Prieš kelis metus teko matyti, kaip šią problemą sprendžia Maskvoje - labai paprastai:

- kontrolieriai uždirba visą išrašytų baudų sumą. Ir net  Maskvos kainomis kontrolieriai užsidirba nemažus atlyginimus. Todėl nenuostabu, kad kontrolierius - jaunas ir fiziškai stiprus vaikinukas, su kuriuo išlipti iš autobuso nesinori. Kadangi visos baudos yra jų “grobis“, apie jokius “susitarimų“ net kalbos nėra - kontrolieriui nėra prasmės tartis.

- priimamas neribotas kontrolierių skaičius, nes jie patys užsidirba. Pati “zuikių rinka“ reguliuoja kontrolierių skaičių ir jų atlyginimą. Jei yra per daug kontrolierių, jų atlyginimai mažėja, nes mažėja zuikių skaičius. Ir atvirkščiai - daugiau zuikių, didesnis kontrolierių uždarbis, daugiau žmonių nori dirbti kontrolieriais. Pirmą mėnesį kontrolieriui mokamas minimumas, jei kontrolierius surenka baudų mažiau nei minimumas - su juo atsisveikinama. Jokių problemų dėl atlyginimų ir dėl kadrų stokos.

Tokia praktika turi tiek privalumų, tiek trūkumą. Privalumai aiškūs - didesnės pajamos, nėra problemos su kontrolierių atlyginimais ir jų paieškomis. Pajamų padidėjimą galima net paskaičiuoti Lietuvos sąlygomis - Vilniuje kontrolieriai 2007 m surinko 1.150 mln lt. Jei bauda 20 lt, vadinasi viso buvo paskirta 57.500 baudų. Jeigu Vilniuje pažeidėjų (registruotų) būtų tiek pat, kaip Kaune (Vilniaus skaičiaus neturiu) - 11.000, tada kiekvienas pažeidėjas per metus vidutiniškai “užsidirbo“ 5,2 baudas. Vilniuje zuikių matyt yra daugiau nei kaune, taigi ir šis skaičius yra mažesnis. Akivaizdu, kad zuikiu būti dabar net labai apsimoka. Jei zuikiai iš tiesų būtų “medžiojami“, tie 11.000 zuikių nusipirktų mėnesinius bilietus, transportininkai pajamų gautų 5.280.000 Lt (jei mėnesinio bilieto kaina 40 Lt), arba 4.130.000 Lt daugiau, nei surenkama baudų. Žinoma, zuikių liks, bet, esant zuikių ir kontrolierių balansui (ką užtikrintų rinkos pasiūlos-paklausos dėsniai), pajamos išaugtų tikrai. Taigi - visiems gerai, išskyrus zuikius.

Yra ir trūkumas. Maskvoje kontrolieriai - žvėrys, kitaip nepavadinsi. Teko matyti, kaip benamiai kojomis iš autobuso “išvedami“. Vaizdas ne koks. Matyt pasitaiko ir ne “bomžų“, bet tokių zuikių matyti neteko... Niekam net į galvą neateina rizikuoti važiuoti be bilieto...

Nesakau, kad geresnis “zuikių“ aptarnavimas išspręstų visas bėdas - nežinau jų dydžio, tačiau manau, kad papildomai gavus 2-4 mln. litų, bent jau apie lengvatų panaikinimą galima būtų pamiršti visiems laikams.

Kad priminti apie vizitą, stomatologai tiesiog skambina ir primena, tačiau vakar pamačiau ir kitą būdą, kuris gali būti derinamas ir su skambučiu. Idėja geniali savo paprastumu - vizitinės kitoje pusėje užrašyti sekančio vizito datą ir laiką. Ne nauja idėja, tačiau naudojant matau pirmą kartą:

Šioje klinikoje dar nesilankėme, taigi nieko negaliu pasakyti apie kokybę, kainas ir kita. Tačiau teigiamas įspūdis jau padarytas, net neperžengus klinikos slenksčio.

Tarkim norėčiau įvesti pasaulinę diktatūrą - ką daryčiau? Užduotis - aiški, kaip aišku ir tai, kad anksčiau naudotos priemonės neveiks.

Iškart atmetame karinius veiksmus teritorijų kontrolei, kaip ir kitas “pasaulinės revoliucijos“ pagundas - pasaulis per daug integruotas ekonomiškai, ir per daug susiskaldęs tikėjimais, kultūromis bei išsivystymo lygiu. Viskas turi būti elementaru :)

Ilgai galvojęs (kas man nebūdinga) nusprendžiu, kad vienintelis galimas variantas - galimybė kontroliuoti atskirai kiekvieną žmogų. Kaip tai padaryti? Besijuokiantys surimtėja:

1. Pasaulio girnos tepamos pinigais. Jie, žinoma, laimės nesukuria, bet į ją mes ir nesikėsinsime. O štai laisvės jie suteikia. Kol žmonės turi  galiojančių pinigų - tol turi laisvę jais disponuoti (naudotis). Neturi galimybės jais naudotis - esi apverktinoje padėtyje. Taigi kontroliuodamas žmogaus pinigus, beveik kontroliuoji žmogų. Kaip tai padaryti? Elementaru - kontroliuojame bankus ir panaikiname grynuosius pinigus. Galima ir palaipsniui - įvedame elektronines atsiskaitymo korteles pradžiai. Atsiskaitymas tik kortele arba internetu, ir viskas per žmogaus sąskaitą, kuri gali būti bet kada užblokuota banko.

2. Nekontroliuojant žmogaus judėjimo, nekontroliuojame žmogaus. Taigi įvedame judėjimo kontrolę - pradžiai užteks to, kad asmens dokumentai turi būti prie žmogaus. O į dokumentą (pavyzdžiui pasą ar vairuotojo pažymėjimą) galima įdėti RFID žymeklį. Belieka įrengti pakankamą kiekį skaitytuvų, ir mes pilnai kontroliuojame žmogaus judėjimą.

Šioje vietoje verta pasakyti, kad abu punktai gali būti realizuoti drauge - atsiskaitymo kortelę paverčiame RFID lustu ir įdedame į mobilų telefoną. Tada jis tampa tiek atsiskaitymo kortele, tiek asmens tapatybės įrodymu, tiek ryšio priemone. Nauda akivaizdi - skaitytuvus įrengs visi prekybos centrai, viešojo transporto priemonės ir t.t. Informacija suplauks į bankus, kurių kontrolė reikalinga 1-am punktui įgyvendinti.

3. Totalinis informacijos valdymas. Žmonės, negalėdami laisvai burtis (žr. 2 punktą) bei keistis informacija - diktatūrai nebepavojingi. Ką darome? Sekti visą informacijos srautą (telefono pokalbiai, internetas) yra labai sudėtinga ir labai brangu, tačiau to ir nereikia. Nereikia sekti pastoviai, užtenka turėti priėjimą prie ankstesnės žmogaus komunikacijos. Ir tikrinti periodiškai, arba reikalui esant. Tarkim visi pokalbiai įrašomi ir laiškai, dokumentai ir t.t. - prieinami bet kuriuo metu. Ir nėra problemos. O prieiti prie informacijos geriausia tada, kai informacija saugoma ne pas žmogų, o nutolusiuose serveriuose. Pavyzdžiui visas el. paštas - Google serveriuose (Gmail). Taigi - keliame viską į tinklą. Beje, keliam taip, kad tai būtų labai patogu (nemokamas saugojimas, apsauga nuo dingimo, virusų ir pan.) ir daroma savanoriškai, kad niekas nieko neįtartų.

Kai visas pasidaro labai patogu ir akivaizdu, gaminame kompiuterius, kurie neturi savo OS, neturi savo kieto disko ar ko nors kito informacijai saugoti. Toliau - naikiname galimybę vartotojui ištrinti informaciją. Tai nebūtina daryti akivaizdžiai - tiesiog “ištrintą“ informaciją kaupiam atskirai, tikrinam pirmoje eilėje.

4. Esant neramumams (o jų galime tikėtis!) logiška būtų visiškai apriboti judėjimo laisvę. Kaip galima tai realizuoti? Taip, tai protingo namo koncepcija. Telieka paprastas spynas pakeisti elektroninėmis bei priešgaisrinės saugos taisyklėse numatyti jų nuotolinio valdymo galimybę. Esant neramumams Vilniuje, mes tiesiog blokuojam visas gyventojų mokėjimo korteles, ryšius ir... užrakiname visas duris :))) (Velniai rautų, aš jau linksminuosi!)

5. Be jokios abejonės, nepaklusniuosius reikia bausti... Ir bausmės neišvengiamybė turi būti šimtaprocentinė. Tai gan lengvai įgyvendinama sveikatos apsaugos priemonėmis. Esate girdėję apie idėją implantuoti po oda čipus (taip, tuos kurie jau yra dulkės dydžio). Jie padėtų taikiais tikslais - tarkim atveža jus į ligoninę, o prie durų jūsų medicininę kortelę nuskaito įėjimo durys, gydytojai viską žino. Be to, tas čipas galėtų atlikti ir 1-o punkto funkcijas, taip pat jis galėtų turėti ir fizinio poveikio galimybę - pavyzdžiui išskirti nuskausminamųjų, migdomųjų ar net paralyžuojančiųjų dozę... Užteks, tai yra silpnasis plano taškas...

Taigi, ką turime įvykdžius kompleksinį veiksmų planą?

Galimybę kontroliuoti žmogų, žmonių grupę, regioną ir... pasaulį. Scena totalinei diktatūrai paruošta.

P.S.

1) prašau, - nebandykite to daryti namuose be specialistų priežiūros. Geriausiai tiktų vaistininkas.
2) suprantu, kad pranokau pats save
3) nesu paranojikas, tačiau technologijos vystymesi matau ir neigiamų galimybių.
4) galbūt esu paranojikas, todėl raminamųjų injekcija bei keli pagiriamieji žodžiai įkvėptų sekančiam rašinėliui laisva tema.

Sėkmės visiems, ypač Tau!

Atradęs watch-movies.net, pasinėriau į nematytų filmų peržiūrą. Bežiūrint Bourne trilogiją (The Bourne Identity,  The Bourne Supremacy, The Bourne Ultimatum), parsisiunčiau muzikinį takelį.

Ir štai čia - ups! naujiena! Beklausant supratau, kad muzika specialiai kurta filmui, matyt net atskiroms scenoms.  Įdomu tai, kad be vaizdo nesiklauso visiškai - nėra temos vientisumo, nuoseklumo, pati muzika - tiesiog jokia, na gal kelios vietos...

Išvada - muzika filmui kuriama ne taip, kaip muzika klausymui. Matyt yra net kompozitoriai, kurie specializuojasi filmų muzikoje. Turėtų būti įdomūs žmonės, gebantys “girdėti“ veiksmo scenas, ir jiems “užvilkti garsą“...

Be muzikinės “palydos“ filmo scenos taptų ne tokios įdomios... tarkim scenos, kur muzika tarsi “įkūnija“ įtampą, laukimą. Arba liūdesį, džiaugsmą ir kt...

Na toliau galima vystyti temą laisvai - jei jau be muzikos veiksmas tampa nebe toks įdomus, gal galima situaciją “apversti“ ir sukurti muziką, kurios pagalba darbas  prie konvejerio taptų bent jau nenuobodus??? Arba įgarsinti bet ką, tarkim mano rytmetį - muzika apvilktų tą kavos puodelį, rytinius “kamščius“ ir gyvenimo šurmulį... Būtų įdomu išgirsti savo dienos muzikinį “vaizdą“...

Nesuvokiu, kaip tai daroma, bet tai netrukdo mėgautis, tiesa? :)

Čia duonos gaminiai tokie Tailande.
Turbūt geras biznis - pirkčiau drauge su tailandiečiu, kad išmest kuo greičiau.
Keisti žmonės...

Daugiau foto, detalių  - čia.

Kaip žinia, internetas be paieškos - tai tarsi milijonai knygų, suverstų į krūvą, kitaip sakant - jokios naudos. Informacijos paieška, analizė bei interpretacija - tai funkcijos, kurių kokybė gali “apversti pasaulį“. Ir vienas tokių reiškinių - semantinis tinklas, apie kurį rašiau “Interneto ateitis - Semantinis tinklas“.

Šiandien yra ta linksma diena, kai sužinojau, kad nuo teorijos ir kol kas nepanaudojamų dalykų, Semantinis tinklas jau žengia pirmus žingsnius arčiau mūsų - vartotojų. Tai - Powerset projektas, kuris startavo šį pirmadienį, gegužės 12 d.

Tai projektas, nuo pat pirmų valandų sulaukęs didelio susidomėjimo ir diskusijų - ar jis konkuruos su google, kas pirmas jį “suvalgys“ ir t.t. Taigi - kas tai?

Nepasakant nieko, tai Powerset yra paieškos sistema, kuri “patogiau“ ieško informacijos wikipedijoje ir freebase duomenų bazėse.

Tačiau skirtumas yra - ši paieška ieško informacijos ne tik antraštėse ir pagal raktinius žodžius, tačiau taip pat pagal teksto kontekstą. Geriausiai tai iliustruoti pavyzdžiu. Wikipedijoje užklausus “Lithuania“ - viskas tvarkoje, NATO - taip pat gauname ko prašom. Bet į užklausą “Lithuania and NATO“ - nieko negauname. Power set užklausoje atsiranda papildomi loginės reikšmės “joined“ (įstojo) bei „reflected“ (išreiškė? atspindėjo?) - ir turime stojimo į NATO datą ir kitą informaciją . Ir įdomiausia, kad galima rašyti ne tik tikslias sąvokas, bet ir panašias, kaip pvz vietoj „Vytautas burned castles“ tinka ir „ Lithuanians destroyed (ar demolished) castles ir pan. Taigi - sistema naudojasi kontekstu ir kitais semantikos elementais.

Taip pat yra labai patogu ieškoti pačiame wikipedijos straipsnyje - dešinėje pusėje pateikiama nemažai loginių teiginių, pagal kuriuos paieška tampa daug greitesnė.

Kol kas šis projektas apima nors ir didžiules, bet tik dvi duomenų bazes - Wikipedia ir Freebase. Todėl negalima tikėtis, kad elementari užklausa duos daugiau ir tikslesnių atsakymų nei google. Tačiau įrašius “Lithuanians burned castles“ - google atsiliko :)) Taip pat su lietuvių kalba ne kas.

Taigi - semantiniai daigai jau kalasi, lauksim naujų :)

“Gegužės 3 dieną daugiau kaip 6500 žmonių išjungs savo kompiuterius 24 valandoms. Kodėl? Vieningo atsakymo į šį klausimą nėra.“ (Karolis Pocius)

Aš tiesiog kvėštu iš džiaugsmo ir išankstinio pasididžiavimo, kad akcija pavyks! Mes įrodysime, kad tiksliai žinome, kur yra “Power“ mygtukas! Skubėkime registruotis dalyvių sąraše - štai čia. Juk tai unikali galimybė aplenkti kitų šalių “mygtuko žinovus“.

Be jokios abejonės, aš nedvejodamas užsiregistruočiau ir kitose akcijose, tikiuosi, jos bus anksčiau ar vėliau paskelbtos:

- diena be vandens, elektros, šildymo
- mėnuo be darbo, gyvenimas be sekso, “skelk kaimynui antausį“ ir visose kitose akcijose!

Net šiurpas nugara eina, neįtikėtinas adrenalino antplūdis! oi negaliu, visą dieną junginėsiu tą mygtuką! :D

Taip pragyvenau 10 mėnesių. Tada draudžiami dalykai pradėjo šiek tiek persekioti - spontaniškai užsimanydavau net to, ko anksčiau labai ir nevertinau. “Nutrūkęs“ sukirtau vos ne pusę torto! Kitąkart - sūrio visą pakelį. Tapo aišku, kad ilgai taip neišversiu - su tokiu maistu galima gyventi metus, dvejus, na gerai - tris metus. O po to kas? Taip, anksčiau ar vėliau spjausiu velniop visas dietas ir gydytojų patarimus. Taip pat, kaip pasielgia dauguma metančių svorį, nors man ne svoris svarbiausia.

Be viso to, turėjau ir svorį sumažint - nedaug, apie 7 kg. “Apkarpytas“ racionas svorio nesumažino (keista, tiesa?), sportas taip pat - nedaug tesportuoju. Tada ir supratau, kodėl neveikia dietos. Tiesiog visos dietos yra trumpalaikės, su trumpalaikiu poveikiu. Laikini rezulatai būna - nukrenta svoris, sumažėja cholesterolis ir t.t. O toliau - žmogus anksčiau ar vėliau vėl valgo tai, ką mėgsta ar yra pripratęs, ir viskas grįžta į savo vėžes - svoris taip pat. Apkūniam būti geriau, nei alkanam.

Man pasisekė - kaip visada. Artimi žmonės sutiko puikų žmogų ir maitinimosi specialistą - Editą (nuoroda - straipsnio pabaigoje). Su Edita buvau susitikęs tik du kartus - pirmąkart ji sužinojo problemą ir mano mėgstamus valgius ir produktus, antrą - gavau jos rekomendacijas kaip toliau turėčiau maitintis. Jos dėka dabar aš:

- valgau VISKĄ. Išskyrus kiaulieną ir cukrų. Edita jų lyg ir nedraudė (galiu klysti - neatsimenu), tiesig man pačiam jų nebereikia
- cholesterolis (dėl kurio ir buvo problema) ne tik sumažėjo, bet ir vaistų kiekis sumažėjo dvigubai.
- per du mėnesius svoris nukrito 15 kg. Reikėjo “numesti“ septynis, tačiau jis ir toliau krito - dabar sveriu kaip 18-metis :)

Detaliai nepasakosiu Editos metodo - aš ne specialistas, o ir skirtas buvo man individualiai. Tačiau mano manymu, svoris kris iki normalaus lygio, laikantis tokių taisyklių :

1. valgyti reikia griežtai pagal laiką. Jokiu būdu nevalgyti po 19 valandos. Nebent agurkus - jie visai nieko maistingo neturi, o skrandį apgauna
2. Maisto derinimas - pradžioje sudaromas valgiaraštis, kurio reikia laikytis 3 savaites, griežtai - su maisto svėrimu. Po to prie grafiko ir maisto kiekio priprantama, grafikas tampa norma. Mano racionas tapo net spalvingesniu nei kada anksčiau. Pagrindiniai derinimo dalykai (kartoju - aš ne specialistas, čia rašau tik tai, kas galioja man ir kaip pats suprantu):
- mėsa, žuvis ir viskas, kas ateis į galvą, NIEKADA nevalgoma kartu su bulvėmis, kruopomis ar makaronais - tik su kitomis daržovėmis. Bulvės valgomos vienos - su kefyru skanu labai, kruopos - galima su vaisiais, makaronai - vieni.
- rimtas maistas (mėsa, košė, makaronai, blynai ir t.t.) valgomas su pertraukomis - 7, 12, 19 valandą (čia mano grafikas, ne taisyklė), kad spėtume maistą suvirškinti.
- tarp rimto maisto valgau vaisius, kartais įterpiu bandelę ar ką panašaus (11, 16 val). Daržovės tinka visada.
- apskaičiavau, kad dienos racionas vidutiniškai sudaro 1500 kilokalorijų (1200-1800). Čia man taip - sveriu dabar 66 kg, darbas sėdimas. Didesniam žmogui, dirbančiam judamą ar fizinį darbą kalorijų kiekis bus didesnis - čia jau specialisto reikia klausti.

Aš pragmatikas, ir klausimai mano paprasti - o kaip gi priaugsi to svorio, kai valgai tik 1500 kcal??? Teisingai, svoris gali tik mažėti (na nebent liga kokia nors rimta - nežinau). Bet svarbiausia yra tai, kad valgai tai, ką nori, o skrandis susitraukia - po mėnesio valgyti daug nebesinori, jautiesi sotus ir laimingas, o svoris - jis krenta kol sustoja. Ir nemanau, kad vėl priaugs.

Štai tokia istorija. Tiesiog norėjau pasidalinti tuo, ką gero apturėjau - gal dar kam nors tai naudinga. Trečiąkart pasikartosiu - parašiau tik tam, kad žinotumėt apie galimybę nenaudoti dietos. Nereiktų to suprasti kaip recepto ar patarimo - aš ne specialistas, o savarankiškais eksperimentais galima ir “prisidirbt“ problemų.

Ir dar. Edita, ačiū Jums dar kartą. Tikiuosi nepykstate už mano rašliavą (ją nedaug kas ir skaito) ir paskelbtą nuorodą į Jūsų svetainę - http://www.editastudio.com.

Linksmų Kalėdų visiems! - valgykit į sveikatą, bet saikingai. Maistas - tai malonumas, o malonumo mums nebus per daug.

Foto šaltinis - http://jacksonville-personal-trainer.com/weight-management.html

Netinka man tie neskelbti “karai keliuose“ ir idiotiškos “reklamos“ ta tema. Turiu kelis pasiūlymus:

1. 2006 metais užfiksuotos 6658 autoavarijos. 10-15 proc. avarijų sukelia neblaivūs vairuotojai. Vietoj kalbų apie alkoholio branginimą, baudų ir policijos patrulių skaičiaus didinimą, gal geriau inicijuoti alkotesterių privalomą įrengimą transporto priemonėse (pripūtei - ir neužvesi mašinos). Mano supratimu - net valstybės lėšomis finansuojant, tai būtų naudinga. Vieneto kaina - apie 300-350 Lt. Pasaulyje jų yra nemažai, pvz čia, čia. Ir Lietuvoje atsirastų kas juos pagamintų.

2. Užvažiavimas ant pėsčiojo - 33 proc. Nuojauta kužda, kad pėsčiųjų NIEKAS netraiško specialiai. Taigi, vietoj absurdiškos reklamos, reiktų pasidomėti gatvių apšvietimu, pėsčiųjų perėjų įranga - papildomu apšvietimu, mirksinčiais specialiais ar papildomais šviesoforais, “gulinčiais policininkais“ arba pėsčiųjų viadukais. Galų gale - kelio netaisysi prieš perėjas - niekas neįsibėgės (marazmatiška idėja, bet pigi ir veiksminga :))))

3. Tą “Karą keliuose“ reiktų užbaigti arba švelniai pervadinti. Šizofrenija yra gydoma, o pliurpalų apie KARĄ, kurio nėra, kitaip ir nepavadinsi. Kažkas bloge teisingai pastebėjo - liguistos fantazijos kartais išsipildo.

Foto šaltinis - http://mitsymoto.spaces.live.com/blog/

Kaip žinome, pasauliniame tinkle (www) yra begalė internetinių svetainių. Š.m. vasario mėnesį Netcraft Web Server Survey užfiksavo 108,810,358 "gyvų" svetainių, arba daugiau nei 29 milijardai (!) puslapių. O kiek dar informacijos yra įvairiose duomenų bazėse, kituose tinkluose? Daug, labai daug informacijos nėra užfiksuojama paieškos sistemų.

Atrodytų, tokioje galybėje informacijos turėtume rasti viską. Na, beveik viską. Tačiau - nerandame. Paieškos sistemoje įvedus "surask artimiausią vaikų gydytoją, kuris galėtų priimti rytoj 10-12 val", arba "koks mano grupioko, kuris dabar dirba Klaipėdoje buhalteriu, adresas ar telefonas?". Atspėjote - rezultato nebus. Nors visa informacija gali būti internete - gydytojų sąrašai, kontaktai, darbo laikas, klinikų adresai, universitetų studentų duomenų bazės, Sodra ir t.t. Kodėl neranda?

Priežastis interneto paradokse - tinklas padarytas kompiuteriais, bet skaitomas žmogaus. Nors kompiuteriai yra centrinė ašis interneto kūrime ir jo palaikyme, tačiau patys jie negali "suprasti" visos šios informacijos, negali skaityti, suprasti loginio ryšio ir padaryti išvadų.Dabartiniame tinkle žmogus turi kurti duomenų bazes, tinklo turinį. Jis pats turi rinkti bei interpretuoti informaciją iš atskirų puslapių po dalelę reikiamos informacijos, ją grupuoti ir daryti išvadas.

Semantinis tinklas - sekanti interneto evoliucijos stadija, - šiuos klausimus turėtų išspręsti. Prie esamos informacijos bus pridėta galybė sąvokų "žymių" - metaduomenų, kurie bus suprantami kompiuterinėms programoms. Interneto puslapiuose jie neieškos paveikslėlių, aprašymų ir viso kito, ko ieškome mes, jiems įdomu tik metaduomenys - duomenys apie kitus duomenis, kurių mes nematysime. Žinoma, nuo to kompiuteriai netaps "protingais", tačiau turės priemones informacijai surasti, lyginti bei interpretuoti. Tai bus tinklas, skirtas ne tik žmonėms, bet ir kompiuterinėms programoms, galinčioms manipuliuoti informacija. Vizualiai jis neturėtų keistis - surinkę savo mėgstamo puslapio adresą, matysime tą patį, nors puslapio kode jau bus informacija, suprantama įvairiems įrenginiams. Perfrazuojant Timą Berners-Lee, interneto World Wide Web išradėją (ačiū Grim), šie įrankiai padės "didžiulę knygą" (dabartinis internetas) paversti į didžiulę duomenų bazę.

Tikroji Semantinio tinklo galia bus realizuota, sukūrus tinklo Agentus - programas, surenkančias informaciją iš daugelio šaltinių, ją apdorojančias ir pateikiančias išvadas kitoms programoms. Toks agentas, jums skaudant galvą, galėtų pats surasti reikiamą gydytoją, susisiekti su jo Agentu, užsirašyti į priėmimą, o gal net gauti receptą ir užsakyti vaistus, suorganizuoti jų pristatymą, perkelti Jūsų planuotą susitikimą ir su dalyvių Agentais suderinti naują laiką.

Arba duosime užduotį savo Agentui - "iškepti vištą su slyvomis dviem asmenims". Jis greitai tinkle sužinos Jūsų viryklės modelį, tinkle ras receptus ir reikiamas viryklės funkcijas. Bet gausite pastabą - Jūsų šaldytuve nėra slyvų. Ir galimus veiksmus - reik užsakyti arba nupirkti - štai aplinkinėse parduotuvėse yra slyvų. Taip pat pateiks galimus variantus (žinoma kad iliustruotus) bei užsakymą produktams, instrukcijas, veiksmų seką. Šiuo atveju Agentas tuzine informacijos šaltinių turi atsirinkti reikalingą informaciją, ją interpretuoti ir panaudoti.

Kad žmonių kalba pateiktas tekstas turėtų prasmę ir kompiuterinėms programoms, dabartinė puslapių informacija turėtų būti susisteminta, t.y. "sužymėta" nuorodomis į Ontologijos duomenų bazes, turinčias tam tikros srities savokų visumos specifikacijas, loginių ryšų bibliotekas ir pan.. Agentas, radęs žodį "kepti", tinkle greitai rastų puslapį, kur žodis "kepti" nukreipia į Ontologijos serverį "Maistas", kur yra gamyba, receptai, nuoroda į serverį "Prekyba" ir t.t. Sužinotų, kad reikia vietos tinkle rasti įrenginį, siūlantį funkciją "kepimas". Kad slyva - maisto produktas, parduodamas maisto prekių parduotuvėje (ieškok "maisto parduotuvė"), kad Pašilaičiuose jam tinka parduotuvės, esančios Laisvės prospekte, Ukmergės g ir kt., "pasitartų" su parduotuvių Agentais, kurie "apie slyvas žino geriau" ir gamintoju, kuris "pagimdė viryklę"

O toliau - dar geriau... Semantinis tinklas išeina iš virtualios aplinkos į mūsų fizinį pasaulį. Juk metaduomenys, nuorodos gali nukreipti bet kur, tame tarpe ir į įrenginius, siūlančius savo paslaugas. Todėl agentas gali žinoti, kad, suskambus telefonui, jis turi įsakyti visiems įrenginiams, turintiems funkciją "garsas", nutildyti garsą. Arba, užrakinus duris, reikia išjungti įrenginius su paslauga "šviesa, apšvietimas". Štai ir protingo namo koncepcija.

Pabaigai galima pasakyti, kad Semantinis tinklas prisidės prie žmonijos pažinimo evoliucijos, atsivers sunkiai suvokiami informacijos klodai. Bus daug paprasčiau ne tik rasti informaciją bei ją apdoroti, bet ir naudotis kitų žmonių pasiekimais, nedubliuoti vieni kitų darbo.

Šaltiniai:
Semantic web - pdf
How Stuff works
foto

Jei kūno (savo) pardavimas - prostitucija, tai kūno pardavimos reklamos tikslams taip ir turėtų vadintis.

Štai JAV yra norinčių pasireklamuoti ant žmogaus kūno - tatuiruotė su Jūsų kompanijos logo - usd 500. Nesistebiu, kad veiksmas vyksta JAV.

Kiek mūsų tautiečių už tokius pinigus galima būtų papuošti? Kuriame Lietuvos ženklą - gal juo ir pasipuoškime visi??? Teisingai mastote - kas mokės???

Šaltinis - čia

    Ką priskirčiau objektyvioms naujienoms? Ogi tas, kurios:

1. Remiasi faktais, o ne pageidavimais
2. Neprieštarauja sveikai logikai ir nėra priskiriamos prie tautosakos.
3. Nepriklauso nuo žurnalisto pajamų šaltinio, tiksliau pajamų šaltinis yra priklausantis tik nuo laikraščio-portalo, o ne politikos ar vėjo krypties.

    Ką daryti, kad laikraštis/portalas būtų objektyvusi? (juokingiausia dalis, patikėkit!)

Mano įsitikinimu, objektyvus gali būti tik nepriklausomas leidinys/žurnalistas. Ar tai įmanoma? Manau taip. Analogas - programinės įrangos kūrimas. Atviro Kodo programos yra NEMOKAMOS. Taigi jų kūrėjai negauna atlygio iš vartotojo, tiksliau negauna tiesiogiai. Kas iš to? Kokybė. Pavyzdys - didžioji Interneto svetainių dalis yra aptarnaujama atviro kodo programomis, kurios yra nemokamos. Gi didžiulės kompanijos gamina tinklo įrangą, serverius, kurie taip pat naudoja atviro kodo programas. Štai ir gaunasi, kad įrangos gamybos gigantai yra suinteresuota atviro kodo programų vystymu, nes be jų nebūtų tinklo ir nereiktų tinklo įrangos.
Nukrypau. Laikraštis. Tikrai populiarus laikraštis/portalas gautų pajamas iš reklamos. Dalis užmokesčio atitektų sėkmingiausiems/populiariausiems autoriams. Informacijos tikrumas, patiikimumas, autoriaus vardo reitingas būtų daug svarbiau, nei kažkieno interesų gynimas ar taškymasis purvais.
Tarkim, parašote Jūs įdomų straipsnį.Tarkim, straipsnis patiko daugeliui kitų žmonių. Jo reitingas kyla, jis atsiduria pirmuose daugelio žmonių puslapiuose. Jūsų, kaip autoriaus, reitingas taip pat kyla, ir sekančiam straipsniui jau lengviau skintis kelią. Ir - jūs apmokamas kaip žurnalistas. Svarbiausia - jūsų informacija neužsakyta, nepriklausoma. Straipsnius, naujienas gali rašyti visi, tiesiog jo reitingas pradžioje bus mažas, žmonės turės jo ieškoti, ir tik aukšto reitingo autorių straipsniai bus pirmuose puslapiuose.

    Kas pasikeistų, turint tokį leidinį?

Visai nedaug, tik:
1. Turėtume kiekvienas individualų leidinį - sutaupytume marias skaitytojų laiko (skaitome ne viską, tiesa?)
2. Tai turėtų būti NEPRIKLAUSOMOS, neužsakomos naujienos, nuomonės, komentarai
3. Gal būt tai bent šiek tiek padėtų artėti prie tikrosios demokratijos.

P.s. Straipsnis nėra galutiniai "suvirškintas", nesu žurnalistas ar leidėjas, todėl gali būti ir logikos klaidų. Tiesiog idėja, kuri man atrodo svarbi.