Balandžio pirmoji - melų ir pokštų diena. Na, neapgavo dar niekas manęs (kol kas), bet darbe šiokia tokia panika ir nerimas: mus užpuolė.

Vidinį įmonės paštą reketuoja "sistemų administratorius", kurio laiškų  per minutę ateina maždaug nuo dešimties iki dvidešimties. Trinti nespėjam. Užblokuoti negalim. Sukurti taisyklės, kad perkeltų į kitą aplanką šio siuntėjo laiškus irgi negalim.

Ką daryt?

Taigi, esminiai klausimai:

1. Ko galima klausti lenkų valdžios kalbant apie kultūrą?
2. Ko parvežti lauktuvių iš Lenkijos savo mieloms sugyventinėms?

Labai tikiuos, kad viešbutyje bus ne tik baras, bet ir smagus interneto laidas ar kompiuteris, tad aš galėsiu jums parodyti, ką darau, kur esu, su kuo bendrauju ir taip toliau :)

"...žmogaus gyvybė prasideda nuo moters apvaisinimo ir <...> visi klausimai, susiję su gyvybės prenatalinėje fazėje apsauga, turi būti sprendžiami, teikiant prioritetą vaiko prenatalinėje fazėje teisėms, išskyrus 2 atvejus:

1) kai nėštumas gresia nėščios moters gyvybei ar sveikatai;
2) kai yra pagrįstų įtarymų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų."

Taigi, taip išeina, kad moterys, šeimos norėdamos nutraukti nepageidaujamą nėštumą, negalės to padaryti. Kažin, gerai tai ar blogai?

Aš pati galvodama apie šį projektą prisimenu vieną atvejį, matytą savo gimtame kaime. Šeima, kurioje vaikų buvo vienuolika. Asociali, alkoholikų šeima. Vienas vaikutis mirė nuo meningito (rodos, smegenų dangalo uždegimas). Vyriausioji dukra prieš metus pastojo nuo patėvio, pagimdė nesveiką vaikutį ir mirė nuo leukemijos. Likę vaikučiai lanko mokyklą, o dienos centro darbuotojai pasakoja, kaip jie atėję valgo tiek daug, kad vos nevemia. Kai jiems sakoma, kad maistą galima suvynioti ir nusinešti namo, vaikai sako: "Ne, nereikia.. Mama namie atims...".

Pašalpų ši šeima gauna daugiau nei du tūkstančius. Tokie seniūnijos duomenys. Kaimelio pardavėja pasakoja, kad kas kartą po pašalpų gavimo dėžėmis yra perkamas alkoholis, traškučiai, saldainiai. Ir laukiama kitos pašalpos. Vaikai žiemą į mokyklą eina vasariniais drabužėliais, sušąla. Dažnai serga. Praktiškai visiems mažakraujystė. Vaikų teisių apsauga motyvuodama tuo, kad jiems geriau su mama, vaikų neatima. O jei akys neapgavo, moteris laukiasi dar vieno vaikučio.

Galbūt pasirodysiu radikali, bet tokioms šeimoms aš taikyčiau prievartinę sterilizaciją. Juk ir taip aišku, kad vaikučiai šioje šeimoje tampa tiesiog pinigų gaminimo mašinomis. Ar ne?

Dar vienas variantas iš miestelio, į kurį dažnai važiuoju. Be to, plačiai Lietuvoje nuskambėjęs. Mergina, dvyliktokė, pastojo. Laukėsi. Iki pat pabaigos. Vaikutį, mažytę mergytę, po dviejų mėnesių rado parke, sniege, Maximos maiše, sušalusią į mažytį ledo gabaliuką.

Trečias variantas: draugavo vaikinas ir mergina. Gražiai, laimingai. Ir netyčiukais mergina pastojo. Vaikinas pažadėjo, kad ves, bet susidūrė su pirmais tėviškais rūpesčiais ir dingo. Mergina pagimdė. Tiesa, vaikutis taip ir liko šiukšlyne.

Ar ne su tuo susidursime galutinai uždraudę abortus? Galbūt čia man vienai šviečia liūdna vizija: naujagimiai vaikų namuose, prie durų, laiptinėse, upėse, šiukšlynuose? Arba daugybė nelaimingų, gyvenimą susigadinusių porų, gyvenančių kartu tik dėl vaikelio? Arba iki vaiko pilnametystės mokami alimentai? Arba "Veronikos paskenduolės" ir pakaruoklės, savižudės būsimos mamos? Juk nėra garantijos, kad nelaukiamas vaikutis bus mylimas arba staigiai pamiltas vos jam gimus. Nėra. Aš suprantu, kad Evangelijoje sakoma, kad visi vaikai yra didžiausi Jėzaus draugai. Okay, tebūnie. Bet ar neužsikimš rojus nuo vaikų pertekliaus? Tebūnie neigiama ta mūsų demografinė politika, bet ar tokiais būdais reikia skatinti gimstamumą?

Viena iš Lietuvos ginekologių kalbėdama Žinių Radijuje pasisakė prieš draudimą argumentuodama savo nuomonę ne tik statistika, apie abortų skaičiaus mažėjimą ir vis didesnį šią išeitį pasirinkusių moterų sąmoningumą, bet ir tuo, kad draudimu situacija nepasikeis. Atsiras daugiau pamestinukų ir bandymų sukelti savaiminį persileidimą. Anot jos, šio įstatymo projekto įgyvendinimo lėšas reikėtų skirti lytiniam švietimui, apsaugos priemonių pirkimui ir visuomenės sąmoningumo skatinimui.

Galbūt teisingai mano kambariokė sako: "Nemoki p**s, nereikia lįst." O gal aš tiesiog kažką ne taip suprantu? Padiskutuokim.

P. S. : man tikrai gražu matyti tokias poras, kaip kad šiandien mačiau: jauna nėščia mamytė, ją už rankos laikantis būsimas tėtis, šypsenos veiduose ir meilė. Pačiai šilčiau pasidaro...

P. S. 2: perskaitykit Johno Irvingo "Sidro namų taisykles". Ten irgi apie tai, ir apie draudimus. Ir labai mediciniškai, novatoriškai, išsamiai.

P. S. 3: statistiniai duomenys apie abortų skaičius ir amžių:

Abortų skaičius pagal moters amžiaus grupes

(Lietuvos informacijos centro duomenys)

Žadėjau tikrai nerašyti apie Europos žmogaus teisių teismo sprendimą leisti įsivaikinti homoseksualioms poroms vaikus - kam dabar čia kvaršinti galvą ir būti kategoriškai? Tačiau po Lietuvos gėjų lygos valdybos pirmininko Vladimiro Simonkos pasisakymo šiandienos žiniose nebegaliu. Supykau.

Supykdė mane tokia citata: "Juk vaikai augdami globos namuose patiria homoseksualų bendravimą ir virsta gėjais ten. Tai kam valstybei leisti vaikams tapti gėjais ten, jeigu jie gali augti šeimose". Na, čia gal ne žodis į žodį, bet...

Sorry, bet toks drąsus teiginys apie globos namuose gyvenančius vaikus, kurie virsta gėjais ir lezbietėm, yra paprasčiausiai tendencingas. Kažkaip netelpa į galvą tai, kad Simonko netiesiogiai teigė, kad jau geriau vaikai tegu virsta homoseksualiais šeimose, nei globos namuose. Ką gi, matyt vaikui tikrai smagu grįžus namo sakyti: "Labas, tėtuk pirmas ir tėtuk antras".

Šiaip jau, be to, kad man pikta ir šlykštu, dar ir šis tas keisto liko. Ei, mieli homoseksualai, jeigu jau pasirinkote gyvenimą su tos pačios lyties asmeniu, tai esate pakankamai sąmoningi suprasti tai, kad vaikų tokia pora įprastai turėt NEGALI. Vis dar norit vaikų? Tai c'mon, eikit į dirbtinio apvaisinimo centrus, raskit surogatines motinas ar t.t. Ir šiaip jau - aš prieš tokius dalykus žemėje. Teisingai sakė Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, kad taip pamažu viską leisdami prieisime ir iki leidimo vaikus įsivaikinti pedofilams.

Šiandien buvau labai blizgančiam renginy. Na, tokiam su raudonu kilimu, elegantiškais žmonėmis, daug šampano. Čia ir buvo tas Mariaus Jovaišos albumo pristatymas. Gražus tas albumas, labai "kieta" rinkodara viso projekto, naujas prekės ženklas. Gaila gal tik, kad labai smarkiai jautėsi tas komercinis-reklaminis spaudimas. Tai va, būtent šiame renginyje susipažinau su vienu iš šito blogo kūrėju ir dalyviu Pauliumi. Ir dar gavau linkėjimus nuo jo brolio Gyčio. Nice. Malonu susipažinti. Šalia Pauliaus buvo ne kas kitas, o Julius iš dar dviejų blogų. Lygiai taip pat malonu susipažinti.

Na, reikia paminėti dar ir tai, kad savaitgalį mano ruoštą karštą vyną ir kepinius skanavau kartu su Justinu ir Simonu. Justiną aš pažįstu jau seniau, o štai Simui teko pirmą kartą garbė pamatyti, kas nutinka, kai kepimo popierius būna tinkamas naudoti tik viena puse (kepiniai prilimpa prie blogosios pusės). Bet jis, vargšas, per daug nesupyko ir narsiai peiliu nusikrapštė tai, ko nepavyko nuimti nuo popieriaus įprastai.

Na, o naktinės bemiegystės laiką aš leidžiu kartu su Deividu. Jam, aišku, kiek paprasčiau, mat Amerika yra visai kitoje laiko juostoje. Užtat kokie smagūs ir turiningi pokalbiai apie gyvenimą ten ir čia.

Vis dėlto, kai kurie dalykai erzina net ir tada, kai nutinka daugybė smagių ir gerų dalykų. Štai, pavyzdžiui, suerzino mane šiandien kažkokios rusų gan populiarios grupės daina (ir jos klipas), kuri, išvertus į lietuvių kalbą, vadinasi "Ne pora". Pasižiūrėkit:

Pikta ne dėl paties fakto, kad čia - pigus, blizgučiais nusagstytas popsas. Pikta dėl to, kad vis labiau ir labiau nekokybišką pop muziką kuriančiose šalyse (Lietuvą aš irgi laikau tokia) dainoms sukuriami video klipai įtvirtina tą šlykštų S dydžio mergaičių stereotipą. Nu sorry, bet tikrai - kiek galima?

Aišku suprantu aš tuos nupezusius dizainerius, kurie mėgsta savo kuriamus drabužius ant "pakabų" demostruoti. Čia net ir mano močiutei aišku, kad drabužis, pakabintas ant pakabos, žymiai geriau atrodo nei šiaip kur numestas, ar, galų gale, apsivilktas. Pvz, manau, kad ne viena mergina yra pastebėjusi, kad nors vitrinoje drabužis atrodo puikiai, apsivilkus išryškėja ne tik moteriškos figūros, bet ir paties drabužio trūkumai. Taigi, šiuo atveju pakaba-liesa manekenė yra pats tas drabužių demonstravimui. Okay, palikim menininkus ramybėje. Kalbėkim apie muziką.

Niekaip negaliu suprasti, kodėl "kiečiausi" muzikos kūrėjai savo "kiečiausiuose" muzikos klipuose nuolat prikiša tų nuogų, liesų, arba didžiakrūčių mergų. Kam? Ai, kartais tinka jos, nes dainuojama apie tokias. Bet šiaip - negi tai būtina? Kodėl negalima imti pavyzdžio iš Radiohead, Sigurros, Skamp, Bjork, Blue Foundation, galų gale - to paties Tiesto, ATB, Trentemoller, The Knife? Arba šiaip kokių tikrai garsių, kad ir pop, atlikėjų?

Žiūrėkim, kas nutinka, kai šitokios merginos atsiduria vaizdo klipuose, kuriuos labai dažnai žiūri paaugliai? Juk jie, matyt, vieninteliai iš visų amžiaus grupių linkę savo "dievukais" išsirinkti muzikos atlikėjus. Ogi labai paprasta - jaunos mergaičiukės žiemą vaikšto nuogom bambos (o vėliau guli ligoninėse dėl gripo komplikacijų arba džiaugiasi melsva oda), sijonukai trumpyn, lytinio gyvenimo amžiaus vidurkis mažyn, prievartavimų daugyn, vaikinams merginos turi būti tokios taip ten (klipuose) ir ne kitokios, vis daugiau paauglių turi valgymo sutrikimų, gydosi nervines anoreksijas ir bulimijas ir taip toliau, ir taip toliau, ir taip toliau.

Pikta. Tikrai, nuoširdžiai pikta. Tebūnie tie asmenybės testai teisūs - vyrai sutikę moterį pirmiausia kreipia dėmesį į išvaidą. Bet tebūnie jie teisūs ir antrąkart - vyrai rimtai bendraudami su moterimis dėmesį labiausiai kreipia į asmenybę. O kai papai (krūtys) ir trumpas sijonas tą asmenybę užstoja? Kas tada?

Galų gale - tegu būna teisūs mano draugai ir draugės, daug kartų sakę: "vyrai - ne šunys, ant kaulų nepuola" ir pasakoję, koks nepatogus ir net skausmingas seksas yra su merginomis-pakabomis.

Ir galų gale, gal tiesiog imkime pavyzdį iš ZARA drabužių parduotuvių, kurios nusprendė, kad S dydis normalioms ir sveikoms merginoms netinka. Todėl padarė S woman dydį, kuris tinka merginoms, turinčioms ne tik šonkaulius, bet ir krūtinę. Beje, čia galiu su džiaugsmu paploti ir tiems, kurie nusprendė, kad ant podiumo daugiau jokių pakabų. Ate, Kate Moss!

Papildymas 04:45: Va, žiū gi, Be Cenzūros irgi parašė apie tai, tik iš kitos pusės. Paskaitom.

Na, man penktadienis asocijuojasi su apsilankymu pas dantistę (pirma baimė) ir tarakonų medžiokle (antra baimė).

Dantistė šiaip jau planuota buvo nuo seniai seniai. Nuo kokio rugsėjo. Pastebėjot tendenciją, tiksliau, faktą, kad Vilniuje užsiregistravęs pas odontologą jį pamatysi tik po kokių poros mėnesių geriausiu atveju? Aš, kad ir ne Vilniuje gydžiaus dantukus, bet laukiau nuo lapkričio iki sausio 11. Kaži, kodėl dabar čia taip yra su tais stomatologais? Kas sudaro tokias eiles, kaip jūs manot? Tautiečiai emigrantai, kuriems užsienyje dantis taisytis brangu? Specialistų trūkumas? Masiškai prasti tautiečių dantys?

Na, bet kuriuo atveju, vizitas pas stomatologą man kelia mistišką, pagarbią, galvą apsukančią ir visokią kitokią baimę. Na, negaliu. Lankaus pas juos nuo penkerių (paveldėjau „mamos dantis“ – dantys pakankamai minkšti ir greitai genda) ir taip bijau, taip bijau.

Ne išimtis buvo ir šis apsilankymas. Vis nervingiau kramčiau gumą, kol galų gale pakvietė mane sėstis į baltą kėdę. Pirmi ištarti žodžiai buvo: „O galit nuskausminti iš karto?“. Suveikė. Nuskausmino. Bet kai nuskausmina irgi labai skauda. Ypač kai taiso priekinius dantukus, mat duria į panosę (tik iš vidaus), o ten yra labai daug skausmo receptorių. Ištryško net ašara, uuuu.. Bet viso šito rezultatas – bevalant dantį atsivėręs nervas ir vaistai trims mėnesiams. Pasirodo, kad jauniems žmonėms nederėtų sakyti odontologams „dzin tas nervas“, mat ištraukus nervą dantis pakeičia spalvą iš natūralios (baltos ar whatever kokios nors) į pilką. Nice.. Kitas penktadienis vėl bus toks pats – jau dabar bijau.

Štai ir mano kambariokė Asta dabar laukia apsilankymo antro pas stomatologą, o Erika (antra kambariokė) prisiminė, kaip mama jai vaikystėje už apsilankymą pas dantistą žadėdavo nupirkti dėlionę ir kartu nueiti į kavinę. Kol mes dalinomės prisiminimais, Regina (dar viena kambariokė) šypsojosi – mūsų baimės jai svetimos. Kas pusmetį apsilankymas pas dantistą jai trunka kelias minutes ir nieko naujo ji neišgirsta, tik „Iki pasimatymo po pusės metų“.

O antroji mano baimė susijusi su vabalais. Nesuprantu dėl kokių priežasčių aš čia taip bijau tų visokių „daugkojųturinčių“ padarų, bet... Asta (kambariokė) jau dusyk mane gelbėjo nuo isterijos ir verksmo priepuolių pamačius: 1) naktinį drugį; 2) vorą.

Giedrius (GQZ) kartą buvo labai išgąsdinęs, kai man skutant bulves virtuvėj ir kalbantis su Erika šūktelėjo: „Žiūrėkit, koks voras!“. Prisimenu tik tiek, kad žvilgtelėjau, mečiau bulvę, griebiaus už galvos pabėgau ir verkiau verkiau verkiau.

O kai gyvenau senajame savo bute mane nuo tokių dalykų gelbėdavo katė. Tik va, gaila, kažkada vabalas didelis didelis įskrido į kambarį pro balkoną pravertą ir užlipo aukštai ant sienos. Smarkiai supykino. O kartą valandą laiko slėpiaus vonioj ir laukiau jaunesnės sesutės, nes į kambarį buvo įskridusi širšė. Kai sesė atėjo, net nesugebėjau paaiškinti, kas yra. Na, ir nereikėjo. Zvimbesį ji ir pati išgirdo.

Ar čia fobija? Gali būti visko.

Tai va, šiandien medžiojau tarakonus. Tiesa, fotoaparatu. Ir, tiesa, su 3x optical zoom. Kitaip negalėjau. Bet vieną užtikau. Kokie man jie baisūs padarai.. Tupi sau ant radiatoriaus, krutina ūsus, bėgioja kaip įkirpti. Net nupurtė dabar berašant.

Na, anyway. Iš tiesų rašydama šitą įrašą norėjau palinkėti visiems turėti kuo mažiau baimių. O jei ir bijote kažko, tai tegu tebūnie tai racionalios baimės, ne tokios – keistos. Štai geriausias pavyzdys, tiesa, su grotom, bet vis šis tas:

P.S. Kadangi Giedrius dabar serga, skiriu jam šitą dainą :) ir klipą. Trentemoller - Moan. Pažiūrėkit ir jūs - verta dėmesio ir playlisto.

O kitos dvi dainos skiriamos jums ir pačiai man - prisiminiau, kaip man kažkada jos patiko ir kaip tebepatinka. Tokios keistos ir kartu kažkuo patraukiančios. Kings Of Leon - On Call jūsų dėmesiui (pirma) ir jūsų ausims - Kings Of Leon - Charmer.