***

Koks transportas yra eko-draugiškesnis? Ar traukiniai iš tiesų gali būti gera eko-alternatyva? Jei mes kalbėtume apie Skandinaviją, tada taip! Štai Švedijoje faktiškai visi traukiniai yra varomi elektros; visa ši elektra atkeliauja iš hidroelektrinių bei vėjo jėgainių, o tai reiškia, kad elektros gamyba Švedijos traukiniams sukelia tik minimalias CO2 ir kitų šiltnamio dujų emisijas. Pavyzdžiui, vieno asmens kelionė traukiniu tarp Stokholmo ir Geteborgo teprilygsta 3(+) mililitrų benzino anglies dioksido emisijai (0.0026 kg CO2). Palyginimui, tokia pat vieno asmens kelionė autobusu jau išmestų 20.51 kg CO2, automobiliu - 44.57 kg CO2, o lėktuvu - net 66.38 kg CO2! Kelionės elektriniais traukiniais šioje šalyje atitinka Švedijos gamtos išsaugojimo draugijos Gero ekologinio pasirinkimo – vienos rimčiausių eko-žymėjimo sistemų pasaulyje - kriterijų. Visa tai nereiškia, kad geležinkeliai neturi jokio poveikio aplinkai. Tam tikros operacijos, valymai ir pan. reikalauja įvairių chemikalų, o dalis krovininio vežimo yra atliekama dyzeliniais traukiniais, kurie turi aukštesnes emisijas. Tačiau bendrai paėmus, Švedijos geležinkelių vadovų politika atrodo pavyzdiniai „žalia“ - palyginimui, Lietuvos geležinkeliai apskritai neturi jokios aplinkosauginės politikos. Kol kas?

Įdomu taip pat pažymėti, kad 37% švedų prisipažino, jog klimato debatai pakoregavo jų kelionių planus ir privertė vietoj skrydžio pasirinkti kelionę traukiniu.

Transportas, beje, kaip nebūtų keista, nėra stambiausias sektorinis šiltnamio dujų emisijų šaltinis. 2006 metų Jungtynių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos ataskaitos bei kitų mokslinių tyrimų duomenimis, už klimato kaitą greičiausiai labiausiai yra atsakinga vis intensyvėjanti gyvulininkystės sektoriaus veikla (t.y. didėjantis pasaulinis gyvūninių produktų vartojimas), šiuo metu atsakinga už 18% šiltnamio dujų emisijų (daugiau apie tai jau buvo rašoma kituose įrašuose - 1, 2). Transporto sektoriui gi priskiriamos 13,5% visų pasaulinių antropogeninių šiltnamio dujų emisijų. Pažymėtina, kad prekybos laivynas atsakingas net už 4% visų emisijų (beveik 3 kartus daugiau nei buvo manyta anksčiau), kai tuo tarpu aviacija - „tik“ už 2%. Tai, aišku, nereiškia, kad lėktuvai yra labiau eko-draugiškas būdas „permesti“ prekes iš vieno kontinento į kitą: taip paprasčiausiai yra dėl to, kad apytiksliai 90% pasaulinių prekių yra persiunčiami vandeniniais keliais, tad per 1 metus visų pasaulio laivų yra išskiriama apie vieną milijardą tonų CO2.

Kadangi politikai turi įprotį lėtai reaguoti į aplinkosaugines problemas, arba dažnai įveda tik mažareikšmiškus reguliavimus, kiekvienas mūsų gali nemažai prisidėti prie ekologinių problemų sprendimo per daug nesuvaržant savo kasdieninio gyvenimo: pvz., mažiau vartodami (t.y. nepirkdami to, ko mums nebūtinai ir reikia), arba vartodami protingai (puikus „Ekoblogo“ pavyzdys dėl baterijų naudojimo), mes galime sumažinti ir prekių gamybos bei transportavimo mastus, o tuo pačiu ir šiltnamio dujų emisijas; kas yra nemažiau svarbu, turime pagalvoti ir apie tai, ką valgome, kadangi žemės ūkio sektoriaus veikla yra vienas stambiausių klimato kaitai įtakuojančių faktorių: mokslininkai pažymi, kad bendrai maistas yra atsakingas maždaug už 20-35% viso mūsų ekologinio pėdsako ir atlieka pagrindinę rolę kalbant apie šiltnamio dujų išmetimą į atmosferą - pasirinkdami vietinį ir labiau augalinės kilmės maistą, t.y. paprasčiausiai mažiau valgydami gyvūninių produktų, ypač jautienos, bei importuoto maisto, mes tuo pačiu ženkliai sumažiname šiltnamio dujų emisijas (tiesa, čia irgi yra savų niuansų, pvz., išaugintos vietiniuose komerciniuose šiltnamiuose daržovės gali būti atsakingos už daugiau šiltnamio dujų emisijų negu importuotos daržovės iš šiltesnių kraštų, kur jos auga natūraliai).

Mažiau aplinkai kenkiančio maisto svarbą pripažino ir Londono Camden savivaldybė, kurioje svarstoma apie jai priklausančios valgyklos pavertimą į vegetarišką. Tuo pačiu bus siekiama, kad kuo daugiau patiekalų būtų gaminami iš vietinių augalų, taip dar labiau sumažinant ekologinį poveikį.

Labai džiugu, kad pakankamai nemažai viso pasaulio žmonių yra pasirengę mažinti savo ekologinius pėdsakus - tai buvo akivaizdu iš kovo 29 dienos Žemės valandos, kai milijonai žmonių simboliškai išjungė savo šviesas vienai valandai, ir, kas svarbiausia, prie to prisijungė ir verslo įmonės, ir miestų sasivaldybės. Daugelyje vietų buvo pasiektas gana nemažas CO2 emisijų sumažėjimas - Kraistčerčo miesto (Naujoji Zelandija) atveju - net 13%. Torontas (Kanada) sutaupė 900 elektros megavatvalandžių (t.y., sutaupyta 8.7% energijos lyginant Žemės valandą su tipiniu šeštadienio vakaru šiame mieste). Bankokas (Tailandas) per Žemės valandą savo anglies dioksido išmetimus, skirtingų šaltinių duomenimis, sumažino 42-102 tonomis. O štai Tel Avive (Izraelis) Žemės valandos proga roko grupė „Knesiyat Hasekhel“ surengė nemokamą koncertą, kuriam beveik visa elektra buvo gaminama pedalų generatorius stumiančios grupės dviratininkų; likusi elektros dalis buvo gaunama iš generatorių, veikiančių ant jau panaudoto falafelių ruošai aliejaus. Žemės valandai neliko abejingas ir „Google“, kovo 29 dieną nuo 00:00 iki Žemės valandos pabaigos „patamsinęs“ pagrindinį „Google“ puslapį Jungtinėse Valstijose, Kolumbijoje, Kanadoje, Danijoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Nors Lietuvoje Žemės valanda irgi atrado nemažai entuziastų (1, 2, 3, 4...), oficialioji valdžia šios idėjos niekur nepropagavo, o Lietuvos miestų savivaldybės pasiūlymą išjungti šviesas visiškai ignoravo. Pažymėtina, kad net Lietuvos Žalieji (LŽ) nepanoro aktyviau propaguoti šios akcijos (išskyrus nedidelį straipsnį, kuris Laimio Žmuidos iniciatyva buvo atspausdintas LŽ laikraštyje „Žalioji Lietuva“), teigdami, kad jie neva turi „svarbesnių darbų“ (žr. dėl to „Gyventi sąmoningai“ autorių komentarą). Eilinis pavyzdys, kad pasaulį keičia ne tiek didelės organizacijos ar mūsų valdžia, kiek patys žmonės - savo mažais darbais.

Beje, kadangi šio mėnesio eko-karnavalui atitenka balandžio 1-oji diena, prisiminkime, kad ši diena buvo paskelbta kaip Energy Wasting Day (o štai čia ir paaiškinimas).

Tiek naujienų šiandienai - ačiū, kad skaitote!

***

Ankstesni Eko-karnavalo numeriai:
# 6 : Žaluma
# 5 : Ekoblogas
# 4 : Ekoblogas
# 3 : ŽudykReklamą
# 2 : PažinimoVartai
# 1 : Ekoblogas

***

^{foto: Sankt Andreas (1), Floccinaucinihilipilifi cation (2), *MarS (3)}

^{Diagrama iš www.evo.com. Earth Hour paveiksliukas: earthhour.org.}