Visų pirma, pradėkime nuo pirmosios priešpriešos – ekstraversijos (E) bei intraversijos (I). Iš dalies galima teigti, jog populiarusis stereotipas, teigiantis, jog ekstravertai yra populiarūs, lengvai bendraujantys, šnekūs žmonės, o intravertai – tylūs, uždari atsiskyrėliai, yra teisingas. Tačiau nereikėtų skubėti, bandant greitai nuspręsti, kuriam – E ar I – tipui priklauso žmogus. Ši priešingybė yra paremta toli gražu ne bendravimu, o energijos srautų kryptimi bei mąstymo skirtumais (kai kurie moksliniai tyrimai rodo, jog intravertų smegenys gaunamą informaciją fiziškai apdoroja kitaip, nei ekstravertų smegenys). Ekstravertai remiasi išoriniame pasaulyje vykstančiais veiksmais, žmonėmis ir objektais; intravertai – vidinio pasaulio idėjomis ir mąstymu. Ekstravertai gauna energiją iš veiksmo – jie atlieka veiksmą, tada apmąsto, tada imasi kito veiksmo. Jei jie nustoja ką nors veikę, jų energijos lygis ir motyvacija ima kristi. Tuo tarpu intravertai veikdami energiją praranda – jie verčiau mąsto, tada veikia, tada vėl mąsto. Intraverto minčių kryptis yra nukreipta į sąvokas ir idėjas; ekstraverto – link žmonių ir objektų. Ekstravertai yra orientuoti į veiksmą ir į „plotį“; intravertai – į mąstymą ir „gylį“. Dar vienas akivaizdus ekstravertų ir intravertų skirtumas, kurį galima nesunkiai pastebėti – ekstravertai gauna energiją iš žmonių ir ją praranda būdami vieni; tuo tarpu intravertai – atvirkščiai, energiją gauna būdami vieni su savo mintimis ir ją „atiduoda“ bendraudami su kitais žmonėmis. Jei vienas jūsų draugas diskusijų metu ilgokai tyli, o po to išsako įdomią idėją ar lengvai viską apibendrina, o kitas – lengvai diskutuoja ir atrodo, tarsi tuo pačiu metu ir mąstytų, ir kalbėtų, galima drąsiai teigti, jog pirmasis yra intravertas, o antrasis – ekstravertas. Taip pat galima išskirti dar vieną, fizinę ir dėl to galimai ginčytiną detalę – akis ir žvilgsnį. Intravertų akys paprastai yra šiek tiek įkypos, o vokai dengia beveik visą viršutinę akies dalį ir dažnai netgi dalį rainelės; be to, jų žvilgsnis turi specifinį, tarsi šiek tiek į save įtraukiantį pobūdį. Tuo tarpu ekstravertai paprastai pasižymi atviresnėmis ir „šiltesnėmis“ akimis, o jų žvilgsnis tiesiog spinduliuoja susidomėjimą ir smalsumą.

Sensorikos (S) ir intuicijos (N) priešprieša lemia tai, kaip žmogus renka ir suvokia informaciją. Sensorikos savybe pasižymintys žmonės pasitiki informacija, kuri yra nauja, apčiuopiama ir aiški – kitaip tariant, informacija, kurią galima patikrinti penkiais turimais pojūčiais. Jie nepasitiki nuojauta ir ieško detalių bei faktų. Šiems žmonėms prasmingi yra tik duomenys. Tuo tarpu žmonės, pasižymintys intuicija, pasitiki informacija, kuri yra labiau abstrakti ar teorinė bei kurią galima susieti su kita informacija (pavyzdžiui, bandant nustatyti ryšį ar pasikartojantį modelį). Jie labiau domisi ateities galimybėmis bei vertina įžvalgas, kylančias tarsi iš pasąmonės. Šiems žmonėms prasmė – tai, kaip duomenys užpildo šabloną ar teoriją. Ši priešprieša iš dalies lemia ir kalbėjimo manierą – sensoriai kalba paprastai, tiesiai ir aiškiai, vengia metaforų ir paslėptų minčių; tuo tarpu intuityviųjų tipų kalba yra sudėtingesnė, jie tikisi, jog pašnekovas supras sudėtingas mintis bei jų ryšius ar sugebės „skaityti tarp eilučių“.

Mąstymo (T) ir jausmų (F) savybės lemia skirtingus sprendimų priėmimo ar vertinimo būdus. Ryškesnę jausmų savybę turintys žmonės sprendimus stengiasi priimti po to, kai supranta ir įsijaučia į situaciją, pažvelgia į ją „iš vidaus“ bei nusprendžia, jog priimtas sprendimas pasieks harmoniją, sutarimą, balansą bei patenkins susijusių žmonių poreikius. Tuo tarpu žmonės, turintys dominuojančią mąstymo savybę, sprendimus priima iš labiau neutralios pozicijos, stengdamiesi surasti racionalų, logišką ir taisykles atitinkantį sprendimą. Kaip galima nesunkiai nuspėti, mąstymo ir jausmų priešprieša atsispindi ir bendravime su kitais žmonėmis – F tipo žmonės yra jausmingesni, „šiltesni“, pasižymi didesne empatija, lengviau reiškia savo emocijas; T tipus galima atpažinti iš kiek „šaltesnio“ žvilgsnio, racionalumo, logikos bei argumentų, kuriuose jausmai niekada nebus lemtingas faktorius.

Apibrėžtumo (J) ir neapibrėžtumo (P) savybės lemia žmogaus gyvenimo būdą. Šią savybę yra bene sunkiausia nustatyti „iš šono“ - be to, tam reikia gerai pažinti analizuojamą žmogų. Esminis J ir P tipų skirtumas – J tipai labiau vertina užbaigtumą, konkretumą, struktūrą, planavimą ir atsargumą; tuo tarpu P tipai „plaukia pasroviui“, yra spontaniški, nemėgsta apribojimų ir griežtų taisyklių, verčiau stengiasi palikti klausimą atvirą, o ne „sudėti taškus ant i“. Šis skirtumas iš dalies atsispindi ir aprangoje (kai kuriuose charakterio tipuose ši situacija gali keistis, priklausomai nuo kitų savybių) – J tipai yra linkę į ją kreipti daugiau dėmesio, tačiau rinktis griežtesnę ar konservatyvesnę aprangą; tuo tarpu P tipai kartais gali atrodyti kiek netvarkingi, tačiau rinkdamiesi aprangą šie žmonės nebijo iššūkių ir eksperimentų.

Tačiau turiu ir gerąją naujieną, kuri, neabejoju, daugumai tikrai patiks - toli gražu nesėdėsiu sudėjęs rankų ir stipriai bei intensyviai plėsiu visų tipų aprašymus, visų pirma, įtraukdamas detalią kiekvieno tipo santykių su kitais žmonėmis analizę, o vėliau - ir daugybę išsamios informacijos apie tai, kaip kiekvienas tipas galėtų siekti tobulinti savo stiprybes ir atsikratyti silpnybėmis. Bet pirmiausia bus pateikta informacija apie santykius su kitais žmonėmis, o pirmąja plėtimosi auka jau tapo INTJ tipas. Smagaus skaitymo!

Kuo tai pagrįsta? Viskas yra pakankamai paprasta ir paremta seniai žinoma „priešingybės traukia“ aksioma. Pirmoji charakterio tipo raidė simbolizuoja, ar žmogus yra ekstravertas (mėgstantis bendrauti su daugeliu žmonių ir iš to gaunantis energiją), ar intravertas (gaunantis energiją būdamas vienas ir ją atiduodantis bendraudamas su kitais žmonėmis). Bendraujant intravertui ir ekstravertui, abu žmonės puikiai papildys vienas kitą – ekstravertas galės „išjudinti“ ramųjį intravertą ir suteikti jam galimybę įsilieti į socialines grupes, o intravertas galės pasiūlyti ekstravertui stabilumą ir įžvalgų mąstymą. Tuo tarpu paskutinioji charakterio tipo raidė rodo, ar žmogus yra atsipalaidavęs ir nemėgstantis greitai priimti sprendimų (P tipas), ar mėgstantis planavimą ir užtikrintumą (J tipas). Šių dviejų charakterio tipų sąjunga paprastai yra kur kas stabilesnė, nei dviejų P tipų (neužtikrintumo grėsmė) ar dviejų T tipų (nuolatinių ginčų grėsmė) – P tipo žmogus užtikrins, jog santykiuose nepritrūks spontaniškumo ir įvairovės, o J tipo – rūpinsis ateities planais ir galės priimti skubius sprendimus.

Tuo tarpu antrosios (N/S) ir trečiosios (T/F) charakterio tipo raidžių atveju situacija yra kiek kitokia. Žmonėms, gaunantiems informaciją tokiu pačiu būdu (turima omenyje intuicija (N) arba sensorika (S)) bendrauti yra kur kas lengviau – todėl šiuo atveju perspektyvesnė yra žmonių, kurių antroji charakterio tipo raidė sutampa, sąjunga. Vis dėlto, ši taisyklė galioja tik tuo atveju, jei atitinkami jų charakterio bruožai yra stipriai išvystyti – jei MBTI testo rezultatai rodo, jog abiejų žmonių intuicijos ir sensorikos priešprieša nėra ryški, bendrauti nebus sunku. Tačiau stiprią N savybę turinčiam žmogui bus sudėtinga prisitaikyti prie paprastos dominuojančia S savybe pasižyminčio žmogaus bendravimo manieros, o šį atitinkamai erzins sudėtingai išreikštos partnerio mintys.

Mąstymo (T) ir jausmų (F) savybių priešprieša nėra tokia ryški ir simbolizuoja žmogaus polinkį į racionalų (T) arba jausmais (F) paremtą mąstymo tipą. Ryškią T savybę turintis žmogus daugumoje situacijų remsis logika, faktais ir ignoruos savo vertybes ar jausmus (dėl to T tipo žmonės dažnai atrodo šaltoki); tuo tarpu pasižymintis išvystyta F savybe bus labiau linkęs priimti sprendimus besiremdamas savo vertybėmis ar emocijomis, bus jausmingesnis ir tikėtina, jog pasižymės švelniu idealizmu. Tiek šiuo aspektu vienodi, tiek skirtingi charakterio tipai gali puikiai bendrauti – tačiau itin skirtingų T ir F preferencijų atveju T tipo žmogus turės susitaikyti su savo partnerio emocionalumu, o F tipo – su tuo, jog partneris kai kuriose situacijose labiau vertins šaltą protą, o ne jausmus.

Nepaisant to, jog paprastai yra teigiama, jog toks modelis puikiai veikia kuriant ir išlaikant gerus santykius, vertėtų prisiminti, jog MBTI ir panašūs testai yra tik įrankis. Du vienas kitą gerai suprantantys individai, įdėję šiek tiek darbo, visada gali sukurti puikius santykius, nepriklausomai nuo to, kokie yra jų MBTI tipai.

Jūsų patogumui pateikiu galimų (pagal šį modelį) partnerių sąrašą visiems charakterio tipams:

ISTJ – ESTP, ESFP
ESTJ – ISTP, ISFP
ISFJ – ESFP, ESTP
ESFJ – ISFP, ISTP
ISTP – ESTJ, ESFJ
ESTP – ISTJ, ISFJ
ESFP – ISFJ, ISTJ
ISFP – ESFJ, ESTJ
ENTJ – INTP, INFP
INTJ – ENTP, ENFP
ENTP – INTJ, INFJ
INTP – ENTJ, ENFJ
ENFJ – INFP, INTP
INFJ – ENFP, ENTP
ENFP – INFJ, INTJ
INFP – ENFJ, ENTJ

Nesu tikras, ar skaitei šio blog'o aprašymą, todėl dėl viso pikto pasikartosiu. Šis blog'as bus skirtas aptarti įdomiai ir Lietuve dar beveik visiškai nenagrinėjamai garsaus šveicarų psichologo, mąstytojo ir analitinės psichologijos pradininko Karlo Jungo asmenybių tipų teorijai. Neišsigąsk žodžio "teorija" - šiame blog'e jokių sausų teorinių pamąstymų ar faktų ir su žiburiu nerasi. Asmenybių tipologijos, kurią čia aprašysiu, esmė - 16 charakterių tipų, pasižyminčių unikaliomis savybėmis, turinčių skirtingus požiūrius į pasaulį, bendravimą ir įvairius kitus dalykus. Turbūt esi girdėjęs apie keturis ryškius asmenybių tipus - cholerikus, sangvinikus, melancholikus ir flegmatikus? Tai, ką rasi šiame blog'e, pažadu, bus kur kas įdomiau - ypač jei niekada anksčiau neteko su tuo susidurti.

Minėtojo K.Jungo teorijomis naudojosi nemažai kitų psichologų. Į detalesnes peripetijas nesigilinsiu, kadangi nesu psichologijos istorikas ar itin patyręs šių teorijų tyrinėtojas - nemanau, kad ir tau tai bus itin įdomu. Kalbant trumpai - šiame blog'e nagrinėjama asmenybių tipologija remiasi psichologijos tyrinėtojų Myers, Briggs ir Kersey sukurtais testais, kurių pagrindu ir yra K.Jungo atradimai. Būtent vienas iš šių testų, kurio nuorodą pateiksiu kitame įraše, ir leis tau nustatyti savo asmenybės tipą.

Kol kas tiek. Ačiū, kad pasivarginai tai perskaityti ir tikiuosi, kad susidomėsi ir vėlesniais šio blog'o įrašais.