Davidas Levy, dirbtinį intelektą tiriantis mokslininkas, pranašauja, kad jau netrukus automatai taps žmogaus partneriais visose srityse, net miegamajame. Noimarko firma "First Androids" užtikrina, kad Endi (kūno išmatavimai 101-56-86) turi tai, apie ką svajoja visi vyrai - angelišką kantrybę.

Be to, už papildomą mokestį jis atlieka ir kitokias funkcijas: „čiulpimo sistema su laipsniška reguliavimo skale", „klubų sukimas ratu“, „reguliuojamo šildymo sistema“, leidžianti pagal pageidavimus didinti dirbtinės meilužės temperatūrą, ir t.t. Kaip savo knygoje rašo D.Levy, „tik pėdos lieka šaltos kaip ledas - kaip ir realiame gyvenime“.

Šio mokslininko mėgstamiausia tema - meilė ir seksas su robotais. Taip vadinasi ir jo knyga, pasirodžiusi 2007 metais. D.Levy nori įteigti skaitytojams, kad žmonės ateityje mylėsis su robotais, kurie mokės sekso technikų, apie kurias dabar nė neįtaria. Jau per artimiausius 40 metų savo paslaptis bus galima patikėti robotams.

Aistra robotui

D.Levy nuomone, šiais laikais meilė robotams vis stiprėja: "Sony" kompanijos sukurtas šuo robotas Aibo sukėlė tikrą audrą, kitas žaisliukas Furby tapo svajonių objektu. "Šiais laikais normalu, kad dirbtiniai gyvūnėliai labai mylimi, todėl nesunku įsivaizduoti, kokią aistrą pajus žmogus jo svajones įgyvendinančiam robotui", - sako mokslininkas.

Robotai gali būti pranašesni už savo prototipus iš kraujo ir kaulų. D.Levy primena, kad ir žiloje senovėje buvo kurtos meilės mašinos. Vadinasi, žmonės visais laikais mėgo erotinius žaisliukus. Mokslininkas rašo apie pirmuosius vibratorius, kuriuos judino laikrodžio mechanizmas, arba garo varikliuką, pedalais varomą mechanizmą moterų orgazmui sužadinti, kurį 1926 metais sukūrė lenkų inžinierius.

XVII a. Japonų pornografinėje antologijoje D.Levy rado informacijos apie "kelionines orgazmo pagalvėles". Dirbtinė makštis - japoniškai "azumagata" (moters pakaitalas) - buvo gaminama iš vėžlio kiauto ir turėjo zomša išmuštą angą. Po visą pasaulį plaukioję olandų jūrininkai savo gultus dalijosi su odinėmis rankų darbo meilužėmis. Iki šiol sekso lėlės Japonijoje vadinamos "olandų žmonomis", nors jos seniai nebegaminamos iš odos.

Dabar japonų firma "Orient Industry" parduoda lėles nuo galvos iki pėdų pirštų atrodančias kaip jaunos japonės, įspūdis nedingsta net jas palietus. Ši firma pagamino ir Antarktikos vardu pavadintą lėlę, kurią mokslininkai pasiėmė vykdami į japonų stotį Antarktidoje, kad būtų kam juos sušildyti ilgą poliarinę žiemą.

"Orient Industry" vadovų nuomone, "olandų lėlė" nėra tik erotinis daiktas. Ji gali būti nepakeičiama meilužė, prie kurios labai prisirišama.

Viskas pagal pasirinkimą

Tačiau didžiausias labiausiai į moteris panašių lėlių tiekėjas - JAV firma "Real Doll". Už 6500 dolerių galima užsisakyti Lėją arba Stefaniją, pasirenkant jos liemenėlės dydį - nuo 65A iki 75H. Parduodamas ir Čarlis, kuriam galima pritaisyti norimo dydžio penį.

D.Levy džiaugiasi, kad šiais laikais kuriami robotai moterys gali judėti ir reaguoti kaip gyvi žmonės, "atrodo, kad ji kvėpuoja, judina plaštakas ir reaguoja į prisilietimą". Bet svarbiausia - įpūsti robotui sielą. Kol kas robotų jutikliai nėra labai tobuli ir neatskiria vieno žmogaus nuo kito. "Jei robotas nepažintų savo partnerio arba supainiotų jį su kuo nors kitu, žmogaus ir roboto santykiai galėtų greitai pašlyti", - mano D.Levy.

Bet ir šioje srityje pirmyn žengiama žaibiškai: dirbtinių žmonių pasiaukojimas, humoro jausmas, supratimas ir meilė - tik technologijos išsivystymo klausimas. Pavyzdžiui, galima išmokti užuojautos, todėl šį jausmą nesunku suteikti robotams, mašina tik turėtų atidžiai stebėti savo partnerį.

D.Levy mano, kad dirbtinis partneris daugeliu atžvilgių būtų pranašesnis už tikrą. Praeities fenomenais taptų neištikimybė, bloga nuotaika, kvailumas, ginčai, kas plaus indus, futbolo fanatizmas. Be to, nereikėtų bijoti, kad toks partneris mirs - juk galima padaryti patekusio po automobilio ratais roboto kopiją.

Be to, robotas visada norės sekso, niekada nenusivils, nesiskųs galvos skausmu. Jį bus galima užprogramuoti ir mėgautis išskirtine sekso technika, pasirenkant makšties ir penio dydį, kūno kvapą ir plaukuotumą. D.Levio nuomone, pirmiausia roboto paslaugomis naudosis moterys, norėdamos pailsėti nuo suprakaitavusių šeimos galvų. Juk moterų sekso poreikis, nežiūrint klaidingos nuomonės, - milžiniškas. Apie jo mastą galima spręsti iš vibratorių paklausos.

Šaltinis - Lietuvos žinios

Tęsinys. Pradžia čia ir čia.

Jei teisingai viską supratau, iki momento, kada jau nieko nebebus galima pakeisti, dar liko - 20-30 metų. Tačiau nemaža plano dalis veikia jau dabar, arba pradės veikti jau labai greitai. Ką galima padaryti?

Pirmiausia žmonės turi galvoti savo galva, ne televizoriumi. Ir suprasti, kad jiems meluojama, meluojama visais įmanomais būdais. Kodėl bandome rinkti “gerus“ atstovus į valdžią, o turime ką turime? Kodėl gydytojai gauna atlygį už sergančius žmones ir ligonių tauta jiems labai tiktų? Kodėl valstybė, turinti policiją, karines pajėgas negali išgaudyti ir pasodinti kelių šimtų skustagalvių, kurie vadinami “nusikalstamumu“? Kodėl mums plaunamos smegenys televizijos pagalba? Kodėl rodo smurtą ir žudyti pradeda vaikai, kurie kitu atveju net nežinotų, kur randasi širdis? Alkoholis, tabakas, narkotikai mus žudo, valgom š... - nieko negalima padaryti? Kas pavertė mus nepakančiais kitoms tautoms, nors jų mes net nematėm? Kodėl didžiulė valstybė, iš kosmoso matanti vinis žolėje, NERANDA/neieško teroristo Nr.1? Kodėl didžiulė valstybė “nenugali“ net akmens amžiaus tautelės? Ir dar šimtai kitų kodėl, kur logikos trūkumas bado akis...

Žmonių kurstymo, bauginimo ir pavergimo planai yra galimi tik tada, kai apie juos žmonės nežino. Tik nežinia gali mus paversti vykdytojais. Pvz. jei žinotum, kad paskolą tau duoda 40-čiai metų tik tam, kad iš jos neišsikapstytum tu ir tavo vaikai? Galvoji, kad išsimokėsi, o kažkas jau žino, kad po 10-ties metų ir kelių pasaulinių aferų tai nebebus įmanoma net teoriškai? Ar imtum paskolą? Arba - ar pritartum visom kovos prieš terorizmą nesamonėms žinodamas, kad terorizmo tai nėra? Ar sutiktum tuo tikslu visur ir visada nešiotis pasą? Kai aerouoste atsiprašant genitalijas minko ir sako, kad teroristo ieško - ar galvotum, kad to tikrai reikia, nes TERORIZMAS....

Taigi ką daryti?

- skleisti informaciją visais įmanomais būdais. Turit tinklaraštį? Rašykit apie tai. Įdėkit nuorodą į tą patį “Zeitgeist“. Gal ir ne visi faktai jame yra korektiškai interpretuoti, tačiau esmės tai nekeičia. Įrašykit tą filmą į CD, duokit draugams ir bet kam, kas smegenis laisvas dar turi.

- mažiau žiūrėti televizorių, filtruoti informaciją. Nežiūrint viso smurto, politinių pasakų ir muilo operų, lieka daugiau vietos tikrai svarbiai informacijai.

- suprasti, kad bet koks tarptautinis konfliktas - tai tik konfliktas tarp valdančiųjų klikų, su žmonėmis tai neturi nieko bendro. Ir su tikraisiais valstybių interesais - taip pat. Jau seniai aišku, kad tautoms prekiauti verta labiau, nei kariauti. Tautoms, bet ne tiems, kas iš to pinigus gauna.

- suprasti, kad internetas yra bene vienintelė likusi laisva informacijos priemonė. Jokiu būdu neleisti jo filtruoti ar kaip kitaip riboti priėjimą. Jau yra norų “kovai su terorizmu“ pasitelkti interneto skanavimą ir kontrolę.... Šioje vietoje labai svarbus atviras kodas. Jei Microsoft, Google ar dar kam nors pavyktų išstumt iš rinkos atviro kodo serverių, pašto ir kitas programas - galas laisvam keitimuisi informacija... Internetas taptų dar viena kvailinimo priemone.

Priešintis visiems dalykams, kurie dengiami “technologijos pasiekimais“, bet gali būti naudojami žmonių laisvei apriboti. Dabar tai yra:

- asmens dokumentai su RFID žymekliais (tagais). Apie tai jau kalbama, JAV to jau reikalauja. Neimkim tokio, net jei tai būtų (o ir bus!) vairuotojo pažymėjimas.

- matyt greitai atsiras (jau yra!) implantuojami mikročipai - labai naudingi, juose bus net asmens medicininiai duomenys! Jų negalima turėti. Pakabukas su kraujo grupe ir alergija vaistams - tai bene viskas, ko tikrai gali prireikti greitosios pagalbos mašinoje.

- negali būti net minties kad būtų panaikinti grynieji pinigai. Todėl atsiskaitinėti reikia grynaisiais, ne kortelėmis. Atsiskaitymas kortelėmis tik padeda sekti jūsų asmeninius įpročius, buvimo vietą ir t.t. Sekti galima ir kitais būdais, pvz mobilus telefonas puikus informatorius, bet... Kortelę užblokuoti galima, grynųjų - ne. Kai visi naudosis kortelėmis, visiems atrodys, kad grynų kaip ir nebereikia...

- bankams sunkiau manipuliuot mūsų pinigais, jei jų ten nėra. Beje, ar yra koks nors lietuvių bankas? be Lietuvos Banko? Nelaikyti pinigų banke sekasi vis sunkiau - mokėjimai už komunalinius ir t.t. yra patogu. Bet pirkti maistą ir pan - geriau grynais.

- priešintis Euro įvedimui. Gal kas žino Europos šalį, kuriai kas nors pagerėjo nuo jo????

- nebalsuoti internetu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis. Kažkur rašiau, kodėl balsuoti visai nėra prasmės, nes nėra tos galimybės, kad mano išrinktieji vykdys žmonių valią, tačiau... jei balsuojat, tik ne internetu/mobiliu ar pan,., jei tokia galimybė bus

- asmeninės informacijos nelaikyti kažkur tinkle. Kai tokie Google docs taps net labai patogiais ir “saugiais“ - nelaikyti ten jokių savo dokumentų. Jau geriau jie dingsta, nei kada nors juos jums tiesiog padarys “neprieinamais“.

Tiek žinių.

xXx

tarpas

Paskaitau pats ką parašiau ir suprantu, kad tai primena pamišėlio užrašus. Kažkuriuo metu, kai mozaika pradėjo dėliotis į bendrą vaizdą aš supratau, kad labiausiai norėčiau tai pamiršti. Apie tai nešneka žinių laidose, apie tai nebūna skrajučių pašto dėžutėje... Pamiršk, pamiršk, to nėra ir nebuvo... Čiūčia liūlia mik vaikeli....

Man pradeda aiškėti, kas atsitiko su Kenedžiais, užtenka paklausyti JFK kalbų... “Zeitgeist“ aiškiai pasako, kas atsitinka tiems, kas žino per daug ir įvardija tai, ką žino. Suprantu ir matau, kad “dalykai vyksta“ ir Lietuvoje, o rodo ir rašo tik tai, ką reikia... Ir taip ir bus, viską reikia suprasti ir sukramtyti pačiam, nes malta mėsa - tai jau nebe mėsa, tik jos kvapas su priedais...

Norėčiau, kad visa tai būtų netiesa... Tačiau labai jau daug faktų, kurie rodo, kad viskas yra būtent taip, kaip ir rašau. Ir kuo toliau - tuo daugiau. Ir nėra nieko, kas sakytų, kad yra kitaip, arba kad to negali būti... Jei tai ne tiesa, tai kas tada yra tiesa? Kad esam laisvi, nepriklausomi, išsilavinę, sveiki, kažkam įdomūs? Tik va piktos jėgos (musulmonai?) kažkokius terorizmus, ekonomines krizes daro, su kuo efektyviai kovoja visa demokratinė (?) visuomenė? Ir viskas vystosi, viskas tik į gerą (bus naujų žaislų, didesni televizoriai)? Čiūčia liūlia visa tai...

tarpas

Pirmasis įrašas šia tema buvo parašytas remiantis mano paties pastebėjimais. Pati Pasaulinės diktatūros idėja atrodė labai jau fantastiška - pasaulis toks įvairialypis ir susiskaldęs, kad sunku patikėti tokia galimybe.

Tačiau... dėkui Martynui, pažiūrėjau “Zeitgeist“ (filmas anglų k., tačiau galima žiūrėti su rusiškais subtitrais), America: Freedom to Fascism, pabraidžiojau internetu... Kaip nebūtų gaila, kliedžiu ne aš vienas, mano teorija yra visai ne mano, ir tai, kad:

Diktatūra jau yra. Ji vystosi į pasaulinę. Pagal seniai sukurtą scenarijų

Netgi aišku, kas yra vykdytojai. Tai - tarptautinis bankininkų kartelis, manipuliuojantis vyriausybėmis, karine pramone ir t.t.. Kas užsakovas? Gal tie patys bankininkai? Masonai? Nežinau.

1. Kad laikui bėgant neturėsime grynų pinigų, tik “elektroninius“ - manau tai ir taip aišku. Verta paminėti tai, kad pirmiausia reikia valdyti valstybes bei jų pinigus - kaip suprantu, tai jau beveik padaryta (žr. Zeitgeist 2 -3  dalis). Be to - nepatogu valdyti žmonių pinigus, kai yra labai daug pinigų spausdinimo mašinų - daug valiutų reiškia daug bankų ir daug vargo. Jų skaičių reikia mažinti apjungimo būdu. Kas realiai ir vyksta (euras, matyt bus ir amerikos bei azijos bendros valiutos). Tuo labiau, kad jungiant valiutas, galima išmesti papildomus pinigų kiekius, kas greičiausiai ir buvo padaryta su euru - nereikia pasakoti, kad kainų padidėjimas įvyko dėl nepaaiškinamų priežasčių ar dėl administravimo problemų.

2. << Nekontroliuojant žmogaus judėjimo, nekontroliuojame žmogaus. Taigi įvedame judėjimo kontrolę - pradžiai užteks to, kad asmens dokumentai turi būti prie žmogaus. O į dokumentą (pavyzdžiui pasą ar vairuotojo pažymėjimą) galima įdėti RFID žymeklį. Belieka įrengti pakankamą kiekį skaitytuvų, ir mes pilnai kontroliuojame žmogaus judėjimą.>> Pataikiau, kaip pirštu į dangų - JAV gegužės mėnesį įvedė naują ID kortelę, kuri turi RFID. Tiesa kelios valstijos tam nepritaria, tačiau... Žinoma, tai tik “žmonių saugumui“ bei “kovai su terorizmu“. žr čia, čia ir t.t.

5. Čipų idėja. Žmonių žymėjimas prasidėjo! Vėlgi “žmonių saugumui“ užtikrinti - “Rhode Island mokyklos apygarda pranešė paruošusios programą, pagal kurią ruošiamasi sekti mokinių judėjimą pasinaudojant RFID mikroschemomis, įsiūtomis į jų kuprines.“ Šaltinis. Ką gi, kuprines galima pamesti. Tačiau pratintis prie čipų galima ir taip...

be viso to, maniškis planas turėtų būti papildytas taip:

6. Žmonėms turi atrodyti, kad jie valdo valstybę, tačiau kam tai? Reikia pakeisti dabartinę balsavimo sistemą į balsavimą elektroniniu būdu. Ką tai duoda? Galimybę falsifikuoti rezultatus visaip, kaip norima. Popieriniai biuleteniai yra saugomi, skaičiavimo klaidos, padirbti parašai ar kitokios apgavystės gali būti atskleistos. Balsavimas elektroniniu būdu reiškia, kad bus naudojamos kompiuterinės programos, kurių kodas nebus viešai prieinamas bei patikrinti rezultatus nebus įmanoma. Taigi - rezultatus galima koreguoti be jokio pavojaus atskleisti apgavystę. Ir tai jau vyksta...

7. Žmonės neturi galvoti apie savo ateitį, neturi žinoti, kas vyksta užkulisiuose. Tam reikalinga valdyti informacijos priemones. Gal todėl turime tiek daug muilo operų, kvailių šou ir visokio kitokio gėrio? Ir pasaulį matome televizijos akimis, ne savo. O galvojame savo smegenimis?

Ką gi, žiaurokai skamba, bet atrodo sėkmingai judame ten, kur tapsime vergais, kaip gyvuliukai sužymėtais... Tiesa vadinsimės modernia visuomene, kur žmogus yra saugus, ramus ir laimingas... Judėsim ten, kur galima, darysim tai, ką reikia. Įdomu kada tai bus? Dar įdomiau - kaip galime to išvengti? Kelias mintis jau turiu...

Tarkim norėčiau įvesti pasaulinę diktatūrą - ką daryčiau? Užduotis - aiški, kaip aišku ir tai, kad anksčiau naudotos priemonės neveiks.

Iškart atmetame karinius veiksmus teritorijų kontrolei, kaip ir kitas “pasaulinės revoliucijos“ pagundas - pasaulis per daug integruotas ekonomiškai, ir per daug susiskaldęs tikėjimais, kultūromis bei išsivystymo lygiu. Viskas turi būti elementaru :)

Ilgai galvojęs (kas man nebūdinga) nusprendžiu, kad vienintelis galimas variantas - galimybė kontroliuoti atskirai kiekvieną žmogų. Kaip tai padaryti? Besijuokiantys surimtėja:

1. Pasaulio girnos tepamos pinigais. Jie, žinoma, laimės nesukuria, bet į ją mes ir nesikėsinsime. O štai laisvės jie suteikia. Kol žmonės turi  galiojančių pinigų - tol turi laisvę jais disponuoti (naudotis). Neturi galimybės jais naudotis - esi apverktinoje padėtyje. Taigi kontroliuodamas žmogaus pinigus, beveik kontroliuoji žmogų. Kaip tai padaryti? Elementaru - kontroliuojame bankus ir panaikiname grynuosius pinigus. Galima ir palaipsniui - įvedame elektronines atsiskaitymo korteles pradžiai. Atsiskaitymas tik kortele arba internetu, ir viskas per žmogaus sąskaitą, kuri gali būti bet kada užblokuota banko.

2. Nekontroliuojant žmogaus judėjimo, nekontroliuojame žmogaus. Taigi įvedame judėjimo kontrolę - pradžiai užteks to, kad asmens dokumentai turi būti prie žmogaus. O į dokumentą (pavyzdžiui pasą ar vairuotojo pažymėjimą) galima įdėti RFID žymeklį. Belieka įrengti pakankamą kiekį skaitytuvų, ir mes pilnai kontroliuojame žmogaus judėjimą.

Šioje vietoje verta pasakyti, kad abu punktai gali būti realizuoti drauge - atsiskaitymo kortelę paverčiame RFID lustu ir įdedame į mobilų telefoną. Tada jis tampa tiek atsiskaitymo kortele, tiek asmens tapatybės įrodymu, tiek ryšio priemone. Nauda akivaizdi - skaitytuvus įrengs visi prekybos centrai, viešojo transporto priemonės ir t.t. Informacija suplauks į bankus, kurių kontrolė reikalinga 1-am punktui įgyvendinti.

3. Totalinis informacijos valdymas. Žmonės, negalėdami laisvai burtis (žr. 2 punktą) bei keistis informacija - diktatūrai nebepavojingi. Ką darome? Sekti visą informacijos srautą (telefono pokalbiai, internetas) yra labai sudėtinga ir labai brangu, tačiau to ir nereikia. Nereikia sekti pastoviai, užtenka turėti priėjimą prie ankstesnės žmogaus komunikacijos. Ir tikrinti periodiškai, arba reikalui esant. Tarkim visi pokalbiai įrašomi ir laiškai, dokumentai ir t.t. - prieinami bet kuriuo metu. Ir nėra problemos. O prieiti prie informacijos geriausia tada, kai informacija saugoma ne pas žmogų, o nutolusiuose serveriuose. Pavyzdžiui visas el. paštas - Google serveriuose (Gmail). Taigi - keliame viską į tinklą. Beje, keliam taip, kad tai būtų labai patogu (nemokamas saugojimas, apsauga nuo dingimo, virusų ir pan.) ir daroma savanoriškai, kad niekas nieko neįtartų.

Kai visas pasidaro labai patogu ir akivaizdu, gaminame kompiuterius, kurie neturi savo OS, neturi savo kieto disko ar ko nors kito informacijai saugoti. Toliau - naikiname galimybę vartotojui ištrinti informaciją. Tai nebūtina daryti akivaizdžiai - tiesiog “ištrintą“ informaciją kaupiam atskirai, tikrinam pirmoje eilėje.

4. Esant neramumams (o jų galime tikėtis!) logiška būtų visiškai apriboti judėjimo laisvę. Kaip galima tai realizuoti? Taip, tai protingo namo koncepcija. Telieka paprastas spynas pakeisti elektroninėmis bei priešgaisrinės saugos taisyklėse numatyti jų nuotolinio valdymo galimybę. Esant neramumams Vilniuje, mes tiesiog blokuojam visas gyventojų mokėjimo korteles, ryšius ir... užrakiname visas duris :))) (Velniai rautų, aš jau linksminuosi!)

5. Be jokios abejonės, nepaklusniuosius reikia bausti... Ir bausmės neišvengiamybė turi būti šimtaprocentinė. Tai gan lengvai įgyvendinama sveikatos apsaugos priemonėmis. Esate girdėję apie idėją implantuoti po oda čipus (taip, tuos kurie jau yra dulkės dydžio). Jie padėtų taikiais tikslais - tarkim atveža jus į ligoninę, o prie durų jūsų medicininę kortelę nuskaito įėjimo durys, gydytojai viską žino. Be to, tas čipas galėtų atlikti ir 1-o punkto funkcijas, taip pat jis galėtų turėti ir fizinio poveikio galimybę - pavyzdžiui išskirti nuskausminamųjų, migdomųjų ar net paralyžuojančiųjų dozę... Užteks, tai yra silpnasis plano taškas...

Taigi, ką turime įvykdžius kompleksinį veiksmų planą?

Galimybę kontroliuoti žmogų, žmonių grupę, regioną ir... pasaulį. Scena totalinei diktatūrai paruošta.

P.S.

1) prašau, - nebandykite to daryti namuose be specialistų priežiūros. Geriausiai tiktų vaistininkas.
2) suprantu, kad pranokau pats save
3) nesu paranojikas, tačiau technologijos vystymesi matau ir neigiamų galimybių.
4) galbūt esu paranojikas, todėl raminamųjų injekcija bei keli pagiriamieji žodžiai įkvėptų sekančiam rašinėliui laisva tema.

Sėkmės visiems, ypač Tau!

Nežinau kodėl, tačiau nenorėčiau matyti dirbtinų žmonių tarkim, parduotuvėse, bilietų kasose ir panašiai. Išvis nenorėčiau su jais turėti nieko bendro, nesvarbu kokie pažangūs jie taptų ateityje. Man geriau būtų tiesiog pardavimo automatai ir tiek, jokio panašumo į žmogų.

Antra vertus gamintojai aiškiai siekia sukurti kažką, kas imituotų, o vėliau gal ir pakeistų pilnai sekso partnerį... Aš neturiu nieko prieš pripučiamas lėles ir man tikrai netrukdys, jei kas turės androidus, nieko labai bloga tame nematau. Bet, ko bijau labiausiai, - matyt juos teks sutikti ir kitose sferose, net neklausiant ar man tai  patinka, ar ne...

Frankfurte mačiau šokančius dirbtinius Kalėdų Senius. Negaliu paaiškinti, kodėl man tai nepatinka. Gal todėl, kad aiškiai matosi, kad jie netikri? Jei negalėčiau atskirti tokio androido nuo žmogaus - gal būt viskas būtų kitaip? Aplink nemažai dirbtinų augalų, gėlių - neatskirti nuo tikrų. Ir nieko... O jums?

Kaip žinia, internetas be paieškos - tai tarsi milijonai knygų, suverstų į krūvą, kitaip sakant - jokios naudos. Informacijos paieška, analizė bei interpretacija - tai funkcijos, kurių kokybė gali “apversti pasaulį“. Ir vienas tokių reiškinių - semantinis tinklas, apie kurį rašiau “Interneto ateitis - Semantinis tinklas“.

Šiandien yra ta linksma diena, kai sužinojau, kad nuo teorijos ir kol kas nepanaudojamų dalykų, Semantinis tinklas jau žengia pirmus žingsnius arčiau mūsų - vartotojų. Tai - Powerset projektas, kuris startavo šį pirmadienį, gegužės 12 d.

Tai projektas, nuo pat pirmų valandų sulaukęs didelio susidomėjimo ir diskusijų - ar jis konkuruos su google, kas pirmas jį “suvalgys“ ir t.t. Taigi - kas tai?

Nepasakant nieko, tai Powerset yra paieškos sistema, kuri “patogiau“ ieško informacijos wikipedijoje ir freebase duomenų bazėse.

Tačiau skirtumas yra - ši paieška ieško informacijos ne tik antraštėse ir pagal raktinius žodžius, tačiau taip pat pagal teksto kontekstą. Geriausiai tai iliustruoti pavyzdžiu. Wikipedijoje užklausus “Lithuania“ - viskas tvarkoje, NATO - taip pat gauname ko prašom. Bet į užklausą “Lithuania and NATO“ - nieko negauname. Power set užklausoje atsiranda papildomi loginės reikšmės “joined“ (įstojo) bei „reflected“ (išreiškė? atspindėjo?) - ir turime stojimo į NATO datą ir kitą informaciją . Ir įdomiausia, kad galima rašyti ne tik tikslias sąvokas, bet ir panašias, kaip pvz vietoj „Vytautas burned castles“ tinka ir „ Lithuanians destroyed (ar demolished) castles ir pan. Taigi - sistema naudojasi kontekstu ir kitais semantikos elementais.

Taip pat yra labai patogu ieškoti pačiame wikipedijos straipsnyje - dešinėje pusėje pateikiama nemažai loginių teiginių, pagal kuriuos paieška tampa daug greitesnė.

Kol kas šis projektas apima nors ir didžiules, bet tik dvi duomenų bazes - Wikipedia ir Freebase. Todėl negalima tikėtis, kad elementari užklausa duos daugiau ir tikslesnių atsakymų nei google. Tačiau įrašius “Lithuanians burned castles“ - google atsiliko :)) Taip pat su lietuvių kalba ne kas.

Taigi - semantiniai daigai jau kalasi, lauksim naujų :)

http://uk.youtube.com/watch?v=T1adiBBk-IE

www.zeitgeistmovie.com

• 2009 - vienoje iš trečiojo pasaulio šalių sprogs bomba, paskui Jungtinės Tautos priims sprendimą sunaikinti branduolinio ginklo atsargas
• 2010 - bus išpletota visuotinio elektroninio sekimo sistema, kurios tikslas - įveikti nusikalstamumą. Bus sukurti nešiojamieji kvantiniai generatoriai, galintys išgauti energija tiesiog iš vakuumo
• 2012 - atsiras reguliarūs kosminių lektuvų reisai
• 2014 - orbitoje bus atidaryti kosminiai viešbučiai
• 2015 - suklestės nanotechnologijos, medžiagos atominė sandara bus visiškai kontroliuojama, bus išmokta išgauti auksą iš kitų metalų, triumfuos alchemija
• 2016 - bus įvesta bendra tarptautinė valiuta
• 2020 - dirbtinis intelektas prilygs žmogiškajam, Žemėje vienu metu egzistuos dvi proto formos, bet viena iš jų tobulės greičiau
• 2021 - žmonės išsilaipins Marse
• 2023 - bus klonuoti dinozaurai, mažieji bus laikomi kaip naminiai gyvūnai
• 2025 - bus atrasta jutimo organų veiklos sistema. Išadimas leis pakeisti akis, nosį ir odą funkcionalesniais dirbtiniais organais
• 2036 - Kinija pralenks JAV pagal bendrąjį vidaus produktą
• 2040 - bus išmokta kurti visų medziagų ir daiktų molekulių pakaitalus: iš gatvės purvo bus galima gaminti maisto produktus, drabužius, deimantus. Pramonė ir žemės ūkis taps nereikalingi. Žmonija atsidės menams, lavinimuisi ir pramogoms
• 2045 - bus sukurtas vadinamojo uždaro ciklo būstas, galintis visiškai apsirūpinti energijos ištekliais ir perdirbti atliekas
• 2050 - bus pradėta masiškai taikyti krionizaciją - užšaldymą, šiai procedūrai ryšis vis daugiau žmonių, norinčių priartėti prie nemirtingumo ir savo akimis pamatyti ateitį
• 2051 - Mėnulyje bus pradėtos kurti gyvenvietės pensininkams, kuriems gydytojai pataria gyventi nedidelės gravitacijos sąlygomis
• 2090 - prasidės ledynmetis, žmonija ims intensyviai deginti kurą, kad sukurtų šiltnamio efektą
• 2095 - bus sukurti aparatai, judantys šviesai artimu greičiu

Šaltinis: "Žmonės" ISSN 1648-0597

Kaip žinome, pasauliniame tinkle (www) yra begalė internetinių svetainių. Š.m. vasario mėnesį Netcraft Web Server Survey užfiksavo 108,810,358 "gyvų" svetainių, arba daugiau nei 29 milijardai (!) puslapių. O kiek dar informacijos yra įvairiose duomenų bazėse, kituose tinkluose? Daug, labai daug informacijos nėra užfiksuojama paieškos sistemų.

Atrodytų, tokioje galybėje informacijos turėtume rasti viską. Na, beveik viską. Tačiau - nerandame. Paieškos sistemoje įvedus "surask artimiausią vaikų gydytoją, kuris galėtų priimti rytoj 10-12 val", arba "koks mano grupioko, kuris dabar dirba Klaipėdoje buhalteriu, adresas ar telefonas?". Atspėjote - rezultato nebus. Nors visa informacija gali būti internete - gydytojų sąrašai, kontaktai, darbo laikas, klinikų adresai, universitetų studentų duomenų bazės, Sodra ir t.t. Kodėl neranda?

Priežastis interneto paradokse - tinklas padarytas kompiuteriais, bet skaitomas žmogaus. Nors kompiuteriai yra centrinė ašis interneto kūrime ir jo palaikyme, tačiau patys jie negali "suprasti" visos šios informacijos, negali skaityti, suprasti loginio ryšio ir padaryti išvadų.Dabartiniame tinkle žmogus turi kurti duomenų bazes, tinklo turinį. Jis pats turi rinkti bei interpretuoti informaciją iš atskirų puslapių po dalelę reikiamos informacijos, ją grupuoti ir daryti išvadas.

Semantinis tinklas - sekanti interneto evoliucijos stadija, - šiuos klausimus turėtų išspręsti. Prie esamos informacijos bus pridėta galybė sąvokų "žymių" - metaduomenų, kurie bus suprantami kompiuterinėms programoms. Interneto puslapiuose jie neieškos paveikslėlių, aprašymų ir viso kito, ko ieškome mes, jiems įdomu tik metaduomenys - duomenys apie kitus duomenis, kurių mes nematysime. Žinoma, nuo to kompiuteriai netaps "protingais", tačiau turės priemones informacijai surasti, lyginti bei interpretuoti. Tai bus tinklas, skirtas ne tik žmonėms, bet ir kompiuterinėms programoms, galinčioms manipuliuoti informacija. Vizualiai jis neturėtų keistis - surinkę savo mėgstamo puslapio adresą, matysime tą patį, nors puslapio kode jau bus informacija, suprantama įvairiems įrenginiams. Perfrazuojant Timą Berners-Lee, interneto World Wide Web išradėją (ačiū Grim), šie įrankiai padės "didžiulę knygą" (dabartinis internetas) paversti į didžiulę duomenų bazę.

Tikroji Semantinio tinklo galia bus realizuota, sukūrus tinklo Agentus - programas, surenkančias informaciją iš daugelio šaltinių, ją apdorojančias ir pateikiančias išvadas kitoms programoms. Toks agentas, jums skaudant galvą, galėtų pats surasti reikiamą gydytoją, susisiekti su jo Agentu, užsirašyti į priėmimą, o gal net gauti receptą ir užsakyti vaistus, suorganizuoti jų pristatymą, perkelti Jūsų planuotą susitikimą ir su dalyvių Agentais suderinti naują laiką.

Arba duosime užduotį savo Agentui - "iškepti vištą su slyvomis dviem asmenims". Jis greitai tinkle sužinos Jūsų viryklės modelį, tinkle ras receptus ir reikiamas viryklės funkcijas. Bet gausite pastabą - Jūsų šaldytuve nėra slyvų. Ir galimus veiksmus - reik užsakyti arba nupirkti - štai aplinkinėse parduotuvėse yra slyvų. Taip pat pateiks galimus variantus (žinoma kad iliustruotus) bei užsakymą produktams, instrukcijas, veiksmų seką. Šiuo atveju Agentas tuzine informacijos šaltinių turi atsirinkti reikalingą informaciją, ją interpretuoti ir panaudoti.

Kad žmonių kalba pateiktas tekstas turėtų prasmę ir kompiuterinėms programoms, dabartinė puslapių informacija turėtų būti susisteminta, t.y. "sužymėta" nuorodomis į Ontologijos duomenų bazes, turinčias tam tikros srities savokų visumos specifikacijas, loginių ryšų bibliotekas ir pan.. Agentas, radęs žodį "kepti", tinkle greitai rastų puslapį, kur žodis "kepti" nukreipia į Ontologijos serverį "Maistas", kur yra gamyba, receptai, nuoroda į serverį "Prekyba" ir t.t. Sužinotų, kad reikia vietos tinkle rasti įrenginį, siūlantį funkciją "kepimas". Kad slyva - maisto produktas, parduodamas maisto prekių parduotuvėje (ieškok "maisto parduotuvė"), kad Pašilaičiuose jam tinka parduotuvės, esančios Laisvės prospekte, Ukmergės g ir kt., "pasitartų" su parduotuvių Agentais, kurie "apie slyvas žino geriau" ir gamintoju, kuris "pagimdė viryklę"

O toliau - dar geriau... Semantinis tinklas išeina iš virtualios aplinkos į mūsų fizinį pasaulį. Juk metaduomenys, nuorodos gali nukreipti bet kur, tame tarpe ir į įrenginius, siūlančius savo paslaugas. Todėl agentas gali žinoti, kad, suskambus telefonui, jis turi įsakyti visiems įrenginiams, turintiems funkciją "garsas", nutildyti garsą. Arba, užrakinus duris, reikia išjungti įrenginius su paslauga "šviesa, apšvietimas". Štai ir protingo namo koncepcija.

Pabaigai galima pasakyti, kad Semantinis tinklas prisidės prie žmonijos pažinimo evoliucijos, atsivers sunkiai suvokiami informacijos klodai. Bus daug paprasčiau ne tik rasti informaciją bei ją apdoroti, bet ir naudotis kitų žmonių pasiekimais, nedubliuoti vieni kitų darbo.

Šaltiniai:
Semantic web - pdf
How Stuff works
foto

Citata iš kaip sugauti vienaragį:
"XXI amžius. Progreso amžius? Man panašiau į kapitalinį regresą. Toks vaizdas, kad civilizacijos pasiekimų ir laimėjimų kreivė leidžiasi žemyn."

Mano ekonominis išsilavinimas duoda tik vieną šio "regreso" priežastį, kuri susijusi su pinigų ir kokybės dilema- už pinigus galima gauti visus žmogaus sukurtus produktus, tame tarpe ir kokybę, kuri yra produkto atributas. Tačiau ar tikrai yra taip?

Anksčiau namus statydavo tam, kad juose gyventi. Dabar - tam, kad parduoti. Jaučiamas kokybės skirtumas. O jei statytų kad gyventi - nepirktume, nes per brangu, tiesa? Tiesa.
Girdėjau gal tikrą, o gal ir ne visai, istoriją apie japonų skalbimo mašinų gamintoją, kuris bankrutavo dėl linksmos priežasties - jų mašinos negesdavo. Visai. Ir antrą kart jų niekas nepirko, ir niekas netaisė. Gamintojas neturėjo antrinio pirkimo, negyveno iš serviso. Todėl ir "pasimirė". O gamintų pigias ir nelabai patvarias - klestėtų.

Taigi - svarbu tikslas, reikia rinktis vieną iš dviejų:
- ar darome/kuriame daiktus/produktus sau, kad naudotume?
- ar viską darome pardavimui

Automatizacija, rinkos globalizavimas ir kiti ekonominiai reiškiniai mus verčia viską daryti tik pardavimui. Todėl ir tenkinamės produktais, kurie iškart buvo gaminami pardavimui, t.y. "gamink pigiai, parduok pigiau nei konkurentas".

Tai nėra regresas, tai - santvarkos esminės savybės.

Santvarka "šlubuoja" ne tik ūkinėje veikloje, prekių bei vertybių skirstyme ir t.t.
Medicina. Kuo daugiau sergame, tuo daugiau reikia gydytojų, tuo daugiau jie gauna pinigų. Ar galime tikėtis geros medicinos? ne. O štai Kinijoje, berods Konfucijaus laikais (čia galiu ir grybauti) kaimo gydytojas gaudavo atlyginimą (tipo abonento) iš visų sveikų kaimo žmonių. Susirgai - nemoki gydytojui. Kuo mažiau žmonių serga, tuo geriau gyvena gydytojas. O mes rezultate girdime apie rytų medicinos stebuklus ir maitiname gydymo sistemą savo negalavimais.

Tas pat su policija. Vienas policininkas pasakojo, kad didelių pastangų dėka pavyko sumažinti nusikalstamumo lygį viename rajono miestelyje. Ką Jūs galvojate - teko mažinti etatus. Taigi policijai reikia kriminalinių elementų ir t.t. , kitaip jie liks be darbo. O mes norime sumažinti nusikalstamumą, korupciją ir t.t.

Kas bus toliau?
Manau kad "progresas" bėgėsis toliau, o mes stengsimės nuo jo pabėgti. Gyvenimą vis labiau apraizgys įvairiausia įranga (juk jau dabar daug kas dirbti negali be kompiuterių, bendrauti be telefonų ir t.t.), vis "paprasčiau" susigaudyti kas tikra, o kas virtualu. Turiu sąvoką - virtualus draugas (!), finale visai susipainiosiu. Virtualių pasaulių vis daugėja, o mes vis labiau ilgimės paprastumo. Tai akivaizdu - pažvelkit į "kaimo" tipo maitinimo įstaigas - juk tai aiški nostalgija.
Ateity mūsų organai taps plastikiniais, elektroniniais, smegenys be priedų tiks nebent poilsiui. O mes pereisime į sekantį žmogaus raidos etapą. Tikiuosi, kad dar ne mes....

O regresą matome mes, ir tai neaišku - ar pasaulis regresuoja, ar mes "atsiliekame".

Taigi, labai dažnai kalbama, jog jei rodysim kraupią animacinę medžiagą reklaminių intarpų metu televizijose, kuo dažniau transliuosim audio klipus per radiją su tekstu „ar apskritai pasieksime kelionės tikslą“, tai ir mažiau tų skaudžių įvykių nutiks. Tačiau ne kartą įsitikinau: leki Kaunas – Vilnius autostrada 150 km/h greičiu, už lango šviečia vis dar skaisti rudeniška saulutė, iš radijo imtuvo sklinda šauni linksma daina ir visą šią gražią idilę sudrumsčia „Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos“ skelbimas: „Mažink greitį“.  Ir kaip gi jo nesumažinsi po tokio graudulingai nuteikiančio teksto?. Taigi, spaudžiam per pedalą (šį kart stabdžio) ir važiuojame lėčiau. Tačiau gaila, jog tai trunka neilgai, kokias 2 minutes. Ir po to jau vėl tas pats.

Šia ilga įžanga norėjau pasakyti, jog tie, kurie šioje žemelėje jau gyvena, yra susiformavę asmenybės, o asmenybę pakeist į vieną ar kitą pusę labai sudėtinga. Pabandykite užsispyrusiam žemaičiui įrodyt, kad jūs, o ne jis teisus. Manau, kad gali būti itin sudėtinga.Ir pabaigai norėčiau pasakyti vieną esminį dalyką, kuris manau šią minutę situacijos su karu neišspręs, tačiau mūsų jau esančius ir dar nesančius vaikus tikrai pastatys į doros kelią (bent jau keliuose jie taip elgsis).

Įveskime privalomą ir kokybišką discipliną mokykloje, kuriai netaupydami skirkime pakankamai lėšų ir nuoširdaus darbo; paprašykime šiam kilniam tikslui pinigų iš ES ir šį kartą juos iki kiekvieno lito ar euro panaudokime skaidriai ir protingai...... Čia galima prigalvoti dar visokių gerų dalykų ir padaryti tikrai gerą švietimo seansą.....

Smagu būtų, jog tėveliams vaikai aiškintų, kad negerai viršyti greitį, pavojinga vairuoti neprisisegus saugos diržų ir kad alkoholis tai ne vairuotojų idealaus vairavimo serumas.Beje, visiems tiems, kas šiuo metu kaip tik nori pažaboti karą keliuose ir kalba esamu laiku, jog dabar šiandien ar vakar žuvo 29 žmonės avarijose, norėčiau priminti, jog ne dėl savo užpakalio reikia rūpintis, o dėl ateities, kuri dar galbūt yra pataisoma ir suremontuojama.

Ir niekada nepamirškime, jog jaunimas – mūsų šalies ateitis. 

Pradėsiu nuo karo Artimuosiuos Rytuose. Ne, nepulsiu agituoti prieš Bušą ar jo bajerius. Tiesiog prisiminkime seniai praėjusius 1952-uosius (man tai gana keblu padaryti) ir pavartykime komiksus. Ir pasitaiko tokių sutapimų...

Jau rašiau apie nemokamų elektroninių knygų parsisiuntimą. Šovė mintis ir nusikopijavau kelias iš jų į MS Word dokumento failą, tačiau susidūriau su nemaloniais keblumais skaitant tekstą. Tai daryti su Word'u man pasirodė tiesiog nepatogu ir nepraktiška. Tada nusprendžiau, jog geriausia būtų turėti tekstus PDF formatu, o tai man padėjo padaryti ši svetainė.

Mėgsti šnipinėti kaimynus, bet bijai įkliūti? Štai šioks toks pakaitalas. Deja, nieko įdomaus nesužinosi, bet galbūt troškulį svetimiems reikalams numalšinsi.

Kai valandų valandas dirbi su kompiuteriu, gali imti čiuožti stogas. Tada belieka vienintelė išeitis - jį išjungti. Tas pats ištinka ir be saiko naršant internete. Jo neišjungsi, tačiau apsimesti, jog tai padarei gali. ;)

Žemės kainos vis dar kyla ir kils, todėl savajį sklypo lopinėlį įsigysiu dar tikrai labai negreitai. Kai jį jau turėsiu saugosiu ir neparduosiu. Nors, jei gausiu tokį pasiūlymą kaip šis vyrukas, nepažadu laikytis savo pažado. Juk tai 5 milijardai dolerių pelno!

Komiksus skaičiau tik vaikystėje, ilgainiui jie pasidarė nebeįdomūs. Tačiau dabar galiu pats juos kurt. Tiesa, labai trumpus, bet vistiek labai linksmus ir juokingus. :) (Xe... xe...)

Neseniai įvyko aukščiausio ir žemiausio pasaulyje žmogaus susitikimas. Stebina tas faktas, jog abu jie iš Mongolijos. Mutantų šalis?

Ateityje daug kas pasikeis, tačiau daug kas pasiliks po senovei. ;)

30 colių ultra plonas LCD monitorius, kuris būna visiškai permatomas neįjungus iMac'o. Galimybė reguliuoti ekrano ryškumą, t.y. permatomumą darbo bei miego rėžime. Taip pat visiškai permatoma ergonomiško dizaino klaviatūra, su šviesai jautriais klavišais. Ir viskas žinoma nereikalauja jokių laidų. Graži svajonė.

Didelės raiškos paveiksliukas čia.

šiandien likau sužavėtas alytum. žmonėmis, miestu - viskuo. nesuprantu kur buvau tiek laiko, ar čia gal dėl to, kad paprastai vaikštau sau po kojom žiūrėdamas, bet šiandien tieeek daug gražių žmonių mieste. gražių, linksmų, net beveik blaivių, sakyčiau, ir aktyviai kilnojančių rankas aukštyn. nepajaučiau jokios kaimo atmosferos. almost perfect.

prisiminiau, kaip kažkada neseniai visa rotušės aikštė buvo išbarstyta rožių žiedlapiais. ir kvepėjo be proto.

grįžęs prisėdau virtuvėj su gabalu dešros, bandele su aguonom ir puslitriu pieno. už lango pastebėjau plaštakę, bilekaip bandančia prasiskverbti pro stiklą. gyvenime turėti vieną tikslą can't be a bad thing. gaila, kad ji tiek energijos prie mano lango išeikvojo. įsileisti juk, negaliu - nieko tai nepakeistų. priskristų prie lemputės kuri visiškai nešildo, ir nebežinotų kas toliau, nes normaliomis salygomis priskridusios gatvės žibintus jos sudega. o čia kažkaip. ir daug tokių gi. protas tiek neapima, net nepradedant galvoti apie didesnius sutvėrimus, kurie irgi gyvena. viena iš tų akimirkų kai, jei būtų namie, pažiūrėčiau į savo šunį su stebuklu akyse ;-)

o mieste dar buvau su alytaus auksiniu jaunimu susidūręs. matyt iki šiandien nedrįsau taip apibūdint. smagu, kad tie žmonės patys viską susikūrė, ir pinigai čia visai nevaidino pagrindinio vaidmens. perspektyvos. 10.

pats važiuoti niekur aš nebenoriu. daug neturiu, o ir braškės tuoj baigsis, bet kažkaip. things are working out.

tik kad, už gerų penkių valandų jau reikia būti darbe. bus proga tyliai pasivažinėti tuščiomis miesto gatvėmis.

nes mago dar neturiu.

]]> http://mentalporcelain.wordpress.com/2008/04/26/something-about-us/ Wed, 31 Dec 1969 23:59:59 +0000 mentalporcelain http://mentalporcelain.wordpress.com/2008/04/26/something-about-us/ pasirodo kad ir kaip netikėtai šūdinai viskas besusiklostytų, gyvensim minimum iki 2009, NES Travelling European electronic music festival "Creamfields" which is atpresent the biggest and most famous festival of this kind in the world,will visit and stay in Vilnius. During the "Creamfields" festival inVingis Park, performances by the most famous electronic musicperformers "Chemical Brothers", "Daft Punk", "Basement Jaxx","Faithless", "Underworld", "N.E.R.D.", "The Prodigy", "Röyksopp" willtake place on 5 stages.

abejoju ar gyvenime esu buvęs tokiam geram renginį.

ne, išties esu tuo tikras - tokio gėrio apskritai Lietuvoje dar nėra buvę.

norėčiau bilietus (spėju po kokius 100EU) įsigyti jau dabar - nes sunku patikėti, kad viskas va taip. girdėjau gandų iš "vilnius kultūros sostinė" dar prieš pusmetį apie daft punk ir šiaip electroniką, bet come on, tikėtis buvo ryškiai per naivu, galvojau tik svaičioja.

o kalbant apie nūdienų aktualijas - vakar teatre vyko hc penkmetis. šiaip man kinda fucked up kasmetinė angina, bet vis tik nuėjau. kaip paaiškėjo, pusvalandžiui ar pan. muzika gal nieko, bet kažkaip. iš pradžių buvo laikas kai šoko 15 žmonių, tada iki 30-40 ir viskas. silpnokai gavosi, kažką ne taip suorganizavo matyt. jaučiausi quite šūdinai tai ir pats tik pažiūrėjau projektuojamus screensaverius.

o šiandien atrodo, reikia bent vieną dieną lovos rėžimu. nes jau savaitę visi simptomai and stuff, o progreso gijimo link - jokio. ta proga pavogsim porą gb muzikos, iš kurios atsirūšiavus liks apie ketvirtis gb. apsišvietimui ir madonos "hard candy", kuris, actually, yra the softest candy iš jos pastarųjų albumų, kurie keldavo mini revolution, o šis toks pavėlavęs. smagu kad ne visuose gabaluose timbalandas įkišo tą savo laužytą bytą, bet still, man an šiaip sau.

pabaigos nebus.

]]> http://mentalporcelain.wordpress.com/2008/05/05/wont-you-take-me-to-funky-town/ Wed, 31 Dec 1969 23:59:59 +0000 mentalporcelain http://mentalporcelain.wordpress.com/2008/05/05/wont-you-take-me-to-funky-town/ jaučiu, kad galėčiau žymiai daugiau. kad savęs visai nerealizuoju. kad galėčiau pasakyti pakankamai įdomių dalykų, bet nėra kam, nėra kaip. su manim bendrauti lengva niekada nebuvo, bet tai nelaikau savo problema.

bėda, kad net neįsivaizduoju ką norėčiau veikti. galbūt pradedu dusti nuo kažkada lengvai, inertiškai ir spontaniškai priimtų sprendimų, kurie, kaip dabar atrodo, taip visai paprastuoju būdu buvo priimti su visam.

aš taip visai nenoriu.

o gal tik vaidmuo toks, prisižiūrėjus tiek daug filmų sėdint toliausiai trečioj eilėj. paprastai pirmoj.

noriu sau leisti į viską spjauti. net nebūtų daug, ką reikia apspjaut. paskaičiavau - užtektų keturių-penkių užtaisų, ir aš laisvas veikti bet ką, o labiausiai tikėtina - nieko. nežinau, kur tokie mėtymaisi mane prives, vis tik esu vienas tų, kurie pergyvena, kad per 20 metų nuveikė nepakankamai. kad gyvenimas toks trumpas o aš va toks. ir kitaip niekaip net nėra buvę - tik kine.

todėl ir nebūna tikros laimės mano vienkiemy - visada tarp juoda ir balta.

kartais pagalvoju net ir apie tokius absurdiškus dalykus, kurie gali imti ir būti. juk visada labai bijojau atsistoti ant stogų, pavėsinių atbrailų, ant skardžių ir panašiai, nes kažkaip šast, 'škia, ir viskas. o aš daug daug smulkių dalykų atliekų būtent "šast" būdu.

o apie kitus galvoju per daug.

bet kadangi blogas vieša vieta, ir nenoriu likti nesuprastas - ne, negalvoju visko baigti. vienu, kitu, ar bet kokiu trečiu būdu. tik galvoju kaip patirti visišką nepriklausomybę kuo mažesne sąskaita, su galimybe grįžti atgal.

nors net nesu tikras, ar norėčiau, grįžti.

kvaila pačiam savęs neprognozuoti. žinau tik tiek, kad lauksiu rugpjūčio.

diena buvo ilga. savaitė buvo ilga. nusipelniau visko. parašiau + - pirmą tikrą straipsnį, kuriame nenaudojau jokių klišių and stuff, ir actually net buvo apie ką rašyti. i mean, apie tai kas įdomu and stuff, o ne tik protokolinis reportažas. tuo didžiuojuosi, nes esu savamokslis, so - diletantas. tikriausiai toks ir liksiu, nes niekaip neapsisprendžiu kurioj stalo pusėj konferencijos metu noriu sėdėti. užduoti - ar atsakyti. beje, girdėjau nusiskundimų, kad užduodu per sudėtingai. ir šiaip, kad esu visus užgožiantis pure evil, prie kurio žmonės negali jaustis natūraliai.

nežinau, kaip turėjau reaguoti. tai nebuvo bandymas įžeisti, o aš visada stengiuosi nepersistengti su reakcija. rimčiau atkreipiu dėmesį tik kai matau, kad žmogus stengiasi įžeisti tyčia. nesvarbu pataiko ar ne (dažniausiai ne), bet esmė, kad tai apskritai bando daryti.

prisimenu dar blogo rašymo pradžioj pradžioj, su manim susisiekė iš būsimo e-žurnalo. manė, kad tiksiu rašyti ar kažkaip taip, didžiavausi ir tuo. tada kažkurį vakarą skype paklausė ką manau apie gėjus. daugiau nesusisiekė ;-) dar neturėjau nuomonės klausimu, dabar turiu. quite tolerantišką actually, bet man nepatinka kai atseit nuskriaustieji tampa lygesniais už lygius. vaikščioti su b*b** ant galvos nėra "saviraiška". that's offensive. heteroseksualai juk nevaikšto apsirengę vaginomis ir nerėkauja "pussy is cool". gėjų visi bijo, neduokdie pasirodysi homofobas, m?

tas pats su juodaodžiais, ir moterų teisėmis JAV.

bėda, kad protingu galima būti tik pačiam sau, keliems aplinkui, bet ne visiems iškart. protingų kalbų niekas neklauso. norint atseit kažką nuveikti, turi nueiti pas joną ir pasakyt, kad jei jis tau duos pinigų, vėliau tu jam patvirtinsi projektą. nėra tradicijų, kaip jav - kur kalbančios galvos turi stiprias senas šeimas už nugaros, taigi ir kapitalą, tęsti tą darbą, kurį pradėjo tavo proproseneliai. pas mus retai tinkami žmonės daro tai, kam jie skirti - o jei ir prasimuša, galiausiai suprasdami, kad jie one of the kind pradeda kvailai taikyti "visos priemonės pateisina tikslą", taip tapdami artūru.

dabar aš jaučiuosi lyg prie ribos, kur prasideda rimti dalykai. ir jau svyru į kitą pusę, no way back, bet nors pasirinkimo jau atseit nėra, aš jo nei suprantu, nei laukiu, noriu, ir išvis nesigaudau situacijoj. žinau kad i'd be good at whatever i do, bet ką butent i must do? noriu būti naudingas. dideliu mastu. maksimaliu mastu. neįsivaizduoju, kaip tai pasiekti. žiūriu į žurnalus kur dar net pilnametystės nesulaukę jaunuoliai make a difference, o man 20 ir aš studijuoju administravimą.

say what?

nebijočiau kreiptis pagalbos, jei įsivaizduočiau kur. į kurią pusę net. gal reikia laiko. aš žinau kokio išsilavinimo man reikia, ką turiu žinoti (tai toli nuo to, ką darau dabar), bet dabar jaučiu, kad tam reikės milijono metų. o jaučiuosi ready jau dabar. šiandien, šiąnakt, šią fuckin akimirką.

nu ir ką, eisiu miegot tuoj.

buvo geras vakaras. savaitgalis. savaitė. viskas buvo ir yra gerai. "neišsipildymas" praeis. kaip praeina ir visi kiti mano norai. bet neketinu nustoti svajoti ir repetuoti kalbas. atsakymus į pačius įvairiausius klausimus ir modeliuoti visas įmanomas situacijas. na, gal popiežium nebent jau netapsiu, bet who knows? turiu savo viziją ir tam reikalui ;-)

tikiuosi mano ateitis pas mane ateis kaip įmanoma greičiau. nes taip ir nepasirinkęs (jei dar galiu), galiu persisvėręs per tą ribą nukristi kakta į žemę ir iš didelių norų liks klojamos plytelės, tinkuojamos sienos, ar maišomas cementas.

mirčiau.

]]>