autoriai-ldidvalisrbokej &laquo; WordPress.com Tag Feed http://wordpress.com/tag/autoriai-ldidvalisrbokej/ Feed of posts on WordPress.com tagged "autoriai-ldidvalisrbokej" Sat, 17 May 2008 21:22:42 +0000 http://wordpress.com/tags/ en <![CDATA[Eko-karnavalas | #7]]> http://veganas.wordpress.com/?p=183 Tue, 15 Apr 2008 18:36:55 +0000 sigurdas http://veganas.wordpress.com/?p=183 Šiandien „tarptinklaraštinis“ projektas Eko-karnavalas svečiuojasi „Gyventi sąmoningai“ bloge (ačiū Ramūnui iš Ekoblogo už šią suteiktą galimybę). Eko-karnavalas yra progresyvios ir pozityvios ekologinės minties internetinis žurnalas-karnavalas, išleidžiamas kiekvieno mėnesio penkioliktąją (15) dieną.

***

Koks transportas yra eko-draugiškesnis? Ar traukiniai iš tiesų gali būti gera eko-alternatyva? Jei mes kalbėtume apie Skandinaviją, tada taip! Štai Švedijoje faktiškai visi traukiniai yra varomi elektros; visa ši elektra atkeliauja iš hidroelektrinių bei vėjo jėgainių, o tai reiškia, kad elektros gamyba Švedijos traukiniams sukelia tik minimalias CO2 ir kitų šiltnamio dujų emisijas. Pavyzdžiui, vieno asmens kelionė traukiniu tarp Stokholmo ir Geteborgo teprilygsta 3(+) mililitrų benzino anglies dioksido emisijai (0.0026 kg CO2). Palyginimui, tokia pat vieno asmens kelionė autobusu jau išmestų 20.51 kg CO2, automobiliu - 44.57 kg CO2, o lėktuvu - net 66.38 kg CO2! Kelionės elektriniais traukiniais šioje šalyje atitinka Švedijos gamtos išsaugojimo draugijos Gero ekologinio pasirinkimo – vienos rimčiausių eko-žymėjimo sistemų pasaulyje - kriterijų. Visa tai nereiškia, kad geležinkeliai neturi jokio poveikio aplinkai. Tam tikros operacijos, valymai ir pan. reikalauja įvairių chemikalų, o dalis krovininio vežimo yra atliekama dyzeliniais traukiniais, kurie turi aukštesnes emisijas. Tačiau bendrai paėmus, Švedijos geležinkelių vadovų politika atrodo pavyzdiniai „žalia“ - palyginimui, Lietuvos geležinkeliai apskritai neturi jokios aplinkosauginės politikos. Kol kas?

Įdomu taip pat pažymėti, kad 37% švedų prisipažino, jog klimato debatai pakoregavo jų kelionių planus ir privertė vietoj skrydžio pasirinkti kelionę traukiniu.

Transportas, beje, kaip nebūtų keista, nėra stambiausias sektorinis šiltnamio dujų emisijų šaltinis. 2006 metų Jungtynių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos ataskaitos bei kitų mokslinių tyrimų duomenimis, už klimato kaitą greičiausiai labiausiai yra atsakinga vis intensyvėjanti gyvulininkystės sektoriaus veikla (t.y. didėjantis pasaulinis gyvūninių produktų vartojimas), šiuo metu atsakinga už 18% šiltnamio dujų emisijų (daugiau apie tai jau buvo rašoma kituose įrašuose - 1, 2). Transporto sektoriui gi priskiriamos 13,5% visų pasaulinių antropogeninių šiltnamio dujų emisijų. Pažymėtina, kad prekybos laivynas atsakingas net už 4% visų emisijų (beveik 3 kartus daugiau nei buvo manyta anksčiau), kai tuo tarpu aviacija - „tik“ už 2%. Tai, aišku, nereiškia, kad lėktuvai yra labiau eko-draugiškas būdas „permesti“ prekes iš vieno kontinento į kitą: taip paprasčiausiai yra dėl to, kad apytiksliai 90% pasaulinių prekių yra persiunčiami vandeniniais keliais, tad per 1 metus visų pasaulio laivų yra išskiriama apie vieną milijardą tonų CO2.

Kadangi politikai turi įprotį lėtai reaguoti į aplinkosaugines problemas, arba dažnai įveda tik mažareikšmiškus reguliavimus, kiekvienas mūsų gali nemažai prisidėti prie ekologinių problemų sprendimo per daug nesuvaržant savo kasdieninio gyvenimo: pvz., mažiau vartodami (t.y. nepirkdami to, ko mums nebūtinai ir reikia), arba vartodami protingai (puikus „Ekoblogo“ pavyzdys dėl baterijų naudojimo), mes galime sumažinti ir prekių gamybos bei transportavimo mastus, o tuo pačiu ir šiltnamio dujų emisijas; kas yra nemažiau svarbu, turime pagalvoti ir apie tai, ką valgome, kadangi žemės ūkio sektoriaus veikla yra vienas stambiausių klimato kaitai įtakuojančių faktorių: mokslininkai pažymi, kad bendrai maistas yra atsakingas maždaug už 20-35% viso mūsų ekologinio pėdsako ir atlieka pagrindinę rolę kalbant apie šiltnamio dujų išmetimą į atmosferą - pasirinkdami vietinį ir labiau augalinės kilmės maistą, t.y. paprasčiausiai mažiau valgydami gyvūninių produktų, ypač jautienos, bei importuoto maisto, mes tuo pačiu ženkliai sumažiname šiltnamio dujų emisijas (tiesa, čia irgi yra savų niuansų, pvz., išaugintos vietiniuose komerciniuose šiltnamiuose daržovės gali būti atsakingos už daugiau šiltnamio dujų emisijų negu importuotos daržovės iš šiltesnių kraštų, kur jos auga natūraliai).

Mažiau aplinkai kenkiančio maisto svarbą pripažino ir Londono Camden savivaldybė, kurioje svarstoma apie jai priklausančios valgyklos pavertimą į vegetarišką. Tuo pačiu bus siekiama, kad kuo daugiau patiekalų būtų gaminami iš vietinių augalų, taip dar labiau sumažinant ekologinį poveikį.

Labai džiugu, kad pakankamai nemažai viso pasaulio žmonių yra pasirengę mažinti savo ekologinius pėdsakus - tai buvo akivaizdu iš kovo 29 dienos Žemės valandos, kai milijonai žmonių simboliškai išjungė savo šviesas vienai valandai, ir, kas svarbiausia, prie to prisijungė ir verslo įmonės, ir miestų sasivaldybės. Daugelyje vietų buvo pasiektas gana nemažas CO2 emisijų sumažėjimas - Kraistčerčo miesto (Naujoji Zelandija) atveju - net 13%. Torontas (Kanada) sutaupė 900 elektros megavatvalandžių (t.y., sutaupyta 8.7% energijos lyginant Žemės valandą su tipiniu šeštadienio vakaru šiame mieste). Bankokas (Tailandas) per Žemės valandą savo anglies dioksido išmetimus, skirtingų šaltinių duomenimis, sumažino 42-102 tonomis. O štai Tel Avive (Izraelis) Žemės valandos proga roko grupė „Knesiyat Hasekhel“ surengė nemokamą koncertą, kuriam beveik visa elektra buvo gaminama pedalų generatorius stumiančios grupės dviratininkų; likusi elektros dalis buvo gaunama iš generatorių, veikiančių ant jau panaudoto falafelių ruošai aliejaus. Žemės valandai neliko abejingas ir „Google“, kovo 29 dieną nuo 00:00 iki Žemės valandos pabaigos „patamsinęs“ pagrindinį „Google“ puslapį Jungtinėse Valstijose, Kolumbijoje, Kanadoje, Danijoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Nors Lietuvoje Žemės valanda irgi atrado nemažai entuziastų (1, 2, 3, 4...), oficialioji valdžia šios idėjos niekur nepropagavo, o Lietuvos miestų savivaldybės pasiūlymą išjungti šviesas visiškai ignoravo. Pažymėtina, kad net Lietuvos Žalieji (LŽ) nepanoro aktyviau propaguoti šios akcijos (išskyrus nedidelį straipsnį, kuris Laimio Žmuidos iniciatyva buvo atspausdintas LŽ laikraštyje „Žalioji Lietuva“), teigdami, kad jie neva turi „svarbesnių darbų“ (žr. dėl to „Gyventi sąmoningai“ autorių komentarą). Eilinis pavyzdys, kad pasaulį keičia ne tiek didelės organizacijos ar mūsų valdžia, kiek patys žmonės - savo mažais darbais.

Beje, kadangi šio mėnesio eko-karnavalui atitenka balandžio 1-oji diena, prisiminkime, kad ši diena buvo paskelbta kaip Energy Wasting Day (o štai čia ir paaiškinimas).

Tiek naujienų šiandienai - ačiū, kad skaitote!

***

Ankstesni Eko-karnavalo numeriai:
# 6 : Žaluma
# 5 : Ekoblogas
# 4 : Ekoblogas
# 3 : ŽudykReklamą
# 2 : PažinimoVartai
# 1 : Ekoblogas

***

cc foto: Sankt Andreas (1), Floccinaucinihilipilifi cation (2), *MarS (3)

Diagrama iš www.evo.com. Earth Hour paveiksliukas: earthhour.org.

]]> <![CDATA[Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #3]]> http://veganas.wordpress.com/?p=193 Sun, 06 Apr 2008 16:37:54 +0000 sigurdas http://veganas.wordpress.com/?p=193 2007 m. rugpjūčio mėnesį žurnale „Sveika“ ir delfi.lt svetainėje pasirodė Danguolės Kiškienės bei dietologės Editos Gavelinės straipsnis „Būkime vegetarai... du kartus per savaitę!“. Šiandien norime pakomentuoti kai kurias mintis, išsakytas šiame straipsnyje, nes nemažai teiginių pasirodė esą paremti pasenusia ir šiuo metu paneigta informacija arba tiesiog asmeniniais įsitikinimais, o dalis - nepagrįsti jokiais moksliniais tyrimais. Straipsnis, kuriame vegetarinė mityba vaizduojama kaip negatyvi, „kraštutinė“ ir pavojinga, tendecingai parenkant tik tam tikrus, „vienos medalio pusės“ faktus, nėra nei moksliškas, nei objektyvus. Tad čia išdėstysime informaciją, paneigiančius kai kuriuos straipsnio teiginius, ir be viso to, pabandysime kiek plačiau žvilgtelti į vegetarizmą.
Dalies Kodėl tampama vegetarais? komentaras:
Tiesa, kad žmonės vegetarizmą daugiausiai pasirenka dėl etinių priežasčių, kai kurie dėl išpažįstamos religijos reikalavimų, o dalis – ir dėl sveikatos. Nemažai žmonių tokį pasirinkimą padaro ir dėl ekologinių aspektų, nes gyvulininkystė yra oficialiai pripažinta viena labiausiai teršiančių ūkio šakų1 (apie tai kiek plačiau žr. „Aplinkosauga prasideda nuo virtuvės“).
Dalies Kodėl verta būti „žolėdžiais“? komentaras:
Su sveikata susijusių argumentų už maitinimąsi vien augaliniais produktais galima pateikti ir daugiau, nei tai padarė straipsnio autorė. Vegetarinė mityba:
- sumažina daugelio rūšių vėžio riziką2 3, ypač žarnyno4, krūties5 6, prostatos7 ir kiaušidžių8;
- dėl žymiai mažesnio sočiųjų riebalų ir cholesterolio kiekio padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką arba pagyti jomis susirgus9;
- gali padėti sergantiems antro tipo diabetu10 bei sumažina riziką susirgti šia liga11 12;
- stipriai sumažina tulžies ir inkstų akmenų susiformavimo riziką13 14;
- sumažina riziką susirgti osteoporoze15;
- padeda gydant astmą16.
Dalies Argumentai „mėsėdžių“ naudai komentaras:
Tarp paminėtų argumentų buvo ne vienas teiginys, kurio klaidingumas įrodytas moksliniai tyrimais.
Kalbėdami apie augalinius baltymus Lietuvos dietologai vis dar mini jų nepilnavertiškumą, nors šis mitas jau seniai paneigtas. Dalis ankštinių, grūdų, riešutų ir sėklų turi pilnaverčius baltymus, kuriuose yra pakankamai visų nepakeičiamų aminorūgščių17. Yra įrodyta, kad aminorūgštys kaupiamos organizme, todėl su įvairiu augaliniu maistu nesunkiai užtikrinamas pakankamas jų gavimas, ir nėra būtina visų aminorūgščių gauti vieno valgio metu18. Tuo labiau, kad nėra nė vienos nepakeičiamos aminorūgšties, kurios nebūtų augaluose. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad iš augalinių baltymų tam tikros aminorūgštys nepasisavinamos.
Netiesa ir tai, kad kalcis iš gyvūninių produktų pasisavinamas geriau. Tyrimai parodė19, kad šis mineralas iš kai kurių augalinių produktų įsisavinamas 2-3 kartus geriau, nei iš pieno produktų, ir jo galima surasti daugelyje augalų.
Geležies, cinko ir kitų mineralų augaliniame maiste netrūksta, ir pilnavertiškai maitinantis vegetariškai ar veganiškai jų įsisavinama pakankamai20. Kai kurių iš jų įsisavinimas gali būti įtakojamas kitų, tuo pačiu metu maiste esančių medžiagų. Pavyzdžiui, vitaminas C, kuris randamas tik augaluose, geležies pasisavinimą gali padidinti iki 4 kartų21. Kadangi vegetarai linkę valgyti daugiau produktų, natūraliai turinčių vitamino C, problemų dėl geležies įsisavinimo nekyla.
Šalto klimato netinkamumas vegetarinei mitybai yra vienas iš dažniausiai kartojamų mitų. Pirmiausia, Lietuva nėra už poliarinio rato esantis kraštas, čia užauginama didelė įvairovė maistui tinkamų augalų, ir iš jų gauti pakankamai maistinių medžiagų yra nesudėtinga. Antra, augalinių produktų energetinė vertė nenusileidžia gyvūniniams, todėl nelogiška kalbėti apie energijos stoką. Pavyzdžiui, 100 gramų grūdų priklausomai nuo rūšies turi 300-400 kcal, riešutų ir sėklų – 400-700 kcal, ankštinių augalų – 300-600 kcal, aliejaus – apie 880 kcal17. Be to, jokiais moksliniais tyrimais nėra patvirtinta, kad kūno temperatūrai palaikyti būtinas gyvūninis maistas.
Savaime aišku, kad ilgiau išlaikyti vaisiai ir daržovės praranda dalį maistinių medžiagų, tačiau tai priklauso nuo laikymo sąlygų (pavyzdžiui, šaldant, maistinių medžiagų praradimai yra labai maži17) ir produkto rūšies. Be to, ilgesnio laikymo problema praktiškai negalioja sėkloms (ankštiniams augalams, riešutams ir grūdams), kurios ir yra pagrindinis augalinis maistas (prisiminkime mitybos augaliniu maistu piramidę).
Virškinimo fermentai yra specializuoti skaidyti pagrindines maisto sudedamąsias dalis: baltymus, angliavandenius ir riebalus. Pavyzdžiui, nepriklausomai nuo tuo, ar baltymai yra augaliniai, ar gyvūniniai, jie skaidomi tų pačių fermentų - pepsino, tripsino ir kt. Tas pats su angliavandeniais (skaido amilazė, izomaltozė ir kt.) ir riebalais (tiek gyvūniniai riebalai, tiek augaliniai aliejai virškinami padedant lipazei). Todėl suvalgius vien tik augalinio maisto, išskiriamų fermentų sudėtis iš esmės niekuo nepakinta. Žmogaus virškinimo sistema labai lanksti ir greitai prisitaikanti prie kintančio maisto – priklausomai nuo suvalgyto produkto ir jo sudėties, išskiriami ir atitinkami virškinimui reikalingi fermentai25 26. Sunkumų gali sukelti tik gana staigūs pokyčiai, pavyzdžiui, jei niekad riebaus maisto nemėgęs žmogus suvalgytų daug riebalų turintį patiekalą. Tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad vien dėl to, jog lietuvių protėviai valgė daug mėsos ir mažiau augalinio maisto, mūsų virškinimo sistemos gali būti nepajėgios suskaidyti augalų.

Dalies Kodėl puola civilizacijos ligos? komentaras:
Nenorėtume sutikti ir su tuo, kad visi žmonių sveikatą analizuojantys tyrimai buvo atlikti parinkus vegetarus iš religinių bendruomenių. Tiesa, buvo keli tyrimai, kurie nagrinėjo tokių socialinių grupių vegetarų sveikatą, tačiau tai negalioja likusiai daugumai analizių, atliktų Vokietijoje, Anglijoje, JAV ir kitose šalyse. Be to, į daugelio tyrimų tiriamąsias grupes specialiai nebuvo įtraukti vegetarai, ir, nepaisant to, buvo taip pat aptikti įrodymai, kad mažesnis gyvūninių produktų suvartojimas lemia mažesnę riziką susirgti kai kuriomis ligomis. Kaip pavyzdį galima pateikti tokias dideles ir išsamias studijas kaip „The China Study“ ar „Harvard Nurses' Study“.
Tas aspektas, kad vegetarų sveikatą lemia ne tiek mityba, kiek dažnesnis žalingų įpročų ir streso nebuvimas, yra dažnai akcentuojamas, todėl rimtuose tyrimuose į tai yra atsižvelgiama: pvz., vienoje ilgametėje tyrimų serijoje, kurioje buvo lyginamos visavalgių, peskovegetarų, vegetarų ir veganų sveikata ir gyvenimo trukmė, bei kurios rezultatai parodė nemažai vegetariškos dietos privalumų, dalyviai buvo parinkti iš panašių socialinių grupių su panašiais įpročiais, išskyrus mitybinius24.
Straipsnyje minimas Viduržemio jūros dietą analizuojantis tyrimas iš tiesų parodė sumažėjusį ligų dažnumą. Išsamiau panagrinėjus jo rezultatus paaiškėjo, kad prie ligų sumažėjimo prisidėjo ne gyvūninių produktų sumažinimas, bet sveikų augalinių produktų suvartojimo padidėjimas22. Prie tokių produktų priskiriami vaisiai, daržovės, riešutai, grūdai, ankštiniai augalai ir alyvuogių aliejus. Tad svarbu ne iki tam tikro kiekio sumažinti mėsos, pieno ir kiaušinių vartojimą, bet padidinti minėtų augalinių produktų kiekį savo valgiaraštyje.

Dalies Kam tie kraštutinumai... komentaras:
Didžiausia pasaulyje mitybos specialistų organizacija „American Dietic Association“ bei Kanados dietologų asociacija „Dietitians of Canada“ patvirtina, kad tiek vegetariška, tiek veganiška mityba yra sveika ir turi savo privalumų23. Minėtosios asociacijos jungia 70 tūkst. sveikos mitybos specialistų, kurie sutinka, jog pilnavertė veganiška mityba yra tinkama visiems žmonės ir visose gyvenimo situacijose, taip pat ir nėščiosioms, maitinančioms kūdikius moterims, paaugliams ir vaikams bei senyvo amžiaus žmonėms. Nėra jokio pagrindo teigti, kad tinkama, augaliniais produktais paremta mityba gali kelti kažkokią riziką vaikams. Editos Gavelinės teiginys „skaudžiausia, kai tėvai vegetarizmą primeta vaikams“ parodo dietologės nepritarimą, kad tėvai, sveikai besimaitinantys vegetariškai, vaikams nuo mažens suteiktų geros ir sveikos mitybos įpročius. Vėliau kelis kartus minimas visaverčių baltymų trūkumas augaliniame maiste ir to rizika tiek jauniems, tiek pagyvenusiems žmonėms tėra tik dar vienas niekuo neparemtas „faktas“, kuris yra seniai paneigtas mokslo.
Nėra jokios statistinės ar kitokios informacijos ir apie tai, kad vegetarai yra labiau linkę naudoti maisto papildus, nei nevegetarai. Papildų vartojimas (išskyrus B12, tačiau dėl jo kyla nemažai diskusijų, žr. ankstesnėse analizėse minėtą informaciją, t.p. „Maistines medžiagas veganiškoje mityboje (vitaminas B12)“) valgant pilnavertį augalinį maistą nėra būtinas, nes visos reikiamos žmogaus organizmui medžiagos yra atrandamos augaluose (arba, kobalamino atveju, bakterijų formomis).17
Ir, pabaigai, kalbant apie mistinį žodį „kraštutinumas“, straipsnio autorei ir jai talkinančiai dietologei būtų ne pro šalį žvilgtelti į šį (anglų/rusų k.) kiek emocingą, tačiau vis dėl to labai tikslų straipsnį, kur mums tapusi „normali“ visavalgio vartotojo dieta yra palyginama su mityba neperdirbtais, natūraliais augaliniais produktais.
***

[1] http://www.un.org/apps/news/story.asp?NewsID=20772&Cr=global&Cr1=environment
[2] Chang-Claude J, Frentzel-Beyme R, Eilber U. Mortality patterns of German vegetarians after 11 years of follow-up. Epidemiology 1992;3:395-401.
[3] Thorogood M, Mann J, Appleby P, McPherson K. Risk of death from cancer and ischaemic heart disease in meat and non-meat eaters. Br Med J 1994;308:1667-70.
[4] Giovannucci E, Rimm EB, Stampfer MJ, Colditz GA, Ascherio A, Willett WC. Intake of fat, meat, and fiber in relation to risk of colon cancer in men. Cancer Res 1994;54:2390-7.
[5] Campbell, TC, Chen J. Diet and chronic degenerative diseases: Perspectives from China. Am J Clin Nutr 1994;59:1153S–61S.
[6] Trichopoulos D, Yen S, Brown J, Cole P, MacMahon B. The effect of westernization on urine estrogens, frequency of ovulation, and breast cancer risks: a study in ethnic Chinese women in the Orient and in the U.S.A. Cancer 1984;53:187-92.
[7] Araki H, Watanabe H, Mishina T, Nakao M. High-risk group for benign prostatic hypertrophy. Prostate 1983;4:253-64
[8] Cramer DW, Harlow BL, Willett WC. Galactose consumption and metabolism in relation to the risk of ovarian cancer. Lancet 1989;2:66-71.
[9] Ornish D, Brown SE, Scherwitz LW. Can lifestyle changes reverse coronary heart disease? Lancet 1990;336:129-33
[10] Nicholson AS, Sklar M, Barnard ND, et al. Toward improved management of NIDDM: A randomized, controlled, pilot intervention using a low-fat, vegetarian diet. Prev Med 1999;29:87-91.
[11] Scott FW. Cow milk and insulin-dependent diabetes mellitus: is there a relationship? Am J Clin Nutr 1990;51:489-91.
[12] Karjalainen J, Martin JM, Knip M, et al. A bovine albumin peptide as a possible trigger of insulin-dependent diabetes mellitus. N Engl J Med 1992;327:302-7.
[13] Goldfarb DS, Coe FL. Prevention of Recurrent Nephrolithiasis. Am Fam Physician 1999;60:2269–76.
[14] Pixley F, Wilson D, McPherson K, Mann J. Effect of vegetarianism on development of gall stones in women. Br Med J (Clin Res Ed) 1985;291:11-2.
[15] „Worldwide Incidence of Hip Fracture in Elderly Women: Relation to Consumption of Animal and Vegetable Foods“; AJ Gerontol; A Biol Sci Med Sci. 2000 Oct;55(10):M585-92
[16] Lindahl O, Lindwall L, Spangberg A, Stenram A, Ockerman PA. Vegan regimen with reduced medication in the treatment of bronchial asthma. J Asthma 1985;22:45-55.
[17] http://www.nutritiondata.com/
[18] „Plant proteins in relation to human protein and amino acid nutrition“, VR Young and PL Pellett, Clinical Research Center, Massachusetts Institute of Technology, Cambridge 02142; American Journal of Clinical Nutrition, Vol 59, 1203S-1212S
[19] „Dietary calcium: adequacy of a vegetarian diet“, CM Weaver and KL Plawecki; American Journal of Clinical Nutrition, Vol 59, 1238S-1241S
[20] „Content and bioavailability of trace elements in vegetarian diets“; American Journal of Clinical Nutrition, Vol 59, 1223S-1232S
[21] „The effects of organic acids, phytates and polyphenols on the absorption of iron from vegetables“; British Journal of Nutrition, Volume 49, Number 3, May 1983, pp. 331-342(12)
[22] http://www.pcrm.org/news/archive030625.html
[23] http://www.dietitians.ca/news/downloads/vegetarian_position_paper_2003.pdf
[24] T J Key, G E Fraser, M Thorogood, P N Appleby, V Beral, G Reeves, M L Burr, J Chang-Claude, R Frentzel-Beyme, J W Kuzma, J Mann, K McPherson. Mortality in vegetarians and nonvegetarians: detailed findings from a collaborative analysis of 5 prospective studies. Am J Clin Nutr. 1999, Vol. 70, 516S-524S
[25] Corring T. The adaptation of digestive enzymes to the diet: its physiological significance. Reprod Nutr Dev. 1980;20(4B):1217-35.
[26] D. C. Whitcomb, M. E. Lowe. Human Pancreatic Digestive Enzymes. Digestive Diseases and Sciences, Volume 52, Number 1, January 2007 , pp. 1-17(17)

]]> <![CDATA[Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #2]]> http://veganas.wordpress.com/?p=169 Tue, 18 Mar 2008 05:32:26 +0000 sigurdas http://veganas.wordpress.com/?p=169 Šiandien žvilgtelsime į internetinio dienraščio Bernardinai.lt sveikatos skyrelio straipsnį „Vegetarizmas“ (autorius: Andrius Pauliukevičius; šis straipsnis yra perspausdintas sveikatossodas.lt ir infosiauliai.lt svetainėse) bei į Rimanto Stuko trumpą straipsnelį, paskelbtą maxima.lt puslapyje ir pavadintą "Vegetarizmas – gerai ar blogai?" (šį straipsni taip pat perspausdino patiekalai.lt).

A.Pauliukevičius: Problemų gali sukelti ir nepakeičiamų riebalinių rūgščių (...stoka)
Yra daug gerų augalinių nepakeičiamų riebiųjų rūgščių (Omega-3 ir Omega-6) šaltinių, tokių kaip graikiniai riešutai, linų sėmenų, kanapių, rapsų aliejai1 2.

A.Pauliukevičius: (Problemų gali sukelti...) vitamino D (...stoka)
Pagrindinis daugumos žmonių vitamino D šaltinis yra saulė - organizmas jį pagamina veikiamas ultravioletinių spindulių. Užtenka 10-15 minučių saulės šviesos, kuri krenta ant veido bei rankų (arba panašaus ploto kitos kūno vietos), kad pasigamintų visa reikalinga vitamino D dienos normą3. Kadangi vitaminas yra kaupiamas, pakankamai būnant saulėje pavasarį, vasarą ir rudenį, šio vitamino užtenka ir per žiemą. Be to, vitaminas D randamas saulėje buvusiuose grybuose.

A.Pauliukevičius: Problemų gali sukelti geležies.... kalcio .... kai kurių B grupės vitaminų .... stoka.
...Vegetariška dieta gali atrodyti visiškai sveika tik iš pirmo žvilgsnio. Atsisakant mėsos ir pieno produktų, susidaro tam tikrų maisto medžiagų trūkumas, tai yra organizmas negauna visų jam reikalingų amino rūgščių, kadangi augalinės kilmės baltymai yra gerokai mažesnės biologinės vertės nei gyvulinės.
R.Stukas: Didžiausias rizikos veiksnys vegetarų mityboje yra mikroelementų, ypač ... vitamino B12 trūkumas. ...Vegetarai dažnai kenčia dėl anemijos, gali susirgti geležies deficitine mažakraujyste, nes vitamino B12 yra tik gyvūniniuose produktuose.
Augaliniame maiste yra pakankamai visų B grupės vitaminų: puikūs jo šaltiniai yra visi grūdų produktai, vaisiai, ankštiniai, taip pat riešutai bei kitos sėklos1. Daugiau diskusijų kyla tik dėl vitamino B12 - apie jį bei apie geležį, kalcį ir aminorūgštis jau buvo rašyta Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizės 1-ame numeryje.

A.Pauliukevičius: (Problemų gali sukelti...) cinko stoka.
R.Stukas: Didžiausias rizikos veiksnys vegetarų mityboje yra mikroelementų, ypač cinko ... trūkumas.
Cinko yra randama daugelyje augalinių produktų: grūduose, ankštiniuose, riešutuose ir kitose sėklose1. Atlikti tyrimai parodė4, kad pas vegetarus nebuvo rasta jokių mikroelementų, įskaitant ir cinką, trūkumo.

A.Pauliukevičius: Žinoma, geležies labai daug žemuogėse. Tačiau kiek laiko per metus mes turime galimybę valgyti žemuoges? Be to, mėsoje esančią geležį žmogaus organizmas pasisavina lengviau nei iš daržovių ar vaisių. Geležies deficitas organizme gali sąlygoti anemiją.
R.Stukas: Didžiausias rizikos veiksnys vegetarų mityboje yra mikroelementų, ypač ... geležies .... trūkumas.
Geležies trūkumas gali grėsti tik valgant neįvairų maistą. Kaip anksčiau minėta, geležies randama ne tik žemuogėse, bet ir daugelyje kitų augalų. Kai kuriuose iš jų geležies kiekio santykis, palyginus su gyvūniniais produktais, yra didesnis, o pasisavinimas, turint galvoje vitamino C įtaką, toks pats arba net geresnis. Tyrimais patvirtinta, kad įvairiapusiška veganiška dieta užtikrina pakankamą geležies gavimą, o mažakraujystės paplitimas tarp veganų ir vegetarų nėra didesnis, nei tarp visavalgių. Plačiau apie geležį veganiškoje mityboje skaitykite čia.

A.Pauliukevičius: Visi aukščiau minėti elementai būtini geram imuninės sistemos funkcionavimui, lytiniam brendimui. Kai kurių būtinų elementų reikiamas dienos normas galima gauti valgant didžiulius vaisių kiekius, tačiau tai tik teorinė galimybė, kadangi tai labai brangu, o didelis vaisių kiekis gali padidinti rūgštingumą ir pradėti ardyti skrandžio gleivinę.
Būtini elementai randami ne tik vaisiuose, bet ir daržovėse, grūduose, ankštiniuose, riešutuose ir kituose augaliniuose produktuose, kurie įeina į kasdienį racioną. Nėra jokio pagrindo teigti, kad norint gauti tam tikras maistines medžiagas, būtina valgyti didelius kiekius vaisių.

A.Pauliukevičius: Vienas iš didžiausių sveikatos rizikos veiksnių yra didelė cholesterolio koncentracija kraujyje. Tačiau cholesterolis įeina į kiekvienos ląstelės sudėtį ir yra būtinas organizmo veiklai. Problemų atsiranda tada, kai cholesterolio organizme yra per daug. Jo galima gauti tik iš gyvulinės kilmės produktų, nes augaliniame maiste cholesterolio nėra.
R.Stukas: Mūsų dienomis vienas iš didžiausių geros sveikatos rizikos veiksnių yra didelė cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje. Cholesterolis yra pagrindinė medžiaga, kuri įeina į kiekvienos ląstelės sudėtį, jis būtinas mūsų organizmo veiklai ir su maistu turėtume gauti apie vieną trečdalį medžiagų apykaitoje dalyvaujančio cholesterolio (apie 300 mg per parą). Blogai, kai žmogaus organizmas cholesterolio gauna per daug. Cholesterolis randamas išimtinai gyvūniniuose produktuose. Augaliniame maiste cholesterolio nėra, todėl vartojant augalinį maistą pavyksta normalizuoti cholesterolio koncentraciją.
Visas žmogui būtinas cholesterolis (apie 1g per parą) yra susintetinamas kepenyse, todėl jo gavimas su maistu nėra būtinas. Priešingai, negaunant cholesterolio su maistu, jo kokybė tampa geresnė. Tyrimais parodyta6, kad lyginant su visavalgiais, veganų kraujyje aptinkamas žymiai didesnis santykis didelio tankio (arba taip vadinamo „gerojo“) cholesterolio, kuris siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Amerikos ir Kanados dietologų asociacijos tai yra įvertinę kaip vieną iš teigiamų veganiškos mitybos pusių.

A.Pauliukevičius: Pradėjus laikytis vegetariškos dietos, pagerėja savijauta, kadangi daugelis tikrai vartoja pernelyg daug gyvulinės kilmės riebalų. Tačiau mokslininkų manymu, keli vegetariškos dietos metai, išderina imuninę sistemą, kadangi labai trūksta gyvulinių riebalų.
Nelabai aišku, kuo imuninė sistema susijusi su gyvūniniais riebalais ir kokiais moksliniais tyrimais yra pasiremta.

A.Pauliukevičius: Šiauriečiai, prie kurių priskiriami ir mes, nėra dideli vegetarizmo šalininkai. Tokią padėtį lėmė istorinės ir gamtinės sąlygos. Pagrindinis mūsų protėvių, kurie buvo medžiotojai, maisto produktas buvo mėsa - žvėrys, paukščiai, žuvis. Mūsų senelių ir prosenelių racione mėsa taip pat sudarė labai svarbią raciono dalį. Natūralu, kad ir iki šių dienų, per šimtmečius susiformavęs, lietuvių polinkis vartoti maistą išliko.
Žmogus yra prisitaikęs valgyti viską, t.y. nėra nei grynai mėsėdis, nei grynai žolėdis. Mūsų protėviai taip pat valgė ne tik gyvūnus, bet ir augalus. Nereikia taip pat pamiršti, kad rankiojimas yra senesnis būdas žmogui gauti maistą, negu medžioklė. Bet kuriuo atveju, šiuo metu ledynmečio periodas jau seniai praėjęs ir Lietuvos gamtinės sąlygos leidžia užauginti pakankamai įvairių augalų bei sukaupti jų atsargas žiemai. Realios būtinybės valgyti gyvūninės kilmės maistą jau seniai nėra. Be to, yra nemažai įrodymų, kad augaliniu maistu paremta mityba turi daug privalumų7.

A.Pauliukevičius: Nėščioms ir maitinančioms krūtimi moterims bei vaikams vegetarizmas gali sukelti sunkių sveikatos sutrikimų. Nėštumas, kūdikystė, vaikystė, netgi jaunystė ir vegetarizmas yra nesuderinami dalykai. Kodėl? Gyvulinės kilmės baltymų nebuvimas neabejotinai sutrikdytų vaiko augimo ir vystymosi procesus, kadangi žmogaus organizme nėra mechanizmų, kurie padėtų adaptuotis prie tokios mitybos. Dietos blogai veikia fizinį ir psichinį vaikų vystymąsi, be to, mokslininkų teigimu, valgydami įvairesnį maistą, vaikai turi aukštesnį intelektą ir geresnę sveikatą.
R.Stukas: Vegetarizmas nerekomenduotinas nėščiosioms bei žindyvėms ir vaikams.
2003 metais paskelbtoje Amerikos Dietologų Asociacijos ir Kanados Dietologų ataskaitoje5 yra pranešama, kad tiek subalansuota vegetariška, tiek veganiška mityba yra sveika ir tinkama visiems žmonėms ir visuose gyvenimo etapuose, įskaitant nėščiąsias, maitinančias kūdikius moteris, paauglius ir vaikus bei senyvo amžiaus žmones. Kitas tyrimas8, kurio metu buvo išanalizuoti 2272 vegetarų moksleivių fiziniai duomenys, parodė, jog šie vaikai savo sveikata niekuo nesiskiria nuo nevegetarų. Dar vieno tyrimo9 duomenimis, vaikai vegetarai su maistu gauna daugiau ląstelienos, geležies, folinės rūgšties, vitaminų A ir C, nei vaikai nevegetarai. Tarp vegetarų taip pat pastebėtas didesnis vaisių suvartojimas, o saldumynų, greito maisto ir kitų nesveikų užkandžių – mažesnis. Tyrimo metu nepastebėtas jokių su maistu gaunamų medžiagų trūkumas, ir vaikai vegetarai pripažinti besimaitinantys sveikiau, nei nevegetarai.
Kai kurie tyrimai parodė, kad aukštesnio intelekto vaikai labiau nei kiti jų bendraamžiai yra linkę pasirinkti vegetarizmą.10

R.Stukas: Be to, ypač vaikai, maitinami vien augaliniu maistu, negauna gyvulinės kilmės baltymų, kurie būtini augančiam organizmui.
Augaliniai baltymai gali užtikrinti pakankamą aminorūgščių gavimą. Yra įrodytą, kad įvairi veganiška mityba nesukelia jokio baltymų trūkumo. Plačiau - žr. Maistines medžiagas veganiškoje mityboje (baltymai).

A.Pauliukevičius: Bet kuriuo atveju neteisinga ir neetiška, kai vaikai verčiami rinktis vegetarizmą. Tokį pasirinkimą galima daryti tik savavališkai ir tik visiškai suaugus bei subrendus. Geriausia, ką gali padaryti tėvai, tai pateikti vaikui teisingos ir nešališkos informacijos.
Kadangi, kaip rašyta anksčiau, vegetarinė mityba savo sveikumu nenusileidžia mitybai, į kurią įtraukiami gyvūniniai produktai, neteisingumo ir neetiškumo argumentas netenka prasmės. Be to, vegetarai statistiškai valgo daugiau vaisių, daržovių, kitų sveikatai naudingų produktų, bei turi mažesnę tikimybę susirgti dauguma dažniausiai šiuo metu pasitaikančių ligų.

A.Pauliukevičius: Vieningos nuomonės apie tai, ar vegetarizmas tinka nėščiosioms, maitinančioms ir patiems vaikams nebuvo ir nėra. Tačiau ar verta rizikuoti sveikata? Ypač vaikų.
Vieninga nuomonė yra ir ji išsakyta jau anksčiau minėtoje 2003 metų Amerikos Dietologų Asociacijos ir Kanados Dietologų ataskaitoje, teigiančioje, kad pilnavertė vegetarinė mityba jokios rizikos sveikatai nesukelia. Įskaitant ir vaikus.

A.Pauliukevičius: Žinoma, visam tam vegetarai turi savo kontrargumentų. Tiesa, pieno produktus iš vaiko raciono šalina ne visi vegetarizmo šalininkai, o kitų organizmui reikalingų medžiagų trūkumą vegetarai linkę kompensuoti vitaminų ir mikroelementų kompleksais.
Dar kartą galima pakartoti, kad pilnavertė vegetarinė mityba gali aprūpinti visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis ir nereikalauja jokių maisto papildų.5

A.Pauliukevičius: Kūdikiui baltymų reikia kelis kartus daugiau nei suaugusiajam, jam labai svarbus motinos pienas, todėl krūtimi maitinanti motina turėtų atsisakyti vegetarizmo principų. Jai būtina savo racione turėti pieno produktų, kiaušinių ir, jei ne mėsos, tai bent žuvies.
Motinų, kurios nėštumo metu maitinasi vegetariškai, kūdikiai sveria nemažiau, nei nevegetarių motinų11. Dauguma vegetariškai besimaitinančių motinų renkasi kūdikius maitinti savo pienu, ir jo maistinė sudėtis nesiskiria nuo nevegetarių motinų pieno.12

A.Pauliukevičius: Dar viena priežastis – gan šaltas mūsų klimatas, o norint palaikyti kūno temperatūrą, būtinas gyvulinės kilmės maistas.
Kūno temperatūra yra palaikoma dėl jame vysktančių metabolizmo procesų. Tam, kad jie vyktų, organizmas naudoja energiją, kuri, iš esmės, atsiranda skaidant angliavandenius, riebalus arba baltymus. Šios medžiagos pilnai gaunamos iš augalų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tam „būtinas gyvulinės kilmės maistas“.

R.Stukas: Mitybos mokslas rekomenduoja mišrų – tiek augalinį, tiek gyvulinį maistą santykiu, atitinkančiu sveikos mitybos koncepciją.
Nors tokia rekomendacija visiškai suprantama, tačiau ji neįrodo, kad žmonės, dėl įvairių priežasčių pasirinkę valgyti augalinį maistą ir tai darantys protingai, kelia kažkokią grėsmę savo sveikatai.

***

[1] http://www.nutritiondata.com
[2] Deferne, J.L. and D. W. Pate, 1996. Hemp seed oil: A source of valuable essential fatty acids. Journal of the International Hemp Association 3(1): 1, 4-7.
[3] Holick MF. Vitamin D: the underappreciated D-lightful hormone that is important for skeletal and cellular health. Curr Opin Endocrinol Diabetes 2002;9:87-98.
[4] Gibson RS. Content and bioavailability of trace elements in vegetarian diets. Am J Clin Nutr. 1994 May;59:1223S-1232S.
[5] Position of the American Dietetic Association and Dietitians of Canada: Vegetaran Diets. Canadian Journal of Dietetic Practice and Research, Vol.64, No.2, Summer 2003
[6] De Biase SG, Fernandes SF, Gianini RJ, Duarte JL. Vegetarian diet and cholesterol and triglycerides levels. Arq Bras Cardiol. 2007 Jan;88(1):35-9.
[7] http://www.pcrm.org/health/veginfo/vegetarian_foods.html
[8] J Sabate, KD Lindsted, RD Harris, PK Johnston. Anthropometric parameters of schoolchildren with different life-styles. Am J Dis Child. 1990 Oct;144(10):1159-63
[9] CL Perry, MT McGuire, D Neumark-Sztainer, M Story. Adolescent Vegetarians: How Well Do Their Dietary Patterns Meet the Healthy People 2010 Objectives?, Arch Pediatr Adolesc Med. 2002;156:431-437
[10] „IQ in childhood and vegetarianism in adulthood: 1970 British cohort study“, Catharine R Gale, Ian J Deary, Ingrid Schoon, G David Batty, G David Batty. BMJ, doi:10.1136/bmj.39030.675069.55 (published 15 December 2006), Medical Research Council Epidemiology Resource Centre, University of Southampton, UK http://www.medicalnewstoday.com/articles/59220.php
[11] R Drake, S Reddy, J Davies. Nutrient intake during pregnancy and pregnancy outcome of lacto-ovo-vegetarians, fish-eaters and non-vegetarians, Veg Nutr. 1998; 2:45-52
[12] J M. O'Connell, M J. Dibley, J Sierra, B Wallace, J S. Marks, R Yip. Growth of vegetarian children. Pediatrics 84:33, 475-481

]]> <![CDATA[Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė, #1]]> http://veganas.wordpress.com/?p=143 Mon, 03 Mar 2008 11:15:52 +0000 sigurdas http://veganas.wordpress.com/?p=143 Šis įrašas - pirmasis serijoje, kurioje bus analizuojama įvairi Lietuvos mitybos specialistų ir gydytojų pateikiama informacija vegetarizmo „sveikumo“ tema. Šios serijos tikslas - kritiškai bei nuosekliai aptarti Lietuvos specialistų duodamus patarimus vegetarizmo klausimais.

Taigi, šiandien žvilgtelsime į Vilniaus visuomenės sveikatos centro svetainę bei pabandysime išanalizuoti pateiktą informaciją.

Vegetarizmo trūkumai:
Mažina suvartojamo maisto kiekį.
Vegetarizmas pats savaime suvartojamo maisto kiekio nemažina, tai individualus kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Be to, svarbiausia maisto paskirtis yra užtikrinti maistinių medžiagų gavimą, o tai ne visada susiję su jo kiekiu.

Valgantieji gyvūninės kilmės maisto produktus pagrindines aminorūgštis vartoja proporcijomis, optimaliomis žmogaus organizmui. Augalinis maistas (išskyrus sojos pupas ir ankštinius) netobulas, nes trūksta vienos ar kitos aminorūgšties.
Įvairūs ankštiniai, grūdai bei nemaža dalis riešutų ir sėklų turi pilnaverčius baltymus, kuriuose yra pakankamai visų nepakeičiamų aminorūgščių1. Mitas, kad augaliniai baltymai turi būti derinami vieno valgio metu, jau seniai paneigtas. Įrodyta, kad aminorūgštys yra kaupiamos organizme, todėl įvairus maistas visos dienos metu nesunkiai užtikrina pakankamą jų gavimą2. Nėra nė vienos nepakeičiamos aminorūgšties, kurios nebūtų augaluose. Detaliau: žr. Maistines medžiagas veganiškoje mityboje (baltymai) arba informaciją „Physicians Committee for Responsible Medicine“ svetainėje.

Iš gyvulinio maisto (ypač mėsos) rezorbuojama 30% viso mėsoje esančio geležies (Fe) kiekio, o iš augalinio maisto tik 10%. Nei piene, nei kiaušiniuose nėra pakankamai jonizuotos Fe. Fitino rūgštis, esanti košėse, reaguoja su augalų Fe ir sudaro netirpų junginį. Geležies deficitas atsiranda po 4 mėnesių nuo vegetarizmo pradžios, kai išeikvojamos organizme esančios (kepenyse, kaulų čiulpuose) geležies atsargos. Dėl to daugelyje pasaulio šalių maisto produktai papildomi Fe druskomis.
Nors iš augalų geležis pasisavinama sunkiau, tačiau tam nemažai įtakos turi vitaminas C, kuris randamas tik augaliniame maiste3. Vitaminas C augalinės geležies įsisavinimą gali padidinti iki 6 kartų - tokiu būdu žmogaus organizmas šiuo mineralu gali būti aprūpinamas visai nesunkiai.
Palyginus geležies kiekį mėsoje ir augaluose, paaiškėja, kad kai kuriuose ankštiniuose ir sėklose jos galima aptikti daugiau, nei tokiame pačiame kiekyje mėsos (100 kalorijų jautienos turi apie 2mg geležies, tuo tarpu 100 kalorijų sojų pupelių - 3,5mg, lęšių – 2,9mg, moliūgų sėklų - 2,7mg, sezamų - 2,5mg)1.
Tiesa, kad fitino rūgštis trukdo įsisavinti geležį bei kitus mineralus; tačiau jos kiekis ir neigiamas poveikis gerokai sumažėja grūdus verdant, daiginant bei brinkinant4. Grūdinės kultūros labai retai vartojamos visiškai neapdorotos, todėl fitino rūgšties vaidmuo tampa mažai reikšmingas. Vis gi, ši medžiaga daro ir teigiama įtaką visam organizmui5, todėl yra sveika nedidelius jos kiekius gauti su neapdorotais produktais, kaip kad riešutais ar sėklomis.
Apie po 4 mėnesių atsirandantį geležies trūkumą sklando daug niekuo neparemtų gandų. Tyrimais patvirtinta, kad įvairiapusiška veganiška dieta užtikrina pakankamą geležies gavimą, o mažakraujystės paplitimas tarp veganų ir vegetarų nėra didesnis, nei tarp visavalgių6.

Vegetarams aktualus vitamino B12 trūkumas. Užsienyje vegetarams skirtas augalinis maistas užkrečiamas vit. B12 sintezuojančiais mikroorganizmais. Veganai turi vartoti vit. B12 praturtintą sojos pieną, košes.
Biologiškai aktyvi vitamino B12 forma yra gaminama tik tam tikrų bakterijų, kurios aptinkamos praktiškai visur – žemėje, vandenyje, žmonių ir kitų gyvūnų virškinimo sistemose arba tiesiog ant neplautų vaisių ir daržovių. Dėl šios priežasties B12 augaluose aptinkama tik tuo atveju, jeigu jie turi sąlytį su šį vitaminą gaminančiomis bakterijomis. Pavyzdžiui, yra įrodyta, kad dėl simbiozinių ryšių su B12 gaminančiom bakterijom17 kai kurie maistui naudojami jūros žaliadumbliai ir raudondumbliai turi nemažus kiekius (iki 63mcg/100g) biologiškai aktyvaus B1218. Tačiau išsamių tyrimų, siekiančių B12 rasti kituose augaluose, iki šiol nėra atlikta daug. Be to, trūksta tyrimų, kurie parodytų, jog tam tikri augaliniai B12 šaltiniai gali užtikrinti patikimą šio vitamino gavimą. Žmogaus žarnyne (ypač storosiose žarnose) randama daug B12 gaminančių bakterijų19, tačiau vyrauja nuomonė, jog šis šaltinis nėra patikimas.
Dabartinėje sterilioje aplinkoje mes minėtų bakterijų, o kartu ir vitamino B12, gauname labai retai. Dėl saugumo yra rekomenduojama vartoti B12 praturtintą maistą ar papildus, o esant galimybei valgyti daugiau šviežių ekologiškų vaisių, daržovių bei raugintų produktų. Tiesa, pastarieji B12 turės tik tuo atveju, jeigu juose bus aptinkama šį vitamina gaminančių bakterijų. Vitamino B12 papildai, kurie gali būti dedami norint praturtinti kai kurios produktus, yra išgaunami tuo pačiu rauginimo būdu.
Sveikam žmogui vitamino B12 per parą reikia tik 2 tūkstantųjų miligramo dalių. Šis kiekis kinta priklausomai nuo to, kaip efektyviai vitaminas reabsorbuojamas. Tam įtakos gali turėti alkoholio vartojimas, rūkymas, aplinkos užterštumas ir kiti veiksniai20.
Apskritai, šis vitaminas kol kas yra vienas mažiausiai ištirtų, ir apie jį iki šiol yra daug diskutuojama. Besidominantiems B12 ir veganiškos mitybos tema praverstų apsidairyti ir šiame specializuotame forume (anglų k.).

Kalcio deficitas labai svarbus nevartojantiems pieno ir jo produktų. Augaliniuose maisto produktuose yra tik 1/10 žmogui reikalingo kalcio. Vartojant daug maisto skaidulų, blokuojama kalcio rezorbcija, dėl to veganai nuolat turi vartoti kalciu praturtintą sojos pieną ir sojos varškę.
Kalcis iš augalų įsisavinamas iki 3 kartų geriau, nei iš pieno produktų7. Daug kalcio galima rasti kopūstuose ir kitose žaliose lapinėse daržovėse, pupelėse (ypač sojos), riešutuose, sėklose1. Maisto skaidulos (ląsteliena) pačios savaime kalcio įsisavinimui neigiamos įtakos neturi - iš žalių lapinių daržovių, kuriose jų kiekis palyginti didelis, kalcis pasisavinamas žymiai geriau nei iš pieno produktų. Tačiau problemu gali kilti vartojant neapdorotas grūdines kultūras, kuriose kartu su skaidulomis gaunamas nemažas kiekis daugumos mineralų įsisavinimą ribojančios fitino rūgšties7.
2000 metais ir vėliau atlikti tyrimai parodė8, kad gyvūniniai baltymai skatina kalcio pasišalinimą iš organizmo dėl juose esančio didesnio kiekio aminorūgščių, turinčių sieros. Augaluose jų yra iki 5 kartus mažiau, todėl rekomenduojama, kad žmonės kuo didesnį kalcio kiekį gautų iš augalinių produktų, o gyvūninius baltymus pakeistų augaliniais.
Išsamiau apie kalcį ir osteoporozę skaitykite čia (anglų kalba). T.p. žr. Maistines medžiagas veganiškoje mityboje (kalcis).

Vegetarų mityba turėtų būti papildyta riešutiniu sviestu, džiovintais vaisiais, duona, grūdų patiekalais, saikingai saldumynais ir riebalais, nes augalinis maistas mažai kaloringas ir teikia nedaug energijos.
Visi išvardinti produktai nėra kažkuo ypatingas maistas, todėl juos vadinti „papildais“ nėra teisinga; pvz., būtų netikslinga duoną arba makaronų patiekalą pavadinti tiesiog „papildu“.
Iš augalinio maisto mažesnį kalorijų kiekį turi tik švieži vaisiai ir daržovės (tačiau jų nereikėtų nuvertinti dėl juose esančio didelio kiekio maistinių medžiagų). Visi kiti produktai savo energijos kiekiu prilygsta arba pralenkia mėsą, pieno produktus ir kiaušinius. Pavyzdžiui, 100 gramų grūdų priklausomai nuo rūšies turi 300-400 kcal, riešutų ir sėklų – 400-700 kcal, ankštinių augalų – 300-600 kcal, aliejaus – apie 880 kcal.1 Tinkamai maitinantis, energijos trūkumas nėra aktualus ir aktyviai gyvenantiems - pasaulyje yra nemažai daug pasiekusių sportininkų, kurie maitinasi vegetariškai ar veganiškai: žr. Vegetarizmas/veganizmas ir SPORTAS.

Gerai suplanuota vegetarinė dieta su įvairiais priedais gali aprūpinti organizmą įvairiomis maistinėmis medžiagomis. Tik ar tokia dieta nulemia ilgaamžiškumą, ar labai gerą sveiktą dar nėra įrodyta.
Didžiausia pasaulyje mitybos specialistų organizacija „American Dietetic Association“ bei Kanados dietologų asociacija „Dietitians of Canada“ patvirtina6, kad tiek subalansuota vegetariška, tiek veganiška mityba yra sveika ir tinkama visiems žmonėms ir visuose gyvenimo etapuose, įskaitant nėščiąsias, maitinančias kūdikius moteris, paauglius ir vaikus bei senyvo amžiaus žmones. Pilnavertė veganiška mityba nereikalauja papildų ar „priedų“ naudojimo.
Yra atliktas ne vienas tyrimas, parodantis teigiamą veganiškos mitybos poveikį sveikatai9. Valgantys augalinį maistą rečiau serga daugeliu dažniausiai pasitaikančių ligų (antro tipo diabetu, osteoporoze, žarnyno, krūties, prostatos vėžiu, širdies, kraujagyslių ir kitomis).
Iki šiol išsamiausias vegetariškos mitybos įtakos ilgaamžiškumui tyrimų apibendrinimas parodė16, kad vegetarai bei peskovegetarai gyvena paprastai ilgiau už tuos, kurie reguliariai valgo mėsą; tiesa, veganų mirtingumo koeficientas buvo toks pats, kaip ir pastarųjų, tačiau tyrėjai pažymėjo, kad šiuo atžvilgiu rezultatai negalėjo būti visiškai tikslūs, nes tiriamų veganų tebuvo 753, kai tuo tarpu visavalgių bei vegetarų grupėms atstovavo žymiau daugiau žmonių (31766 ir 23265 atitinkamai).
Kiti tyrimai taip pat parodė, kad vegetariška mityba gali teigiamai įtakoti ilgaamžiškumą10; tiesa, daugumoje atveju tokia įtaka galėjo būti priskiriama tokiems faktoriams kaip nerūkymas arba alkoholio atsisakymas.
Dalis kitų tyrimų pažymėjo aiškią vegetariškos mitybos privalumą sveikai gyvensenai bei ilgaamžiškumui.11 12 13
Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad gyventojų ilgaamžiškumu labiausiai pasižymi šios pasaulio vietovės: Okinavos sala Japonijoje, Ovodda kaimas Sardinijoje (Italija), bei Loma Linda miestas Kalifornijoje (JAV).14 Okinavos gyventojų pagrindinis maistas: sojos produktai (tofu, miso ir kt.) bei gausybė įvairių daržovių ir vaisių. Mokslininkai, tyrę šiuos gyventojus, vienu labiausiai teigiamų faktorių, įtakuojančių ilgaamžiškumui, nurodė „mitybą, paremtą augaliniais produktais“. Kitas miestas - Loma Linda Kalifornijoje - pasižymi tuo, kad turi didelę Septintosios dienos adventistų bendruomenę. Šios religijos atstovai dažnai atsisako ne tik svaigalų vartojimo, bet ir maitinasi veganiškai. Vienas iš mokslininkų, Dr. Gary Fraser, kuris tyrė Kalifornijos Loma Linda miesto gyventojus, pažymėjo, kad sumažintas mėsos vartojimas arba jos atsisakymas yra vienas aukščiausių prioritetų siekiant ilgaamžiškumo.15 Tyrime dalyvavęs kardiologas Dr.Ellsworth Wareham (94 metų) tarp ilgaamžiškumo priežasčių taip pat nurodė augalais peremtą mitybą bei prisipažino, kad pats yra veganas, pajuokaudamas, kad žmonės jį dažnai klausia: „Iš kur jūs tada gaunate baltymus ir B12?“
Pažymėtina ir tai, kad veganizmo sąvokos apibrėžimo bei žodžio „vegan“ autorius Donald Watson gyveno 95 metus, iš kurių 81 metus buvo vegetaras, o 65 metus - veganas.

Vegetarinės mitybos pasekmės:
1. Dėl vitamino B12 ir geležies stokos išsivysto mažakraujystė (Daugelio ligu priežastis).
2. Dėl baltymų stokos – pasireiškia edemos, ascitai.
3. Žmogus suliesėja iki visiško išsekimo.
4. Mergaitėms ir moterims gali atsirasti antrinė amenorėja (pranyksta mėnesinės).
5. Žmogui sutrinka psichika (nežino ką valgyti).
Šios citatos pirmas sakinys turėtų būti pakeistas į „neteisingos vegetarinės mitybos pasekmės“, nes kitaip prieštaraujama pačių prieš tai parašytam teiginiui, kad „gerai suplanuota vegetarinė dieta su įvairiais priedais gali aprūpinti organizmą įvairiomis maistinėmis medžiagomis“. Išvardinti sveikatos sutrikimai gali grėsti visiems, kurių mityba yra nepilnavertiška, nepriklausomai nuo to, ar žmogus vegetaras, ar ne.

Pabaigai - rekomendacija visiems besidomintiems peržiūrėti išsamią didžiausios pasaulyje mitybos specialistų asociacijos „American Dietetic Association“ bei Kanados dietologų asociacijos „Dietitians of Canada“ ataskaitą apie vegetarišką ir veganišką mitybą (anglų k.): „Position of the American Dietetic Association and Dietitians of Canada: Vegetarian Diets“. Canadian Journal of Dietetic Practice and Research, Vol.64, No.2, Summer 2003

***

[1] http://www.nutritiondata.com

[2] Young VR, Pellett PL. Plant proteins in relation to human protein and amino acid nutrition. American Journal of Clinical Nutrition, 1994, Vol 59, 1203S-1212S

[3] Lynch SR, Stoltzfus RJ. Iron and ascorbic acid: proposed fortification levels and recommended iron compounds. J Nutr 2003;133:2978S–84S

[4] Reddy MB, Love M. The impact of food processing on the nutritional quality of vitamins and minerals. Adv Exp Med Biol. 1999;459:99-106.

[5] http://www.phytochemicals.info/phytochemicals/phytic-acid.php

[6] „Position of the American Dietetic Association and Dietitians of Canada: Vegetarian Diets“. Canadian Journal of Dietetic Practice and Research, Vol.64, No.2, Summer 2003

[7] CM Weaver, KL Plawecki. Dietary calcium: adequacy of a vegetarian diet. Am J Clin Nutr. 1994, Vol 59, 1238S-1241S

[8] AJ Gerontol. Worldwide Incidence of Hip Fracture in Elderly Women: Relation to Consumption of Animal and Vegetable Foods. A Biol Sci Med Sci. 2000 Oct;55(10):M585-92

[9] http://www.pcrm.org/health/veginfo/vegetarian_foods.html

[10] http://en.wikipedia.org/wiki/Vegetarianism#Longevity

[11] „Do Vegetarians Live Longer?“, Oxford Vegetarians http://www.ivu.org/oxveg/Talks/veglongevity.html

[12] „Veg out, live longer“, The Age, September 22, 2003 http://www.theage.com.au/articles/2003/09/21/1064082865083.html?from=storyrhs

[13] „Vegetarians Live Longer“ (pagal Vokietijos vėžio tyrimo instituto duomenis) http://www.healingcancernaturally.com/vegetarians-live-longer.html

[14] „The towns where people live the longest“, BBC News http://news.bbc.co.uk/2/hi/uk_news/magazine/7250675.stm

[15] „Tips to live to 101“, Science&Nature, BBC.CO.UK http://www.bbc.co.uk/sn/tvradio/programmes/horizon/broadband/tx/101/tips/

[16] T J Key, G E Fraser, M Thorogood, P N Appleby, V Beral, G Reeves, M L Burr, J Chang-Claude, R Frentzel-Beyme, J W Kuzma, J Mann, K McPherson. Mortality in vegetarians and nonvegetarians: detailed findings from a collaborative analysis of 5 prospective studies. Am J Clin Nutr. 1999, Vol. 70, 516S-524S

[17] Croft MT, Lawrence AD, Raux-Deery E, Warren MJ, Smith AG. Algae acquire vitamin B12 through a symbiotic relationship with bacteria. Nature. 2005 Nov 3;438(7064):90-3.

[18] Watanabe F, Takenaka S, Katsura H, Masumder SA, Abe K, Tamura Y, Nakano Y. Dried green and purple lavers (Nori) contain substantial amounts of biologically active vitamin B(12) but less of dietary iodine relative to other edible seaweeds. J Agric Food Chem. 1999 Jun;47(6):2341-3.

[19] Albert MJ, Mathan VI, Baker SJ. Vitamin B12 synthesis by human small intestinal bacteria. Nature. 1980 Feb 21;283(5749):781-2.

[20] http://en.wikipedia.org/wiki/Vitamin_B12#Interactions

]]>