje Internete apsipirkinėja virš 50% gyventojų. Sunku vienareikšmiškai neigti, kad Lietuviai - viena baigščiausių Europos tautų, kita vertus, manau, vertėtų apsvarstyti alternatyvias tokio "fenomeno" priežastis.

Pirmiausia, esminė aktyvaus pirkimo sąlyga - pardavėjų egzistavimas Lietuvos Interneto rinkoje. Pasaulye dominuojantys amazon.com ar ebay.com prekybos tinklapiai pamažu veržiasi už JAV ribų. Amazon Interneto parduotuvė jau egzistuoja Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje bei Prancūzijoje. Ebay aukcionai veikia dvylikoje Europos šalių (tarp jų ir Lenkijoje). Apple savo prekes Internetu pardavinėja net šešiolikoje Europos valstybių. Akivaizdu, kad nė viena iš Interneto gigantų dar nepasiekiama Lietuvos, ar dar labiau Interneto vengiantiems Rumunijos ir Bulgarijos pirkėjams. Sveikintinos Lietuviškos level.lt ir shopsite.lt iniciatyvos, tačiau būtina steigti ir plėtoti daugiau Intrneto parduotuvių bei skatinti sėkmingų pasaulinių gigantų atėjimą.

Antra problema - atsiskaitymo būdai. Nepaslaptis, kad norint pirkti Internete, būtina turėti kreditinę ar debetinę kortelę. Deja, net ir plastikinės atsiskaitymo priemonės turėtojai susiduria su didelėmis problemomis. Mat, daugelyje pasaulio bei Lietuvos Interneto parduotuvėse priimamos tik "MasterCard" bei "Visa" kortelės. Lietuvoje populiarios (dėl sudarytų kliūčių įsigyti "MasterCard" ar "Visa") "Maestro" bei "Visa Electron" atsiskaitymo priemonės dažnai užkerta kelią apsiprikimui Internete. Galbūt ir geografinė padėtis nebūtų opi problema, jei kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų galimybę, nevaržomas standartų, pirkti Lenkijos, Vokietijos ar Suomijos Interneto parduotuvėse.

Tikiu, kad ir kreditinių kortelių informacijos saugumas - reali problema, tačiau abejoju, ar sunkiai pamatuojamas baimės faktorius nusveria akivaizdžią Internete parduodamų prekių techninę bei geografinę prieinamumo dilemą.

Lietuviai - Nelaimingiausi Europoje!?

karolisbalciunas — Tue, 15 Jan 2008 15:43:08 +0000

Seniai maniau, kad verta mokytis iš Skandinavų. Štai Švedija pasauliui padovanojo režisierių Ingmar Bergman, lakoniško dizaino IKEA baldus, Saab automobilius, bei Ericsson telefonus. Suomija nustebino Nokia fenomenu, aukščiausio lygio edukacine sistema, sauna, bei įspūdinga moderniaja architektūra. Rodos, Danija rado kur kas įdomesnį būdą nustebinti pasaulį savo naujausiu pasiekimu - "laimingiausios pasaulio šalies" titulu. Didžiosios Britanijos Leicester Universiteto ataskaitoje, publikuotoje "BusinessWeek" žurnale, Danija aplenkė visas pasaulio šalis laimingiausių pasaulio tautų kategorijoje. Įdomu tai, kad paskelbtame dešimtke - net šešios Europos šalys. Tarp jų - keturios iš Skandinavijos regijono.

"Laimingiausių" šalių ataskaitos rezultatus lėmė keletas esminių faktorių: turtinė lygybė, sveikatos apsauga, išsilavinimo lygis bei galybė ktų elemetų. Kitame "laimės spektro" gale - Zimbabvė ir Burundis. Bene labiausiai nustebino Jungtinės Amerikos Valstijos užėmusios žemą 23-ą vietą, Vokietija atsidūrusi 35-oje, Didžioji Britanija 41-oje, o Prancūzija net 62-oje vietoje.

Apmaudu, kad nelaimingiausiais Europiečiais BusinessWeek titulavo Lietuvius (155 vieta). Vos laipteliu "atsiliko" Latvija. Estija atsidūrė 139 vietoje.

Pralinksmėkim, tautiečiai!

Lietuvos Sostinės Reklama Jau Sklando Po Pasaulį

karolisbalciunas — Sat, 29 Dec 2007 13:08:36 +0000

Velniškai smagu buvo matyti tiek daug užsienyję ir Lietuvoje gyvenančių tautiečių, susirinkusių Lietuviškoje aplinkoje. Kalbu apie „Vilniaus - Europos kultūros sostinės – 2009“ Ambasadorių susitikimą Gruodžio 27d. "Forum Palace" pramogų centre. Amabasadorių tinklo idėja tikrai geniali. Juk niekas geriau negali garsinti mūsų sostinės nei šimtai įvairaus amžiaus visme pasaulyje išsibarsčiusių lietuvių, be perstojo reklamuojančių 2009-ųjų Europos Kultūros Sostinę.

Žinoma, iki viešųjų ryšių fenomeno Vilnius '09 pastangoms dar toli. Ypač kalbant apie pasaulinį tokios žinios skleidimą. Būtina oficialiai įtraukti bene kiekvienoje užsienio šalyje egzistuojančius lietuvių klubus, tarptautiniu mastu papiltusias studentų organizacijas, dar daugiau dėmesio skirti užsienyje besimokantiems tautiečiams. Verta apsvarstyti ir naujausių technologijų ir internet0 projektų kaip facebook.com, linkedin.com, ar myspace.com naudojimą.

Susitikime pristatytos 2009-ųjų reniginių užuominos tikrai įspūdingos. Būtina, kad apie jas būtų kalbama ir lietuvių pripildytose Londono statybų aikštelėse, Airijos pub'ų vakaruose, Norvegijos braškių laukuose, New York'o investiciniuose bankuose ar konsultacinėse kompanijose, geriausiuose pasaulio universitetuose, ambasadose ir kitose lietuvių lankomose vietose. Aplinka nesvarbi. Linkiu, kad naujieji 2008-ieji alsuotų Vilniaus, kaip būsimosios Europos kultūros sostinės, dvasia visame pasaulyje.

Europietiška Svajonė tik su "Mėlyna Korta"

karolisbalciunas — Fri, 30 Nov 2007 23:54:05 +0000

Jau seniai kalbama, kad pasaulio finansų centras pamažu keliasi iš New York'o į London'ą, vis daugiau JAV besimokančių Europiečių grįžta į gimtąjį kontinentą, neužilgo ir kitus išsilavinusius imigrantus Europos Sąjunga ims vilioti "Mėlynosios Kortos" paglba. Įdomu ar toks ES išskirtinumo ženklas prislopins Amerikietiškosios "Žaliosios Kortos" Svajonės patrauklumą? Europos Komisijos skaičiavimais ši naujovė per ateinančius du dešimtmečius pritrauks apie 20 milijonų kvalifikuotų darbuotojų iš Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos valstybių. Kyla vis mažiau abejonių, kad Europos Sąjunga krypsta federacinės, į JAV panašios valstybės linkme.

Lietuviški šviečiamieji įvairios socialinės informacijos viešinimo projektai, finansuojami iš Europos sąjungos – pinigų mėtymas į jūrą

lithuaniablog — Sat, 29 Sep 2007 20:49:13 +0000

Niekada nemaniau, jog Europos sąjungos fondų pinigai yra skirstomi pagal simpatijas/antipatijas vienai ar kitai interesų grupei, finansuojami projektai su nuline pridėtine verte – kitais žodžiais tariant, pinigai mėtomi be jokios grąžos nei valstybei, nei šalies gyventojams. Laiminga lieka tik ta interesų grupė, kuri tiesiogiai vykdo vieną ar kitą projektą. Tai bet Lietuvoj gyvena 3 milijonai, o projektą paprastai vykdo nedidelė grupė žmonių. Tokią išvadą darau, nes pačiam teko kelis tokius vykdomus projektus pastebėti iš šalies, apie vieną tokį čia jums dabar noriu papasakoti.

Taigi, projekto pavadinimas skambus „Aplinkosauginė televizija internete“ http://www.esparama.lt/lt/bpd/BPD_ataskaitos/isisavintu_lesu_zemelapis/?id=890 Visam dviejų metų laikotarpiui, kurio metu bus vykdomas projektas, bus/yra panaudota ~200k. Lt. Projekto metu bus sukurtas interneto tinklapis ir 29 aplinkosauginiai filmukai, kuriuose žmonėms aiškins kaip negerai šiukšlinti. Gal ir geras projektas, jei būtų vykdomas su ugnele, užsidegimu, stipriais informaciniais partneriais ir pan. Bet padaryti, tik kad padaryti ir išleisti visus pinigus visuomet yra lengviau, nei padaryti ilgalaikį, Lietuvai ir jos gyventojams naudingą darbą.

Pasakoju toliau......Nors projektas vykdomas jau apie 2 metus, tačiau www.google.com paieškojus informacijos pavadinimu „Aplinkosauginė televizija internete“, išmetami rezultatai primena tragikomišką situaciją. Nei pačio tinklalapio, nei 29 filmukų, kuriuos pažiūrėję iš kart taptume itin tvarkinga tautaJ. Informacija apie patį projektą publikuojama tik oficialiame portale www.esparama.lt bei kažkokiame viename nelabai aiškiame puslapyje, kur aprašytas itin sėkmingai vykęs seminaras, kurio metu buvo pasinaudota strategija „PPI“. Nežinantiems ką tas reiškia – aiškinu: Pasėdėjom, pakalbėjom, išėjom.......

Ir kaip visada, moralas pabaigai. Kad ir kaip norėtume pasiimti kuo daugiau ES pinigų sau, savo anūkui ir bobutei, niekada nereik pamiršti, kam jie iš tikrųjų skirti ir kad už juos reikia daryti tik naudingus, reikalingus Lietuvai darbus ir projektus, o ne kažkokią pornografiją, kurioje net žvaigždės trečiarūšės.

Kodėl Nesuprantame Anglų Kalbos?

karolisbalciunas — Thu, 27 Sep 2007 03:10:05 +0000

Vasaros vakarais vaikščiodamas Pilies gatve kartais matydavau pečiais gūžtančius, rankomis mosikuojančius, geranoriškus lietuvius, bandančius padėti žymaus pastato ar gatvės beieškantiems užsieniečiams. Išradingumo gestikuliuojant tautiečiams dažnai netrūksta, deja, šnekamosios anglų kalbos žinios kur kas prastesnės. Patyrinėjęs ar tikrai ir kodėl atsiliekame nuo kai kurių Europos šalių, aptikau tendenciją. Gali būti, kad tai, ką matome ir girdime per televiziją mus įtakoja labiau nei anglų kalbos pamokų skaičius vidurinėje mokykloje.

Žemėlapyje apačioje pavaizduotas anglų kalbos žinių lygis atskirose Europos Sąjungos valstybėse. Be Jungtinės Karalystės Europoje pirmauja Švedija, Danija ir Olandija. Šiek tiek atsilieka Suomija, Belgija, Portugalija, Vokietija ir Austrija. Kitoje svarstyklių pusėje - Ispanija, Italija, Čekija, Lenkija. Šiek tiek geriau angliškai kalba Baltjos Šalys. Išvydęs valstybių, naudojančių subtitrus užsienio televizijos programų vertimui sąrašą, suvokiau galimą tokio šalių pasiskirstymo priežastį. Beveik visų "anglų kalbos lyderių" piliečiai mėgaujasi filmais originalo kalba su subtitrais, kuomet labiausiai atsiliekančių šalių sąraše nėra.

Žinoma, daugybė kitų faktorių įtakoja anglų kalbos išprusimą, tačiau ši tendencija akivaizdi. Galbūt reikėtų apsispręsti, ar žiūrėdami TV serialus ar filmus norime išgirsti tikruosius aktorių balsus, kalbėjimo manierą, ar esame patenkinti girdėdami vieno žmogaus balsą, įgarsinantį net keletos personažų pokalbius.

Belgijai Gresia Išnykimas

karolisbalciunas — Fri, 21 Sep 2007 01:20:04 +0000

Žemaičiai retkarčiais pajuokauja apie atsiskyrimą nuo Lietuvos, Kalifornijos gyventojai kartais savo valstijos tapatybę vertina labiau nei Amerikiečio vardą, bet panašu, kad Belgijos valstybei gresia realus skilimas. Anot New York Times, praėjus dviems mėnesiams po rinkimų Belgijoje valdžia vis dar nesuformuota. Nenuostabu, kad flamandiškai kalbantys Flandrijos ("Vlaanderen") gyventojai bei prancūzakalbiai ir vokiečiakalbiai Valoniečiai ("Wallonie") nesusitaria, tačiau vis dažniau apie horizontalų šalies padalijimą kalbama viešai. "Flamandų Bloko" ("Vlaams Blok") lyderio teigimu Valoniją ir Flamandriją sieja tik "karalius, šokoladas ir alus". Belgijos politilogė Caroline Sägesser netiki, kad Belgija stovi ant skilimo ribos, tačiau "nustebtu jei mirtų Belgijoje".

Bet kuriuo atveju, ši istorija įdomiausia Europos Sąjungos kontekste. Belgijos (taip pat ir Flamandrijos) sostinė Briuselis laikoma ir Europos "sostine", o pati šalis - viena svarbiausių ES valstybių. Kas nutiks, jei Valonija taps atskira valstybe? Kaip keisis Europos Sąjunga žinant, kad flamandų kalba nėra laikoma oficialia ES? Ar tokie pokyčiai įtakotų turkiškosios Kipro dalies statusą bei pačios Turkijos galimybes tapti ES nare?