Hja, odgovor na to vprašanje bi lahko našli v njihovih grobnicah. Kot že vemo, so imeli v grobnicah sarkofage običajno obrnjene in razporejene po določenih pravilih. Pogosto so bili sarkofagi obrnjeni proti ozvezdju Orion. Pa to še ni vse. V grobnicah so imeli tudi nekakšne line, ki so točno na določen dan ob določeni uri ali osvetlili nek predmet v grobnici ali pa se je skozi lino ob določeni uri pokazala neka zvezda. 

Vse to pa kaže na neko povezavo z vesoljem. Zato menim, da se lahko upravičeno vprašamo, ali so Egipčane kdaj obiskali nezemljani, jih naučili astrologije, astronomije, kvantne fizike, medicine, matematike, gradbeništva in nato odšli. Egipčani pa so v spomin ali pa v pričakovanju ponovnega obiska gradili grobnice, piramide, razporejene po določenem sistemu, razporeditvi zvezd. 

Sedaj pa se lahko vprašamo, zakaj nezemljani ne priletijo nazaj na Zemljo in še nam povejo kaj pametnega? Morda se jim zdimo preveč neumni, ali pa imajo slabe izkušnje z ljudmi. Morda so jih egipčani razočarali, zato so celotno civilizacijo preprosto uničili?

Kaj pa vemo. Vendar je pa nekaj povsem jasno. Nezemljani nas opazujejo in so očitno bolj napredni od nas, puščajo nam znamenja (krogi na poljih) a nas očitno nimajo namena uničiti, saj bi to lahko očitno že zdavnaj storili. Tukaj pa je jasno še nekaj. Ameriška vlada nam nekaj prikriva.

"Mes norime iš praeities pasiimti ugnį, o ne pelenus" (Žanas Žoresas)

Jau rašiau, kodėl man patinka knygos istorine tematika ir kodėl pasirinkau skaityti būtent apie senovės Peru gyventojus. Dabar pabandysiu papasakoti įdomiausius perskaitytus dalykus. Visko tiek daug, kad sunkoka sugalvoti sistemą, kaip viską kuo rišliau ir trumpiau paminėti. Renkuosi palaidas tezes:

- Pagrindinės Peru teritorijoje ir aplink ją gyvenusios indėnų gentys - močikai, inkai, aimarai bei uru. Inkai - pati žinomiausia, bet visos jos yra ganėtinai susijusios. Bėda ta, kad 1980 metais, kai autorius rašė knygą, šias kultūras dar gaubė daugybė paslapčių. Turbūt paslaptys, klaustukai labiausiai jas ir sieja. Klausimas, ar mes turim šiais laikais išleistą knygą Lietuvos gyventojams suprantamai pristatančią naujausius atradimus Peru krašte. Tad naujausių archeologinių, etnografinių ir kitokių tyrimų duomenys yra atvira erdvė keliems vakarams gūglėje. Rašausi į tą "padaryti" sąrašą, kuris skirtas pensijai.

- Kad jau apie gentis. Uru. Pati įdomiausia. Kai verčiau darbui tekstą apie lankytinus objektus Peru, pagūglinau apie šią gentį ir tik gūžtelėjau pečiais - visko gi būna. Dabar buvo proga plačiau išsinagrinėti jos ypatybes. Uru indėnai teigia, kad jie Žemėje gyvena labai senai - nuo tada, kai dar nebuvo kitų genčių, kai dar nebuvo net Saulės ir danguje švietė tik Mėnulis ir žvaigždės. Jie nelaiko savęs žmonėmis. Senovėje sakosi atrodę kitaip - žmonių kūnais ir paukščių galvomis. Yra hipotezė, kad jie kadaise buvo labai galingi bei pastatė amžinąjį miestą Tiahuanaką. Vėliau jų įtaka smuko ir dabar jie gyvena Titikakos ežere. Būtent, ežere. Jie iš ežere augančių nendrių nusipina salas, o ant jų statosi mažučius namus. Minta žuvimis bei vandens paukščiai. Vyrai visą savo gyvenimą praleidžia ežere, o moterys kartais nendriniais luotais plaukia į sausumą ir ten turguose išsimainon savo prekes į tai, ko iš vandens negali gauti. Jie gyvena visų kitų indėnų atstumti, kitos gentys net vartoja frazę "uru" kaip paniekinantį, įžeidžiantį žodį. Plaukiojančių salų gyventojai į tai nekreipia dėmesio ir priima tai natūraliai. Juk tai tik dar labiau parodo, kad jie nėra žmonės. Jie sakosi, kad yra juodakraujai, todėl jų neveikia šaltis einantis nuo ežero. Jų mitologija - išminties lobynas. Bėda ta, kad ši gentis baigia išnykti.

- Amatai. Kosmosas ką šito krašto gyventojai mokėjo. Dabar mano svajonė - turėti bent šiais laikais pagamintą jų pončo. Reikia tubūt važiuoti į muziejų kur saugomi jų audiniai bei aukso, keramikos dirbiniai, kad suvokti kaip tai atrodo. Iš knygos aprašymų bei nespalvotų nuotraukų - VAU! Audinių tankumas neišpasakytas, o tiek jų, tiek keramikos raštai, tikint kai kuriomis hipotezėmis - ištisos bibliotekos! Aš kai pasinešus ant įvairios etnografinės simbolikos, galėčiau svaigti ir svaigti apie tai kas ir kaip ten vaizduojama. Į svajonių sąrašą didelėm raidėm įrašau - PIETŲ AMERIKA :) Ai, dar apie aukso dirbinius. Kvailas imperializmas ir grobikiškumas. Suprantu, kad ne tik europiečiai turėdavo madą užkariaudami kraštą viską sunaikint ir po to pagal save atstatyti (deja, amerikiečiai ir dabar taip žaidžia). Bet vistiek niekada nesuprasiu tokių dalykų kaip kryžiaus žygiai ir konkistadorų žygiai Pietų Amerikoje. Kiek nenuovokiems ir nepagarbiems reikia būti, griaunant stebuklus, sukurtus kitų tautų.. O dar kai prisideda turto troškimas. Nesąmonė. Labiausiai man patiko kaip chebrytė rado kapavietėje drugelių lobį - daugybę lengvučių gryno aukso drugelių, kurie kažkaip paspaudus pradeda skraidyti. Mano galva neišneša kaip tai turėtų atrodyti, ir kokio meistriškumo reikia būti, kad tokius pagaminti, bet žo. Drugelius sumetė į krosnį ir sulydė į vieną aukso luitą.

- Astronomija. Daugelis, pirmųjų kultūrų garbino dangaus kūnus. Peru kultūros taip pat be jaguaro kulto turėjo Saulės bei Mėnulio kultus. Minėtoji Uru gentis jei gerai pamenu garbina Mėnulį, nes jis buvo pirmiau negu Saulė. Senovės inkų astronomijos žinios buvo stulbinančios. Apie jas dar iki vasaros pasidomėsiu daugiau, tad dabar nerašysiu visų įspūdžių. Bet pagarba jų žiniams.

- Oreivystė. šitas gerulis! Esat girdėję apie Naskos linijas? Kur dykumoje žiūrint stovint ant žemės nieko nematai, bet pakilus į dangų pasimato daugybė įvairių piešinių. Kas ką nori tas tą galvoja apie šį stebuklą - gal tai kosmonautų nusileidimo aikštelė, gal observatorija (tuo labai tikiu) gal - senovės inkų aerodromas! Keli avantiūristai mokslininkai gavę lėšų tyrimui pasižaidė ir visai sėkmingai. Esmė ta, kad ne tie broliai prancūzai pirmie ji sumeistravo oro balioną. Prieš tai berods XVII a. tokį išbandė vienas brazilas. Sužinoję tai, pasidomėję dar kai kuriais šaltiniais mokslininkai spėjo, kad jau gilioje senovėje indėnai mokėjo pasigaminti oro balionus. Tai patvirtina dykumoje randamos ale duobės, kuriose galėjo būti kūrenami laužai, nuo kurių kaitros balionas prisipildydavęs karšto oro. kapavietėse randami puikiai išsilaikę audiniai tankesni ir lengvesni už dabar naudojamus oreivystėje. Minėti avantiūristai padirbėjo bei pagamino kažką panašaus į tai, kuo turėjo skraidyti senovės Peru gyventojai. Kupolas buvo ne dabartinės formos, o apverstos piramidės. Puikiai skrido jų gaminys. Vėliau kilo idėja, kad kadangi inkai garbino Saulę bei kitas žvaigždes, mirus garbingiausiems kariams, valdovams jie būdavo įsodinami į oro balioną ir paleidžiami link Saulės. Saulėj nusileidus balionas su mirusiuoju nukrisdavo į jūrą, bet simbolinė kelionė į žvaigždes skamba labai gražiai. Taip pat archeologiniai radiniai leidžia spėti, kad inkai mokėjo pasigaminti sklandytuvus. Dykumoje, kurioje lyja tik kelis kartus per metus visada eina karšto oro srovės taigi, yra puikios sąlygos aviacijai. Nematau priežasčių, kodėl jie negalėjo mokėti tuo pasinaudoti.

- Mumijų darymas. O... jau vaikystėje kai skaičiau apie senovės egiptiečių mumifikacijos meną galvojau "vau". Dabar paskaičiau kaip tai darė inkai ir tris kartus sakau "vau". Prieš keliasdešimt metų atrasti didžiūnų kūnai buvo išsaugoję visus savo veido bruožus. Per tūkstantį metų. Kosmosas!

Atrodo čia visi labiausiai įstrigę dalykai. Dėl tų inkų - man nelabai liko aišku, kur yra ribos, kada baigias viena kultūra ir prasideda kita. Mums visgi inkai yra labiau bendrinis žodis apibūdinantis visus to krašto indėnus, tai kur neprisiminiau, kaip tiksliai vadinasi gentis, vartojau šį terminą.

Likau tikrai LABAI sužavėta knygoje pateikta medžiaga. Prisiminsiu kažkur laikinai užmestą Beresnevičių ir tada grįšiu prie kitų šitos serijos knygų. Traukia keltai arba senovės Babilonas :)

Man jau atrodė, kad mano vaikystės mėnulis -- būsimų mokslinių ar ten karinių stočių, drąsių kosmoso inspektorių ir melioratorių mėnulis dingo kartu su šaltuoju karu (žr. puikią Viktoro Pelevino fikciją apie tai). Man jau dingojosi, kad mano jaunystės mėnulis -- dеpresijos, ilgesio ir nepatenkinto libido mėnulis, papuoštas įžvelgiamais ant paviršiaus veidais, neva romantiška eilėdara ir prasta proza -- taip pat amžiams nutolo kartu su ta nelengvos brandos stotele (pamenu, per vieną ypač jaudinančią pilnatį paskambinau vienam savo grupiokui 12 h. ir kvaršinau jo mieguistą galvą 8-o a. kinų poezijos pavyzdžiais, žinoma, apie mėnesieną ir draugystę, sutvirtinamą vynu).

Vėliau, brandesniame amžiuje, teko ne kartą susidurti su moterų agresijos ir smurto pateisinimais mėnulio fazėmis (kas man visuomet kėlė mažesnę pagarbą ir supratimą už prasto elgesio aiškinimą priešmenstruaciniu sindromu). Tačiau, jei mano ankstesnius santykius su šiuo dangaus kūnu galima labiau iliustruoti Jurgos Ivanauskaitės ar Viktoro Pelevino rašiniais, tai dabartinis jaunimas patiria visai kitokią jojo įtaką.

Gal būt Nietzsche buvo teisus dėl "amžinojo sugrįžimo", o gal tai paryškėjusi kartų kaita (vertybės, svajonės ir pan.) -- bet šiuo metu Mėnulis yra tapęs daugybės merkantilinių (kas palyginti nauja) ir inžinerinių (kas nenauja, bet skamba naujai finansinių svajų kontekste) projektų taikiniu. Maža to, visi šie aplink-žemiški projektai pradeda dominti netgi tokius trapaus grožio jaunuolius-medalininkus (turiu omeny spaudos numylėtinį Karolį Balčiūną), kurie, atrodytų, turėtų domėtis kur kas romantiškesniais dalykais. Na ką gi -- vėl grįžta paguodžiančios "Техника молодёжи" vizijos apie grandiozines sporto sales-valgyklas 1000-iui galvų tame mėnulyje. Tik žinoma, daug mažesniu ir praktiškesniu, didesnę grąžą investuotojui žadančiu mastu.

Tai mat ne bet kas, o Google, robota tenai siųs, tai kažkokie amerikonai mobilaus ryšio stotelę mėnulyje įkurdins ir per ten siųs sms spamą ... . Kas ne diena, tai vis naujos taikomosios mėnulininkystės perspektyvos. Gerai, kad ne visi aukštojo mokslo ir finansų pasaulyje su tuo mėnuliu duodasi: kaip gryno oro gurkšnį prarijau italų mokslinykų pranešimus apie tai, kaip jie po ilgų dešimtmečių tyrinėjimų ir eksperimentų atrado, kad kurios žuvys moka skaičiuoti net ligi keturių, o Fomalhauto žvaigždės apylinkės atrodo kaip Saurono (taip, to iš "Žiedų valdovo") akis.

Na ačiū Tau J. ! (pagal pasirinkimą: Jėzau, Jehova arba Jadalbaofai)

Tags: astronomy, observatory

Žaidimai su apšvietimu.

Kas nutiko po Didžiojo Sprogimo, kodėl tai nutiko ir kas buvo prieš jį?

Jūrų gyvūnai gali rasti bendrą kalbą ir su kita rūšimi. Neapleidžia jausmas, jog toje fotografijoje užfiksuota kažkas nuostabaus ir nepaprasto...

Prognozės naujiesiems Apple MacBook‘ams, pasirodysiantiems spalį.

Paslaptingi debesys, kuriuos sukelia žmogaus įtakota klimato kaita.

Šlykščiausia tema Windows XP aplinkai. Išlavintam skoniui. ;)

Ir mokslininkai ne viską žino.

Pasaulio statistika realiu laiku.

Populiariausios nuotraukų redagavimo, dizaino, piešimo programinės įrangos istorija.

Viršuje - mažiausios Saulės sistemos planetos (iš kairės į dešinę): Žemė, Venera, Marsas, Merkurijus, Plutonas. Pastaba: 2006-aisiais rugpjūčio 24-ąją, praėjus daugiau nei 70 metų nuo atradimo (1930 m.), Tarptautinė Astronomų Sąjunga atėmė iš Plutono planetos statusą. Planetos apibrėžimas štai čia.

Jupiteris > Saturnas > Uranas ≈ Neptūnas > Žemė > ...

Taigi, Žemė yra penktoji pagal dydį Saulės sistemos planeta.

Saulė daug didesnė už Žemę, nors ir atrodo mažytė danguje dienos metu. ;)

O dabar surimtėkime. :) Yra daug didesnių už Saulę žvaigždžių. Sirijus (ryškiausia žvaigždė mūsų danguje po Saulės, Didžiojo Šuns alfa) > Poluksas (Dvynių žvaigždyno beta) > Arktūras (Jaučiaganio alfa).

O kaip žvaigždės, didesnės už Arktūrą? Ar tokių yra? Dar ir kaip! Antaris (Skorpiono alfa) > Betelgeizė (Oriono alfa) > Aldebaranas (Tauro alfa) > Rigelis (Oriono beta) > Arktūras > ...

Tačiau yra ir už Antarį didesnių žvaigždių! Žiūrim.

Mes esam niekas! :)

„Na ir kas…“ – pasakysi. – „Mačiau dar ne tokių skylių!“ ;) O šimto metrų skersmens, neišmatuojamai gilią ir didelę? Tokią gilią, jog šviesa, patekusi į jos gelmes, prasmenga joje ir neatsispindi nuo jokio dugno – jis tiesiog per giliai. Be to. Tokių skylių rasta dar šešios (taigi iš viso jau septynios) ir visos jos pavadintos moterų vardais (įdomu kodėl?): Dena, Chloe, Wendy, Annie, Abbey ir Jeanne.

Buvo manoma, jog dulkėta Marso atmosfera išsklaidys pakankamai šviesos ir detalesnės HiRISE fotografijos parodys, kas slypi skylių dugne, tačiau jokio dugno nesimatė. Skylės buvo tokios pat juodos. Išvada: jos gilios ir jos didelės.

Iki šiol domėtasi tik planetų paviršiumi. Detalesni gelmių tyrinėjimai apsiribojo tik bandymu sukrapštyti kiek nors informacijos apie grunte įšalusį ledą. Dabar suksim galvas, kaip nufotografuoti skylių dugną. Jei toks išvis yra… Gal mariečiai sulindę po žeme? :) Prie branduolio, kur šilčiau?

Ljeto je donijelo i zatišje na hrvatskoj blogosferi. Zatišje pred buru, nadam se, jer se prije početka ljetne sezone na blogosferi moglo čuti dosta najava, pa s nestrpljenjem iščekujem ostvarenje makar dijela njih. No, postova svejedno ne nedostaje - Vuk svako toliko donese pokoji novi (i gotovo uvijek iznimno zanimljiv) link, Siniša se također tu i tamo javi (i nastavlja svoju nadasve zanimljivu seriju članaka o socijalnim mrežama)...

Tako se gorespomenuti Vuk osvrće na nedavno pokrenuti Webote forum - novi hrvatski forum namijenjen webmasterima. Na prvi pogled izgleda zanimljivo i čini mi se da kreće u pravom smjeru - no s 205 postova, koliko forum ima u ovom trenutku, se to teško može definitivno ocijeniti. No, činjenica je da je jedan "profesionalniji" webmasterski forum potreban HR web zajednici, pa se nadajmo da će Webote u tome i uspjeti.

Prošli tjedan sam kupio laptop, u sklopu višemjesečne akcije nabavke sredstava i opreme za studiranje. Izbor je pao na Acer Aspire 1642ZNWLMi koji ima 1,7 GHz Intel Pentium M procesor, 512 MB memorije i 80 GB prostora za pohranu podataka. Naravno, na njega je odmah išao Ubuntu Linux, no zbog problema sa zvukom, koji je vezan uz bug u ALSA-i, trenutno sveukupno i nisam baš previše sretan. Ukoliko je netko imao sreće u pokretanju zvuka pod bilo kojom GNU/Linux distribucijom na ovom laptopu, nek se javi - ja se neću ljutit' :).

Sljedeća tri dana (počevši od sutra) ću provesti na KATM-u 2006. (Korenica Amateur Telescope Making), radionici o amaterskoj izradi teleskopa koja se održava u Korenici. Već duže vrijeme me interesira izrada teleskopa i teorija i praksa koja stoji iza toga, tako da je ovo savršena prilika da krenem i s time.

Također podsjećam da je jedna vrlo lijepa nebeska pojava uskoro na redu - meteorski potok Perzeidi, često zvani i "suze sv. Lovre". Maksimum je u noći 12./13.8., pa ako netko bude u prilici, neka baci pogled na nebo. :)

You like? hr.digg|prijavi

Tako sam ja optimistično jučer oko 22 h izašao na svoj balkon, koji - eto - gleda prema zapadu, nadajući se da ću vidjeti, a možda i trajno zabilježiti ovu lijepu scenu na nebu. I, osim Mjeseca, nisam vidio ništa. Priznajem da sam inače ćorav (-4/-4,5), ali nosim naočale s kojima poprilično dobro vidim. Problem? Svjetlosno zagađenje. I to puno svjetlosnog zagađenja.

Naime, živim u Puli (gotovo u samom centru), pa iskreno nisam puno ni očekivao - možda Merkur i Saturn. Eto, možda bih bio zadovoljan i samo s jednim od navedenih planeta. Ali ovo je jednostavno poražavajuće. Nakon tridesetak minuta provedenih pokušavajući nešto vidjeti, napokon sam odustao i od svega uslikao samo ovu sliku (neekološke) svjetiljke koja svijetli ispod mojeg prozora, preko puta moje zgrade.

Problem svjetlosnog zagađenja je sve izraženiji - i to ne samo kod nas. No, nasreću, sve se više aktualizira i radi se na njemu. Hrvatska ima jedan odličan site koji se bavi tom problematikom, a koji održavaju članovi Astronomske udruge Vidulini (čiji sam i ja ponosni član :)), zajedno s mnogobrojnim vanjskim suradnicima. Informirajte se. U razgovoru s ljudima aktivnim oko tog problema sam saznao da se u zadnje vrijeme sve više radi na postavljanju ekološke rasvjete, što je odlična inicijativa koja će nam, ukoliko se provede do kraja, "vratiti nebo". Clear skies!

You like? hr.digg|prijavi