Vakar choochlindamas internete užtikau gana idomią žinutę, kuri mane suintrigavo. Iš pirmo žvilgsnio gana paprasta žiniutė, jog dar vieno šiuolaikinio menynyko darbas bus parduotas sotheby aukcione. Bet kas man užlkiuvo, jog šis meninkas paveikslą nutapė 2006 m., o po 2 metų jo kaina 800.000 Jusdų. Neblogas pasiekimas, žinant, kad šis menininkas viso labo (cit!) grafiti artistas, o jo psevdonims baksy. Iš tikrųjų geriau pasižiūrėjus jo kūrinius  žavi paprastumas ir kūrybiškumas ir drąsa. Beabejo šis veikėjas sugebėjo sukurti paslaptį apie save ir pasirodyti netikėčiausiose vietose.

Šiaip smagu žiūrėti šio veikėjo kūrinius ir maištingas idėjas. Tikėkimės ir Lietuvoje greitai užgims daug drąsių ir kūrybiškų baksių. Respect!

Beje ši kūrėjo paveikslą (the sales ends today) aš naudoju mokydamas marketingo paslapčių...

į Naujosios kairės auditorijos viešą diskusiją, kuri vyks

2008 m. gegužės 14 dieną, trečiadienį, 19:00 val.

kavinėje ,,Cafe de Paris" (Didžioji g. 1, Vilnius).

Tema:

Civil courage - the need to protest

(Pilietinė drąsa - protesto poreikis)

NUOMONĖMIS DALINSIS:

Frank Aarebrot: Bergeno universiteto lyginamosios politikos profesorius

MODERUOJA:

Tomas Tomilinas (NK95)

Visi maloniai kviečiami dalyvauti!

Jau daugiau nei šimtmetį Gegužės Pirmąją viso pasaulio darbo žmonės švenčia savo šventę. Kartu su jais švenčia kairieji, anarchistai, socialistai, komunistai, aktyvistai ir revoliucionieriai, visi tie, kurie kovoja dėl politinio, ekonominio ir kultūrinio darbo žmonių išsilaisvinimo iš kapitalizmo vergijos, kuriems rūpi jų vienybė ir solidarumas.

Darbo žmonių šventė turi ilgą ir turiningą tradiciją. Pradėta švęsti Jungtinėse Valstijose, ilgainiui ji išplito visame pasaulyje. Darbo žmonės šią dieną rengia demonstracijas, reiškia nepasitenkinimą pasauline tvarka ir turtingųjų valdžia.

Per daugiau nei šimtą metų pasikeitė pasaulis, išaugo ne tik žmonių sąmoningumas, bet ir kapitalistinė bei valstybinė prievarta, ji įgavo naujas formas. Dominuojančias pramonės pozicijas ekonominėje sistemoje užėmė gerokai komplikuotesnė paslaugų rinka. Dirbantieji labai dažnai praranda garantijas dėl darbo, jų sluoksnius papildė kūrybingi menininkai, daug pasaulio matę imigrantai. Jų tarpusavio ryšius ir solidarumą stiprina naujausios technologijos, alternatyvi žiniasklaida. Kovingo proletariato struktūras pakeitė kūrybingi prekariato tinklai, kurie jau beveik du dešimtmečius rengia demonstracijas Europoje ir visame pasaulyje.

Šiemet darbo žmonių situacija itin pablogėjo dėl visą pasaulį apėmusios ekonominės krizės. Į ją mus nuvedė nesibaigiantys imperialistiniai karai, manipuliacijos žemės turtais, kurie priklauso mums visiems, ir besaikis didžiųjų korporacijų godulys. Visame pasaulyje milžiniškais tempais auga infliacija, kyla kuro ir maisto produktų kainos. Pasauliui gresia badas ir skurdas. Todėl dirbantieji renkasi vienintelę veiksmingą kovos priemonę - streiką.

Lietuvoje ekonominė krizė yrač juntama. Kaip ant mielių kyla maisto, kuro kainos, mažus atlyginimus gaunantiems dirbantiesiems į akis ima žvelgti badas. Todėl Lietuvos darbo žmonės solidarizuojasi su bičiuliais iš viso pasaulio: streikuoja mokytojai, Vilniaus A. Mickevičiaus biblioteka paskelbta skurdo zona. Prekybos tinklų profsąjungų įsikūrimas - tai dar vienas ženklas, kad nebeįmanoma pakęsti kapitalistinės vergijos už centus, kad reikia vienytis ir kovoti kartu.

Mes, Lietuvos aktyvistai, įsitikinę, kad streikas yra geras būdas priminti valdžiai ir verslo banginiams savo rūpesčius, priminti, kad žmonės yra išdidūs ir nelinkę nusileisti prievartai, ypač tada, kai neturi ko prarasti, išskyrus savo grandines. Todėl 2008 m. rudenį kviečiame įspėjamajam streikui visoje Lietuvoje, o situacijai nepagerėjus - visuotiniam Lietuvos dirbančiųjų streikui nuo 2009 sausio 1 d. Visuotinis streikas pasaulinės krizės akivaizdoje pademonstruotų ne tik darbo žmonių valią apsiginti patiems, bet atneštų ir socialinę revoliuciją, kurios metu mes nusikratytume valstybės ir rinkos kontrolės, atgautume laisvę, galimybę patiems tvarkytis savo reikalus.

Palaikome Lietuvos ir viso pasaulio darbo žmonių siekius ir siūlome organizuoti visuotinio streiko komitetus. Būkite išdidūs, siekite ekonominės gerovės ir laisvės. Tegyvuoja pasaulio darbininkų vienybė! Tegyvuoja socialinė revoliucija!

Kodėl?

Dėl to, kad ekonominis išnaudojimas, socialinis engimas, politinė priespauda ir buitinis smurtas -- visi tie dalykai remiasi tarpasmeniniais žiaurumo santykiais, asmenų žiaurumu (ar atviru/aktyviu, ar slepiamu ir pasyviu).

Dr.  Phillip Zimbardo iš Stanfordo universiteto (visiems čia turėtų būti žinomas po savo "kalėjimo" eksperimento, kuomet paaiškėjo, kad "paprasti" žmonės, tapę "prižiūrėtojais", kartu tapdavo netikėtai žiaurūs) yra, man atrodo, vienas iš geriausių (nuosekliausių, išsamiausių) šaltinių šia tema ir ypač -- kaip stabdyti ir priešintis žiaurumui/priespaudai, nesvarbu kokiame kontekste jie mus pasirodytų.

Dabar dalyvaudamas viename geriausių idėjų generavimo renginyje JAV, jis pasakė, kad ko visame pasaulyje (o ypač JAV) trūksta, tai mokyti vaikus ir mokytis patiems drąsaus, t.y. heroic, pasipriešinimo žiauriam ar engiančiam elgesiui. Mokytis buitinio heroizmo, ne komiksinio (kadangi šis remiasi išgalvotomis super-galiomis, kurių mes, deja, neturime): atviro, aiškiai išsakyto, parodyto, nuoseklaus pasipriešinimo tiems dalykams.

Tai mintis, kurią jau seniai ir ne taip aiškiai ir grakščiai turėjau, žvelgdamas į mus visus ir mūsų vaikus. Turime tą daryti visur ir visada.

Už tokį poelgį vienai mano mėgstamiausių Lietuvos atlikėjų galėčiau tik padėkoti. Pagaliau nors vienas žmogus drąsiai išreiškė poziciją ir pasipriešino sostinės merui ir visai jo sistemai, drįsusiai pareikšti, kad menas rūpi tik elitui, tad jis tegu ir remia tą meną.

Gėda savivaldybei, gėda Imbrasui, gėda Paleckiui. Šaunuolė, Jurga.